Kontaktai
Turite idėjų? Ieškote finansavimo?
Teikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, susijusiuos su Investicijų programos ir Plano "Naujos kartos Lietuva" įgyvendinimu.
Dėl kvietimų
[[#ex]]
Kur galima rasti Projektų finansavimo sąlygų aprašo (PFSA) galiojančią formą/versiją?
Atsakymas:
PFSA yra 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklių, 2 priedas. Atkreipiame dėmesį, kad visuomet turi būti naudojama aktuali forma.
[[#ex]]
Dėl sutarties
[[#ex]]
Kai sutartį iš projekto vykdytojo pusės pasirašys ne įstaigos vadovas, o vadovo įgaliotas asmuo, ar tokiu atveju sutartyje turi būti nurodomas įgaliotas asmuo, veikiantis pagal tą įgaliojimą?
Atsakymas:
Projekto sutartį gali pasirašyti ne tik pareiškėjo vadovas, bet ir pareiškėjo vadovo įgaliotas asmuo, tokiu atveju projekto sutartyje kaip atstovaujantis asmuo nurodomas pareiškėjo vadovo įgaliotas asmuo, o atstovavimo pagrindas – pareiškėjo vadovo suteiktas įgaliojimas. Šis įgaliojimas CPVA turi būti pateiktas iki projekto sutarties pasirašymo momento.
Įgaliojimo turinys turi aiškiai atskleisti, kad įgaliotas asmuo turi teisę pasirašyti projekto sutartį.
Įgaliojimas gali būti suteikiamas visam projekto įgyvendinimo laikotarpiui, tokiu atveju įgaliojimo turinyje tokia suteikta teisė taip pat turi būti aiškiai įvardinta.
Jei pasirašomoje sutartyje nurodytas projekto vykdytojo vadovas, tačiau tik išsiuntus sutartį pasirašymui paaiškėja, kad tas asmuo (vadovas) negalės pasirašyti per nurodytą laiką (išvykęs, serga ar pan.), klausimas, ar gali tokią sutartį pasirašyti pavaduojantis asmuo, ar vis dėlto reikia keisti sutartį, nurodant realiai pasirašantį asmenį? Kokie dokumentai turi būti pateikiami?
Atsakymas:
Sutartį gali pasirašyti ir kitas asmuo, svarbu, kad pridėtų pasirašymo pagrindą (būtų nuoroda į nuostatus ir įsakymas, kuriuo pavaduojančiam pavesta atlikti vadovo funkcijas konkrečiu laikotarpiu ar pan.).
Kur galima rasti metodinę medžiagą pareiškėjams/būsimiems projektų vykdytojams dėl sutarčių pasirašymo ir keitimo aktualių aspektų?
Atsakymas:
Metodinė medžiaga, kurioje būsimiems bei esamiems projektų vykdytojams pristatomi 2021 – 2027 metų Europos Sąjungos fondų finansuojamų projektų sutarčių rengimo, pasirašymo bei keitimo aktualūs aspektai. Pristatymas yra skirtas tik dėl su CPVA pasirašomų sutarčių, t. y. netaikomas finansinių priemonių sutartims. Metodinę medžiagą rasite čia.
[[#ex]]
Dėl išlaidų finansavimo
[[#ex]]
Klausimas: Ar pridėtinės vertės mokesčio (PVM) išlaidos yra tinkamos finansuoti ES lėšomis?
Atsakymas:
Projektuose, finansuojamuose 2021–2027 m. ES Investicijų programos (IP) lėšomis, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) išlaidos nėra tinkamos finansuoti ES lėšomis, išskyrus:
a) projektus (jungtinius projektus), kurių bendros išlaidos mažesnės nei 5 mln. eurų
b) projektus (jungtinius projektus), kurių bendros išlaidos yra 5 mln. eurų ir daugiau, ir kai PVM negalima susigrąžinti pagal nacionalinius PVM teisės aktus.
Projektuose, finansuojamuose Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) lėšomis visas PVM netinkamas finansuoti ES lėšomis, tačiau jei PVM negalima susigrąžinti pagal nacionalinius PVM teisės aktus, PVM, tenkantis finansavimo daliai, gali būti finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Daugiau informacijos (483.6 KB )
Kaip vyksta su pirkimu susijusių išlaidų deklaravimas veiklos ataskaitoje (VA), atsižvelgiant į pirkimų taisyklių 37 p.?
