Kontaktai
2021-2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programa pradeda naują ES investicijų etapą Lietuvoje. Programos biudžetas - beveik 8 mlrd. eurų, kuriuos sudaro Europos regioninės plėtros, Europos socialinio fondo +, Sanglaudos ir Teisingos pertvarkos fondų lėšos, skirtos ilgalaikės ekonominės ir socialinės gerovės bei Lietuvos ekonomikos atsparumo ir konkurencingumo užtikrinimui.
Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausybės programą ir ES Bendrųjų nuostatų reglamente nustatytus politikos tikslus, investicijos pagal 2021-2027 m. ES fondų programą nukreipta į šias pagrindines sritis:
- inovacijas ir skaitmeninimą, mokslo ir verslo bendradarbiavimą, žinių komercinimą;
- švietimą, įgūdžių formavimą, kvalifikuotą darbo jėgą, gebančią diegti inovacijas ir reaguoti į besikeičiančius poreikius, kartu sprendžiant socialinės atskirties iššūkius;
- žaliąją transformaciją – atsinaujinančių energijos šaltinių, darnaus judumo ir žiedinės ekonomikos skatinimą;
- sveikatos sistemų atsparumo didinimą;
- pažangų, saugų ir įvairiarūšį susisiekimą, įskaitant tarpvalstybinio, nacionalinio ir regionų judumo gerinimą;
- tvarų ir integruotą miestų ir regionų vystymą, grįstą konkretaus regiono sprendimais dėl patrauklumo ir ekonominio potencialo didinimo, investicijų pritraukimo ir gyvenimo kokybės gerinimo.
Lėšos paskirstytos šioms sritims:
[[#ex]]
Energetika
Skirta energijos vartojimo efektyvumo namų ūkiuose, neprijungtuose prie centralizuotų šilumos tiekimo tinklų didinimui, viešųjų pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimui, centralizuoto šilumos, karšto vandens ir vėsumos tiekimo sistemų energijos vartojimo efektyvumo didinimui, daugiabučių renovacijai, energijos vartojimo efektyvumo pramonės įmonėse didinimui, elektros energijos gamybos iš AEI ir energijos kaupimo sprendimų diegimo namų ūkiuose skatinimui, AEI panaudojimo šilumos ir vėsumos gamybai CŠVT sektoriuje didinimui, AEI diegimo pramonės įmonėse skatinimui, išmaniosioms energijos sistemoms – 1156 mln. Eur.
Transportas TEN-T tinklas ir darnus judumas
Skirta geležinkelių modernizavimui, geležinkelių transporto skaitmeninimui, kelių modernizavimui, kelių transporto skaitmeninimui, daugiarūšio transporto infrastruktūrai, regionių jungčkų su TEN-T modernizavimui dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros plėtra, tvariam judumui mieste – 990 mln. Eur.
Regionai
Skirta vietos bendruomenių skatinimui, bendruomenių socialinio verslo skatinimui, bendruomenės vietos plėtros užtikrinimui, viešųjų paslaugų prieinamumui miestuose, regionų centrų stiprinimui, viešųjų paslaugų prieinamumui, privačių investicijų į regionus skatinimui – 828 mln. Eur.
Socialinė įtrauktis
Skirta palankių sąlygų neturinčių asmenų integravimui, lygių galimybių ir aktyvaus dalyvavimo visuomenėje skatinimui, institucinės globos pertvarkai, kompleksinių paslaugų šeimoms vystymui, paslaugų vaikams prieinamumo didinimui, priklausomybių turinčių asmenų reintegracijai, ilgalaikės priežiūros sistemos plėtrai, socialinio būsto plėtrai, socialinės gerovės paslaugų plėtrai, socialinės srities paslaugų ir pagalbos sistemos stiprinimui – 709 mln. Eur.
Aplinka ir klimato kaita
Skirta potvynių valdymo rizikos premonėms, krantotvarkos priemonėms, meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų miško gaisrų aptikimo sistemoms, žiedinei ekonomikai, gamtos apsaugai ir biologinei įvairovei, vandentvarkai – 947 mln. Eur.
