Kontaktai
Turite idėjų? Ieškote finansavimo?
Teikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su Investicijų programos ir Plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimu.
Dėl kvietimų
[[#ex]]
Kur galima rasti Projektų finansavimo sąlygų aprašo (PFSA) galiojančią formą/versiją?
Atsakymas:
PFSA yra 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklių, 2 priedas. Atkreipiame dėmesį, kad visuomet turi būti naudojama aktuali forma.
[[#ex]]
Dėl sutarties
[[#ex]]
Kai sutartį iš projekto vykdytojo pusės pasirašys ne įstaigos vadovas, o vadovo įgaliotas asmuo, ar tokiu atveju sutartyje turi būti nurodomas įgaliotas asmuo, veikiantis pagal tą įgaliojimą?
Atsakymas:
Projekto sutartį gali pasirašyti ne tik pareiškėjo vadovas, bet ir pareiškėjo vadovo įgaliotas asmuo, tokiu atveju projekto sutartyje kaip atstovaujantis asmuo nurodomas pareiškėjo vadovo įgaliotas asmuo, o atstovavimo pagrindas – pareiškėjo vadovo suteiktas įgaliojimas. Šis įgaliojimas CPVA turi būti pateiktas iki projekto sutarties pasirašymo momento.
Įgaliojimo turinys turi aiškiai atskleisti, kad įgaliotas asmuo turi teisę pasirašyti projekto sutartį.
Įgaliojimas gali būti suteikiamas visam projekto įgyvendinimo laikotarpiui, tokiu atveju įgaliojimo turinyje tokia suteikta teisė taip pat turi būti aiškiai įvardinta.
Jei pasirašomoje sutartyje nurodytas projekto vykdytojo vadovas, tačiau tik išsiuntus sutartį pasirašymui paaiškėja, kad tas asmuo (vadovas) negalės pasirašyti per nurodytą laiką (išvykęs, serga ar pan.), klausimas, ar gali tokią sutartį pasirašyti pavaduojantis asmuo, ar vis dėlto reikia keisti sutartį, nurodant realiai pasirašantį asmenį? Kokie dokumentai turi būti pateikiami?
Atsakymas:
Sutartį gali pasirašyti ir kitas asmuo, svarbu, kad pridėtų pasirašymo pagrindą (būtų nuoroda į nuostatus ir įsakymas, kuriuo pavaduojančiam pavesta atlikti vadovo funkcijas konkrečiu laikotarpiu ar pan.).
Kur galima rasti metodinę medžiagą pareiškėjams/būsimiems projektų vykdytojams dėl sutarčių pasirašymo ir keitimo aktualių aspektų?
Atsakymas:
Metodinė medžiaga, kurioje būsimiems bei esamiems projektų vykdytojams pristatomi 2021 – 2027 metų Europos Sąjungos fondų finansuojamų projektų sutarčių rengimo, pasirašymo bei keitimo aktualūs aspektai. Pristatymas yra skirtas tik dėl su CPVA pasirašomų sutarčių, t. y. netaikomas finansinių priemonių sutartims. Metodinę medžiagą rasite čia.
[[#ex]]
Dėl išlaidų finansavimo
[[#ex]]
Klausimas: Ar pridėtinės vertės mokesčio (PVM) išlaidos yra tinkamos finansuoti ES lėšomis?
Atsakymas:
Projektuose, finansuojamuose 2021–2027 m. ES Investicijų programos (IP) lėšomis, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) išlaidos nėra tinkamos finansuoti ES lėšomis, išskyrus:
a) projektus (jungtinius projektus), kurių bendros išlaidos mažesnės nei 5 mln. eurų
b) projektus (jungtinius projektus), kurių bendros išlaidos yra 5 mln. eurų ir daugiau, ir kai PVM negalima susigrąžinti pagal nacionalinius PVM teisės aktus.
Projektuose, finansuojamuose Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) lėšomis visas PVM netinkamas finansuoti ES lėšomis, tačiau jei PVM negalima susigrąžinti pagal nacionalinius PVM teisės aktus, PVM, tenkantis finansavimo daliai, gali būti finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Daugiau informacijos (483.6 KB )
Kaip vyksta su pirkimu susijusių išlaidų deklaravimas veiklos ataskaitoje (VA), atsižvelgiant į pirkimų taisyklių 37 p.?
Atsakymas:
Su pirkimu susijusios išlaidos deklaruojamos ir apmokamos tik po to, kai administruojančioji institucija patvirtina pirkimo informaciją ar pirkimo tinkamumą finansuoti, jei atliekama paskesnė pirkimo patikra (Pirkimų taisyklių 37 p.).