Atsakymas:
Su pirkimu susijusios išlaidos deklaruojamos ir apmokamos tik po to, kai administruojančioji institucija patvirtina pirkimo informaciją ar pirkimo tinkamumą finansuoti, jei atliekama paskesnė pirkimo patikra (Pirkimų taisyklių 37 p.).
Išankstinė pirkimų patikra, taip pat paskesnė pirkimų patikra baigiamos ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pirkimų dokumentų gavimo dienos. Kitais atvejais paskesnė pirkimų patikra baigiama, kai administruojančioji institucija patikrina atlikto pirkimo tinkamumą ar patvirtina su pirkimu susijusį mokėjimo prašymą, ar tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažįsta mokėjimo prašyme nurodytų su pirkimu susijusių išlaidų sumos, ar pradeda su patikrintu pirkimu susijusį įtariamo pažeidimo tyrimą (Pirkimo taisyklių 44 p.).
Kartu su VA projekto vykdytojai gali teikti tik mažos vertės pirkimų, kurių vertė neviršija (<) 10 tūkst. Eur be PVM (nuo 2023 m. sausio 1 d. įvykdytų pirkimų atveju vertė neviršija (≤) 15 tūkst. Eur be PVM), pirkimų, kuriems netaikomi VPĮ reikalavimai, ir pirkimų per Centrinę perkančiąją organizaciją atveju – Paskesnė pirkimo patikra atliekama su pirkimu susijusios VA vertinimo metu ir baigiama, kai patvirtinama su pirkimu susijusi VA arba pradedamas įtariamo pažeidimo tyrimas) arba pagal PAFT 144 punktą, kai kartu su veiklos ataskaita vertinti pateikiami pirkimo sutarčių pakeitimo dokumentai, kurie susiję su deklaruojamomis išlaidomis.
Visais kitais atvejais išlaidos deklaruojamos tik po to, kai atliekama paskesnė pirkimo patikra.
Ar galima teikti vieną veiklos ataskaitą prašant avanso ir kompensuoti jau patirtas išlaidas?
Atsakymas:
Vienoje veiklos ataskaitoje (VA) negali būti ir prašoma avanso, ir kompensuoti patirtas išlaidas, t. y. vienoje VA negali būti iš avanso mokėjimo prašymo (MP) dalis ir MP dalis.
Projekto finansavimo sąlygų aprašo 10 p. „Projektų veiklų ir jungtinio projekto projektų įgyvendinimui taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai“ numatyta taikyti 40 proc. fiksuotoji norma projekto išlaidoms padengti. Kaip yra apskaičiuojama 40 proc. norma, kokios išlaidos yra tinkamos finansuoti ir ar į šią normą patenka projekto dalyvių darbo užmokesčio išlaidos?
Atsakymas:
40 proc. fiksuotoji norma taikoma daliai tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų apmokėti (įskaitant ir netiesiogines (projekto administravimo ir susijusias) išlaidas), kai fiksuotoji norma sudaro 40 procentų visų tinkamų finansuoti tiesioginių projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio (įskaitant atlygį pagal paslaugų ar autorines sutartis) išlaidų. Projekto, kuriam taikoma 40 proc. fiksuotoji norma, išlaidas gali sudaryti tik tinkamos finansuoti tiesioginės projektą vykdančio personalo išlaidos ir išlaidos pagal šią fiksuotąją normą. Kai projektas bendrai finansuojamas iš ESF+, ERPF, TPF, EGADP ir nepanaudotų EGADP lėšų – dalyviams mokami atlyginimai ir išmokos laikomi papildomomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, neįskaičiuotomis į šią fiksuotąją normą. Į 40 proc. fiksuotąją normą įskaičiuota projekto matomumo ir informavimo apie projektą priemonėms skirta suma.
Pavyzdžiui, Projekte planuojama, kad veiklos įgyvendinimui bus įdarbinti 4 darbuotojai, kurių bendra darbo užmokesčio suma - 140 000 Eur. Netiesioginės ir kitos tiesioginės išlaidos apskaičiuojamos tik nuo suplanuotų išlaidų darbo užmokesčio išlaidų: 140 000 Eur x 40 / 100 = 56 000 Eur. Projekto įgyvendinimo plane (PĮP) nurodoma projekto netiesioginių išlaidų suma - 56 000 Eur. Bendra projekto vertė yra 196 000 Eur.