Mokslas ir inovacijos
Skirta mokslinio potencialo stiprinimui, startuoliams, mokslo inovacijoms ir MTEP, mokslo ir verslo bendrystei, inovacijoms viešajame sektoriuje – 650 mln. Eur.
Švietimas
Skirta pradiniam ir pagrindiniam ugdymui aukštajam mokslui, ikimokykliniam ugdymui ir priežiūrai, suaugusiųjų švietimui ir profesiniam mokymui – 542 mln. Eur.
Sveikata
Skirta sveikatos prevencinių priemonių skatinimui, pirminės sveikatos priežiūros stiprinimui, aukštos kokybės specializuotos sveikatos priežiūros prieinamumo gerinimui, ilgalaikės priežiūros paslaugų sistemos plėtrai, sveikatos specialistų pasiūlos užtikrinimui, greitosios medicinos pagalbos paslaugų modernizavimui – 531 mln. Eur.
Verslas
Skirta TUI pritraukimui, SVV augimui ir plėtrai, MVĮ eksporto plėtrai, darbuotojų ir MVĮ prisitaikymui rinkos pokyčiams, verslo skaitmeninimui ir galybos automatizavimui – 535 mln. Eur.
Skaitmeninimas ir skaitmeninis junglumas
Skirta inovatyvioms tecnologijoms, atviriems duomenis MVĮ skaitmeninimui, ryšio tinklų plėtra) – 154 mln. Eur.
Darbo rinka
Skirta bedarbių įsidarbinimo galimybių didinimui, neįgaliųjų užimtumo skatinimui, vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimui, savarankiško užimtumo skatinimui, socialinio dialogo ir saugesnės darbo aplinkos skatinimui – 320 mln. Eur.
Kultūra
Skirta kultūros ir kūrybinių industrijų skatinimui, kultūros objektų modernizavimui, privačių kultūros paveldo objektų pritaikymui visiems – 126 mln. EUR.
[[#ex]]
Mažins regionų atskirtį
Programos lėšos suplanuotos, atsižvelgiant į poreikį mažinti šalies regioninius skirtumus. Siekiant tolygios regionų plėtros, dar 2016 metais Lietuva padalinta į du – Sostinės bei Vidurio ir Vakarų regionus. Sostinės regionas, kurį sudaro Elektrėnų, Šalčininkų r., Širvintų r., Švenčionių r., Trakų, Ukmergės r. bei Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės, pasižymi ženkliais vidiniais ekonominio ir socialinio išsivystymo netolygumais.
Numatyta, kad šiame regione investicijos bus koncentruojamos į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas (MTEPI) bei inovacijų stiprinimą, specialistų persikvalifikavimą sumaniosios specializacijos srityse. Taip pat bus skatinamos energijos efektyvumo didinimo priemonės, gerinamas skaitmeninis junglumas, aktyvi įtrauktis, didinamos įsidarbinimo galimybės, gerinama socialinių, švietimo, sveikatos paslaugų kokybė ir prieinamumas, investuojama į darnią miestų plėtrą.
Programos lėšos suplanuotos, atsižvelgiant į poreikį mažinti šalies regioninius skirtumus. Siekiant tolygios regionų plėtros, dar 2016 metais Lietuva padalinta į du – Sostinės bei Vidurio ir Vakarų regionus.
Į Sostinės regioną nukreipta lėšų dalis generuos pridėtinę vertę, skatins ekonomikos vystymąsi, didins konkurencingumą ir integravimąsi į tarptautines vertės kūrimo grandines. Iš viso, su nacionaliniu finansavimu, investicijos Sostinės regione sudarys daugiau nei 1,3 mlrd. eurų.
Investicijos Vidurio ir Vakarų regionui, kurios siekia 4,1 mlrd. eurų, bus nukreiptos į verslo konkurencingumo didinimą, į sumaniąją specializaciją atitinkančias MTEPI. Taip pat bus investuojama į energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo skatinimą, regiono ir vietos judumą, socialinės atskirties mažinimą, sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros paslaugų kokybę ir prieinamumą bei siekiama mažinti regioninius netolygumus.