Ar galima projektų finansavimo sąlygų aprašo (PFSA) 10 p. „Projektų veiklų ir jungtinio projekto projektų įgyvendinimui taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai“ numatyti supaprastintai apmokamų išlaidų (SAI) fiksuotuosius dydžius, kurie dar nėra įtraukti į supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registrą?
Atsakymas:
Remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ patvirtintų taisyklių 157 p., ministerija rengdama PFSA gali nurodyti 10 p. tik tuos SAI fiksuotus dydžius, kurie yra įtraukti į Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registrą.
[[#ex]]
Dėl Regioninės pažangos priemonės „Stiprinti savivaldybių aplinkos oro monitoringą“ įgyvendinimo (finansavimo gairės)
[[#ex]]
Ar savivaldybės turės su projekto įgyvendinimo planu pateikti naują (t. y., ne tą pačią, kuri gaunama prieš tvirtinant savivaldybės aplinkos (oro) monitoringo programą) Aplinkos apsaugos agentūros teigiamą derinimo išvadą, kad kietųjų dalelių KD2,5 matavimų duomenys bus tinkami naudoti valstybinio aplinkos (oro) monitoringo tikslams?
Atsakymas:
Taip, savivaldybės turės su projekto įgyvendinimo planu pateikti naują Aplinkos apsaugos agentūros teigiamą derinimo išvadą dėl matavimų duomenų tinkamumo naudoti valstybinio aplinkos (oro) monitoringo tikslams. Kreipdamosi dėl minėtos išvados, savivaldybės turės nurodyti, kokias daleles planuoja matuoti.
Kada bus parengtos Aplinkos apsaugos agentūros rekomendacijos? Ar pagal jas bus atnaujinamos finansavimo gairės?
Atsakymas:
Aplinkos apsaugos agentūros rekomendacijos dėl kietųjų dalelių matavimų atitikties valstybinio monitoringo tikslams yra rengiamos ir planuojamos patvirtinti per 2023 m. rugsėjį. Pažymėtina, kad savivaldybės bus informuotos apie rekomendacijų patvirtinimą, bus organizuojamas rekomendacijų pristatymas. Finansavimo gairės pagal rekomendacijas keičiamos nebus.
Kokios yra tinkamos finansuoti išlaidos pagal veiklą „Visuomenės informavimas apie aplinkos oro kokybę ir jos poveikį sveikatai (įgyvendinama su 1 veikla, visuomenės informavimo apie aplinkos oro kokybę ir jos poveikį sveikatai priemonių įgyvendinimas: viešinami monitoringo duomenys, vietos gyventojai informuojami apie gyvenamosios vietovės aplinkos oro kokybę)“?
Atsakymas:
Aplinkos apsaugos agentūros rengiamose rekomendacijose dėl kietųjų dalelių matavimų atitikties valstybinio monitoringo tikslams bus pasisakyta taip pat ir dėl viešinimo veiklų, kaip jas tinkamai įgyvendinti, kaip koordinuoti su valstybiniu aplinkos (oro) monitoringu. Pažymėtina, kad pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 294.1 papunktį, tinkamos finansuoti projekto išlaidos yra tokios, kurios yra būtinos projektui įgyvendinti, prisideda prie projekto tikslų ir rezultatų pasiekimo, atitinka patikimo finansų valdymo principą. Viešinimo veiklų tinkamos finansuoti išlaidos gali būti tiek viešinimo paslaugų įsigijimas, tiek darbo užmokestis šias veiklas atliekančiam asmeniui. Svarbu yra pasirinkti racionalų ir optimalų informavimo būdą išlaidų racionalumo ir informacijos prieinamumo prasme, atsižvelgiant į konkrečios savivaldybės bendruomenės ypatumus.
Ar planuojami savivaldybių mokymai ar konsultacijos dėl projektų įgyvendinimo planų rengimo?
Atsakymas:
Paskelbus kvietimus, CPVA planuoja organizuoti mokymus ar individualias konsultacijas dėl projektų įgyvendinimo planų rengimo.
[[#ex]]
Dėl Regioninės pažangos priemonės „Didinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą“ įgyvendinimo (finansavimo gairės)
[[#ex]]
Ar savivaldybės gali prisidėti savivaldybės biudžeto lėšomis, dengiant dalį tinkamų ir/ar netinkamų išlaidų įgyvendinant projektą?
Atsakymas:
Gairių 2.3 p. numato, kad didžiausia galima projektų finansuojamoji dalis sudaro 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Pareiškėjas ir (arba) partneris (-iai) privalo prisidėti prie projekto finansavimo ne mažiau kaip 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia projektui skiriamo finansavimo lėšos, ir netinkamos finansuoti projekto išlaidos turi būti finansuojamos iš projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) lėšų.
Informuojame, kad savivaldybė gali prisidėti prie projekto finansavimo padengiant tinkamas ir netinkamas finansuoti projekto išlaidas.
Prie finansavimo prisidedant savivaldybėms, jokia valstybės pagalba šiuo atveju nėra skaičiuojama/neteikiama ir šios investicijos iš esmės nėra traktuojamos kaip valstybės pagalba?
Atsakymas:
Savivaldybės, kaip partnerio prisidėjimas prie finansavimo nėra traktuojamas kaip valstybės pagalba, tačiau teikiama parama negali atitikti valstybės pagalbos apibrėžimo.
Vienas pareiškėjas gali teikti tik vieną projekto įgyvendinimo planą 2 punkto 2.1 lentelėje nurodytoms veikloms įgyvendinti, išskyrus tuos atvejus, kai veiklų vykdytojas teikia paslaugas daugiau kaip vienos viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regione esančios savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje. Ar reikia suprasti, kad viena vandenų įmonė (jeigu ji veikia tik vienos savivaldybės teritorijoje) iš viso gali teikti tik 1 PĮP'ą visoms veikloms ir ne daugiau? Ar po 1 PĮP'ą atskiroms veikloms iš lentelėje numatytų veiklų?
Atsakymas:
- Tuo atveju, jei pareiškėjas vykdo veiklą vienoje savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje, teikiamas vienas projekto įgyvendinimo planas.
- Tuo atveju, jei pareiškėjas teikia paslaugas daugiau kaip vienos viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regione esančios savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje, gali teikti tiek projekto įgyvendinimo planų, kiek regione savivaldybių.
Apie „5. Išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus“. Ar šioje dalyje, kai kalbame apie „ES lėšų investicijų dydis“, kalbame tik apie 50 proc. dalį, įtvirtintą 2.3 punkte? Tai yra, kad galima suprasti, kad, pavyzdžiui, skaičiuojant „5.5. 2 punkto 2.1 lentelėje nurodytų 1, 3 ir 4 veiklų įgyvendinimo metu tiesiant naujus geriamojo vandens tiekimo tinklus ES lėšų investicijų dydis (vertinama tik rangos darbų suma) vienam kilometrui negali viršyti 89 000 eurų.“ 1 km kaina negali būti didesnė negu 89 000 * 2 + 21 proc (PVM)?
Atsakymas:
Taip, 89 000 Eur ir yra 50 proc. ES investicijų dalis.
Gairių 2.26.2 p. nurodyta, kad „<...> kuriuose vidutinė metinė taršos apkrova yra 95 proc. nuotekų valymo įrenginių projektinių pajėgumų arba didesnė“. Ar apkrova turi būti skaičiuojama pagal faktinį nuotekų kiekį ir užterštumą, ar tiesiog vienas aptarnaujamas gyventojas (nurodyta per AIVIKS pateiktose metinėse nuotekų tvarkymo ataskaitose) prilyginamas 1 GE?
Atsakymas:
Gairių 1 priede nurodyta, kad matavimo vienetas – gyventojų ekvivalentas, kuris suprantamas kaip sutartinis vienetas taršos nuotekomis šaltinio dydžiui išreikšti. Vienas gyventojų ekvivalentas reiškia taršos šaltinį, kuriame per parą susidarančiose nuotekose esantiems organiniams teršalams biologiškai suskaidyti deguonies poreikis (BDS5) yra 60 gramų (Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 str. 20 dalis).
Ar NVĮ rekonstravimui turi būti tenkinami visi 2.26 papunkčiai?