2022-04-22 Europos Komisija patvirtino pagrindinį 2021–2027 m. programavimo laikotarpio strateginį dokumentą – Partnerystės sutartį Lietuvai. Pagal Partnerystės sutartį, Lietuva numato investuoti 6,4 mlrd. eurų šaliai skirtų ES lėšų bei papildomai prisidėti 1,7 mlrd. eurų nacionalinėmis lėšomis – todėl bendra ES investicijų vertė sudarys 8 mlrd. eurų.
[[#ex]]
Kas yra Partnerystės sutartis
Partnerystės sutartis – tai glaustas strateginis dokumentas, kuriuo Europos Sąjungos valstybė nustato penkių Sanglaudos politikos fondų (Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), Europos socialinis fondas+ (ESF+), Sanglaudos fondas (SaF), Teisingos pertvarkos fondas (TPF), Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondas (EJRŽAF) tam tikro finansinio laikotarpio strategines gaires. Tuo pačiu, nustatomos sąlygos įgyvendinti Materialinio nepritekliaus mažinimo ir Europos teritorinio bendradarbiavimo (Interreg) programas.
Kas pasirašo Partnerystės sutartį
Partnerystės sutartį rengia valstybė narė, o ją tvirtina – Europos Komisija (Komisija).
Lietuvos Partnerystės sutartis patvirtinta 2022 m. balandžio 22 d. – ir tapo trečiąja Komisijos patvirtinta Partnerystės sutartimi po Graikijos ir Vokietijos.
Komisija pasirašydama sutartį pritaria, jog valstybės narės planuojamos Sanglaudos politikos fondų investicijos atitinka ES lygmens reglamentus bei konkrečias ES fondams taikomas taisykles. Taip pat, jog valstybės narės strateginės ES fondų investavimo gairės išlaiko proporcingumo principą, prisideda prie šaliai skirtų rekomendacijų įgyvendinimo, įgyvendina integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą bei Europos socialinių teisių ramstį.
Kokia Partnerystės sutarties finansinė vertė
Pagal Partnerystės sutartį, Lietuva numato investuoti 6,4 mlrd. eurų šaliai skirtų ES lėšų bei papildomai prisidėti 1,7 mlrd. eurų nacionalinėmis lėšomis – todėl bendra ES investicijų vertė sudarys 8 mlrd. eurų.
Partnerystės sutartis apima 3 programas (su nacionaliniu kofinansavimu):
- 2021–2027 m. ES fondų investicijų programą (ERPF, ESF+, TPF, SaF) (7 770 mln. eurų)
- Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 m. programa (87 mln. eurų iš EJRŽAF)
- Materialinio nepritekliaus mažinimo programa (88 mln. eurų iš ESF+)
Kas rengia Partnerystės sutartį
Lietuvoje Partnerystės sutarties rengimą ir įgyvendinimą koordinuoja Finansų ministerija, kuri yra pagrindinė už Sanglaudos politiką ir efektyvų ES investicijų panaudojimą atsakinga vadovaujančioji institucija. Taip pat Partnerystės sutarties rengime dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo, Žemės ūkio ir Vidaus reikalų ministerijos.
Iki kada galioja Partnerystės sutartis
Partnerystės sutartis sudaroma 2021 m. sausio 1 d. – 2027 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui, tačiau valstybė narė, atsižvelgdama į 2025 m. atlikto laikotarpio vidurio peržiūros rezultatus gali Komisijai pateikti Partnerystės sutarties pakeitimą, jog būtų pakoreguota ES lėšų investavimo strategija, atsižvelgiant į pasikeitusius valstybės poreikius, rinkos sąlygas ar platesnį pasiteisinusių gerųjų pritaikymą paskutiniesiems ES fondų investavimo laikotarpio metams.
[[#ex]]
Daugiau informacijos:
2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programa