Atsakymas:
Informuojame, kad pagal esamą Gairių 2.26. p. vykdant 2 punkto 2.1 lentelėje nurodytą 10 veiklą taikomi visi 3 atvejai, kai:
2.26.1. p. kurių statyba ir (arba) rekonstrukcija nebuvo finansuota 2007–2013 m. ar 2014–2020 m. finansavimo periodo ES struktūrinių fondų lėšomis;
2.26.2. p. kurie į gamtinę aplinką išleidžia iki taršos leidime arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime nustatytų reikalavimų neišvalytas nuotekas ir (arba) kuriuose vidutinė metinė taršos apkrova yra 95 proc. nuotekų valymo įrenginių projektinių pajėgumų arba didesnė. Duomenys tikrinami pagal ne mažiau kaip trijų paskutinių metų Aplinkos apsaugos agentūrai pateiktas ūkio subjektų aplinkos monitoringo ataskaitas ir per AIVIKS pateiktas vandens naudojimo apskaitos ir (ar) nuotekų tvarkymo apskaitos metines ataskaitas;
2.26.3. p. kuriuos rekonstruojant padidinami nuotekų valymo pajėgumai arba patobulinamas valymo metodas nuo pirminio nuotekų valymo iki bent antrinio.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija planuoja patikslinti Gairių 2.26. p. 2.26.1 p. planuojama taikyti visais atvejais, o kiti du papunkčiai bus taikomi pasirinktinai, atsižvelgiant į planuojamas investicijas ir rekonstrukcijos priežastį.
Gairių 2.24 p. nurodyta, kad „finansuojama naujų nuotekų valymo įrenginių, į kuriuos nuotekos patenka viešųjų nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti naudojamu ir ne mažiau kaip 30 proc. gyvenvietėje susidarančių nuotekų surenkančiu nuotakynu, statyba“. Prašome paaiškinti, ar statyba bus laikoma tik kai gyvenvietėje nėra NVĮ, ar kaip numatyta LR statybos įstatymo 2 str. 26 dalyje: „Naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį <...>“ (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.26250/asr), t.y. ar esamų NVĮ teritorijoje statant naujus NVĮ tokia veikla bus laikoma statyba.
Atsakymas:
Nauja statyba laikoma, kai įrenginių nėra.
Gairių 2.26.2 p. nurodyta, kad „kurie į gamtinę aplinką išleidžia iki taršos leidime arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime nustatytų reikalavimų neišvalytas nuotekas <...>“. Prašome paaiškinti, jei TL ar TIPK nėra nustatyti išvalymo rodikliai Nb ir Pb, tačiau NTR (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.276576/asr) 29 p. reikalauja, kad Nb ir Pb būtų valomi. Ar tokie NVĮ būtų tinkami finansuoti, jei bus pagrįsta valytų nuotekų tyrimais?
Atsakymas:
Ne, netinkami. Išvalymo rodikliai turi būti TL arba TIPK. Objektai kontroliuojami pagal konkrečiai jiems leidime surašytas sąlygas. Jei leidime kažko nėra, jis turi būti papildytas ir tik tuomet objektas gali būti finansuojamas.
Gairių 2.26.2 p. nurodyta, kad „kuriuos rekonstruojant padidinami nuotekų valymo pajėgumai arba patobulinamas valymo metodas nuo pirminio nuotekų valymo iki bent antrinio“. Vadovaujantis STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“ (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.238336/asr) 10.45 p. „pirminis valymas – komunalinių nuotekų valymas fiziniu ir (arba) cheminiu būdu <...>“. Prašome paaiškinti, jei esami NVĮ turi ir antrinį nuotekų valymą (biologinį), tačiau jis realiai nebefunkcionuoja ar funkcionuoja netinkamai, ar tokiu atveju rekonstrukcija būtų tinkama finansuoti?
Atsakymas:
Taip, galima.
Gairių 2.18 p. nurodyta, kad „Projektai pagal 2 punkto 2.1 lentelėje nurodytas 6, 7, 8, 9 ir 10 veiklas gali būti įgyvendinami gyvenvietėse, kuriose projekto įgyvendinimo plano teikimo administruojančiajai institucijai momentu gyvena ne mažiau kaip 200 gyventojų <...>“. Gairių 2.1 lentelės 6, 7, 8, 9 ir 10 veiklų aprašyme nurodyta „<...> kuriose susidaro nuo 200 iki 2000 gyventojų ekvivalentų atitinkanti taršos nuotekomis apkrova“. Kaip nurodyta Gairių 1 priedo stebėsenos rodiklio RCO32 „Nauji arba atnaujinti nuotekų valymo pajėgumai“ aprašymo kortelės 9 p. GE yra 60 g pagal BDS5. Atkreipiame dėmesį, kad šis rodiklis yra tik normatyvinis rodiklis. Faktiškai gali būti situacija, kai NVĮ aptarnaujančių daugiau nei 200 gyventojų (pagal AIVIKS ataskaitą), faktinė tarša pagal GE nesiekia 200 GE. Prašome paaiškinti, ar NVĮ, kurių faktinė tarša pagal AIVIKS (kaip numatyta kortelės 10 p.) mažesnė nei 200 GE, tačiau aptarnaujamų gyventojų skaičius būtų ne mažesnis kaip 200 gyventojų (normatyvinė tarša ne mažesnė kaip 200 GE) būtų tinkami finansuoti.
Atsakymas:
Taip, būtų tinkama finansuoti.
Ar pagal priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo didinimas“ vykdant nuotekų tinklų plėtrą bus galima vykdyti veiklą, jeigu bus viršijamas ES lėšų apribojimas 89000 Eur/km, viršijamas lėšas padengiant iš partnerio?
Atsakymas:
Gairių 5.5. p. nurodyta, kad 2 punkto 2.1 lentelėje nurodytų 1, 3 ir 4 veiklų įgyvendinimo metu tiesiant naujus geriamojo vandens tiekimo tinklus ES lėšų investicijų dydis (vertinama tik rangos darbų suma) vienam kilometrui negali viršyti 89 000 eurų. Atsižvelgiant į Gairių 5.5 p. viršijus ES lėšų investicijų dydį (vertinama tik rangos darbų suma) vienam kilometrui 89 000 eurų, viršijančią dalį pareiškėjas ir (arba) partneris turės apmokėti nuosavomis lėšomis.
Ar prijungimai bus pagrįsti preliminariosiomis sutartimis – t. y. visi gyventojai, kurių būstus jungsime, turi būti pasirašę preliminarias sutartis (galbūt CPVA parengs preliminarios sutarties su gyventoju pavyzdį)? Ir sutikimo tiesti tinklus per gyventojo sklypą (jei bus tiesiama per sklypą)?
Atsakymas:
Pagal Aprašo 2.15 p. visi suplanuoti gyventojų prijungimai prie tiesiamų geriamojo vandens tiekimo sistemų ir (arba) nuotekų surinkimo sistemų turi būti pagrįsti preliminariosiomis sutartimis su gyventojais arba jų teisėtais atstovais dėl įsipareigojimo jungtis prie nutiestų naujų geriamojo vandens tiekimo sistemų ir (arba) nuotekų surinkimo sistemų ir sudaryti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba dėl sutikimo tiesti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus ir komunikacijas per gyventojui nuosavybės teise ar bendrosios nuosavybės teise priklausantį ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą žemės sklypą iki gyventojui priklausančio pastato arba teritorijos vidaus tinklo ir įsipareigojimo jungtis prie nutiestų naujų geriamojo vandens tiekimo sistemų.
Centrinė projektų valdymo agentūra neplanuoja pareiškėjams parengti preliminarios sutartes su gyventoju ir sutikimo tiesti tinklus per gyventojo sklypą. Pareiškėjai patys parengia preliminarias sutarčių ir sutikimų formas.
Kokie dokumentai turės būti pateikti dėl tinklų, kurie eis per nesuformuotus valstybinės žemės sklypus, kalbant apie reikalavimą valdyti sklypą?
Atsakymas:
Turės būti pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštiškas sutikimas vykdyti projekto veiklas.
[[#ex]]
Dėl Regioninės pažangos priemonės „Sutvarkyti praeityje užterštas ir pažeistas teritorijas“ įgyvendinimo (finansavimo gairės)
[[#ex]]
Išankstinė sąlyga „Projektai įgyvendinami urbanizuotose teritorijose, kurių gyventojų tankis didesnis kaip 300 gyventojų/km2 ir aplinkinėje teritorijoje (iki 2 km)“ – pateikiama informacija apie gyventojų skaičių 1 km2 gardelėje ir ne toliau kaip 2 km nuo tokios gardelės ribų, į kurią pagal koordinates patenka užterštos arba pažeistos teritorijos ribos, įrodanti gyventojų skaičių gardelėje. Prašome patikslinti ar tinkama vietovė įgyvendinti projektą pagal minėtą priemonę, jeigu gyvenamosios vietovės teritorija pagal gyventojų tankumo gardelę patenka į du langelius: viename iš jų 273 gyventojai, kitame – 123 gyventojai?
Atsakymas:
Regioninės pažangos priemonės „Sutvarkyti praeityje užterštas ir pažeistas teritorijas“ 2.5.1.1. papunktyje nustatyta Išankstinė sąlyga nustato, kad projektai gali būti įgyvendinami urbanizuotose teritorijose ir 2 km teritorijoje aplink jas, kurių gyventojų tankis didesnis kaip 300 gyventojų/km2. Bus tikrinama, ar užterštos arba pažeistos teritorijos ribos pagal koordinates patenka į 300 gyventojų skaičių turinčią gardelę arba užterštos ar pažeistos teritorijos ribos pagal koordinates yra ne toliau kaip 2 km nuo minėtos gardelės ribų.
Projektas negali būti įgyvendinamas urbanizuotoje teritorijoje, kurios gyventojų skaičius 1000 m x 1000 m gardelėje yra mažesnis nei 300 gyventojų/km2. Atkreipiame dėmesį, kad gretimų gardelių (2 km spinduliu) gyventojų skaičius negali būti sumuojamas.
[[#ex]]
Dėl regionų plėtros
[[#ex]]
Klaipėdos m. sav. administracija planuoja kelias veiklas dideliame objekte – Taikos prospekte. Pagal darnaus judumo priemonę NR. 10-001-06-01-03 (RE) įrengtų dviračių takus, šviesoforus, A juostas. Tuo pačiu Taikos pr. norėtų pašalinti juodąsias dėmes pagal kitą regioninę priemonę Nr. 10-001-05-03-07 (RE) „Gerinti eismo saugą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse“. Ar tokiu atveju gali būti teikiamas vienas PĮP visam projektui, ar savivaldybė turės teikti skirtingus PĮP pagal atskiras pažangos priemones?
Atsakymas:
2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ (toliau – Administravimo taisyklės), 135 p. nustatyta, kad: „135. Kvietimas gali būti rengiamas pagal konkrečią ministerijos pažangos priemonės veiklą ir (ar) poveiklę arba RPPl pažangos priemonės veiklą ir (ar) poveiklę. Viename Kvietime gali būti sujungiamos kelios tos pačios pažangos priemonės veiklos ir (ar) poveiklės arba kelios RPPl pažangos priemonės veiklos ir (ar) poveiklės. Taip pat gali būti rengiamas jungtinis kvietimas, kuriame gali būti sujungiamos skirtingų tos pačios ministerijos pažangos priemonių veiklos ir (ar) poveiklės arba skirtingų ministerijų pažangos priemonių veiklos ir (ar) poveiklės“. Tad, atsižvelgiant į Administravimo taisyklių nuostatas, vienas PĮP gali būti teikiamas dėl kelių skirtingų pažangos priemonių veiklų ir (ar) poveiklių įgyvendinimo. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad projektų, kurių PĮP suplanuotos kelių pažangos priemonių veiklos ir (ar) poveiklės, įgyvendinimas reikalauja labai aiškaus tiek veiklų, tiek projekto išlaidų atskyrimo, todėl rekomenduotume planuoti taip, kad viename PĮP būtų suplanuotos tik vienos pažangos priemonės veiklos ir (ar) poveiklės. Manome, kad vieno projekto įgyvendinimas pagal skirtingas pažangos priemones (ar skirtingų pažangos priemonių skirtingas veiklas ir (ar) poveikles) tikslingesnis būtų tuomet, kada projekto įgyvendinimas susijęs su vienu ir tuo pačiu objektu, pvz., pagal parengtą vieną techninį projektą.
[[#ex]]