Išankstinė pirkimų patikra, taip pat paskesnė pirkimų patikra baigiamos ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pirkimų dokumentų gavimo dienos. Kitais atvejais paskesnė pirkimų patikra baigiama, kai administruojančioji institucija patikrina atlikto pirkimo tinkamumą ar patvirtina su pirkimu susijusį mokėjimo prašymą, ar tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažįsta mokėjimo prašyme nurodytų su pirkimu susijusių išlaidų sumos, ar pradeda su patikrintu pirkimu susijusį įtariamo pažeidimo tyrimą (Pirkimo taisyklių 44 p.).
Kartu su VA projekto vykdytojai gali teikti tik mažos vertės pirkimų, kurių vertė neviršija (<) 10 tūkst. Eur be PVM (nuo 2023 m. sausio 1 d. įvykdytų pirkimų atveju vertė neviršija (≤) 15 tūkst. Eur be PVM), pirkimų, kuriems netaikomi VPĮ reikalavimai, ir pirkimų per Centrinę perkančiąją organizaciją atveju – Paskesnė pirkimo patikra atliekama su pirkimu susijusios VA vertinimo metu ir baigiama, kai patvirtinama su pirkimu susijusi VA arba pradedamas įtariamo pažeidimo tyrimas) arba pagal PAFT 144 punktą, kai kartu su veiklos ataskaita vertinti pateikiami pirkimo sutarčių pakeitimo dokumentai, kurie susiję su deklaruojamomis išlaidomis.
Visais kitais atvejais išlaidos deklaruojamos tik po to, kai atliekama paskesnė pirkimo patikra.
Ar galima teikti vieną veiklos ataskaitą prašant avanso ir kompensuoti jau patirtas išlaidas?
Atsakymas:
Vienoje veiklos ataskaitoje (VA) negali būti ir prašoma avanso, ir kompensuoti patirtas išlaidas, t. y. vienoje VA negali būti iš avanso mokėjimo prašymo (MP) dalis ir MP dalis.
Projekto finansavimo sąlygų aprašo 10 p. „Projektų veiklų ir jungtinio projekto projektų įgyvendinimui taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai“ numatyta taikyti 40 proc. fiksuotoji norma projekto išlaidoms padengti. Kaip yra apskaičiuojama 40 proc. norma, kokios išlaidos yra tinkamos finansuoti ir ar į šią normą patenka projekto dalyvių darbo užmokesčio išlaidos?
Atsakymas:
40 proc. fiksuotoji norma taikoma daliai tinkamų finansuoti tiesioginių projekto išlaidų apmokėti (įskaitant ir netiesiogines (projekto administravimo ir susijusias) išlaidas), kai fiksuotoji norma sudaro 40 procentų visų tinkamų finansuoti tiesioginių projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio (įskaitant atlygį pagal paslaugų ar autorines sutartis) išlaidų. Projekto, kuriam taikoma 40 proc. fiksuotoji norma, išlaidas gali sudaryti tik tinkamos finansuoti tiesioginės projektą vykdančio personalo išlaidos ir išlaidos pagal šią fiksuotąją normą. Kai projektas bendrai finansuojamas iš ESF+, ERPF, TPF, EGADP ir nepanaudotų EGADP lėšų – dalyviams mokami atlyginimai ir išmokos laikomi papildomomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, neįskaičiuotomis į šią fiksuotąją normą. Į 40 proc. fiksuotąją normą įskaičiuota projekto matomumo ir informavimo apie projektą priemonėms skirta suma.
Pavyzdžiui, Projekte planuojama, kad veiklos įgyvendinimui bus įdarbinti 4 darbuotojai, kurių bendra darbo užmokesčio suma - 140 000 Eur. Netiesioginės ir kitos tiesioginės išlaidos apskaičiuojamos tik nuo suplanuotų išlaidų darbo užmokesčio išlaidų: 140 000 Eur x 40 / 100 = 56 000 Eur. Projekto įgyvendinimo plane (PĮP) nurodoma projekto netiesioginių išlaidų suma - 56 000 Eur. Bendra projekto vertė yra 196 000 Eur.
Ar galima projektų finansavimo sąlygų aprašo (PFSA) 10 p. „Projektų veiklų ir jungtinio projekto projektų įgyvendinimui taikomi supaprastintai apmokamų išlaidų dydžiai“ numatyti supaprastintai apmokamų išlaidų (SAI) fiksuotuosius dydžius, kurie dar nėra įtraukti į supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registrą?
Atsakymas:
Remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ patvirtintų taisyklių 157 p., ministerija rengdama PFSA gali nurodyti 10 p. tik tuos SAI fiksuotus dydžius, kurie yra įtraukti į Supaprastintai apmokamų išlaidų dydžių registrą.
[[#ex]]
Dėl regioninės pažangos priemonės „Stiprinti savivaldybių aplinkos oro monitoringą“ įgyvendinimo (finansavimo gairės)
[[#ex]]
Kur galima kreiptis, turint klausimų apie regioninę pažangos priemonę „Stiprinti savivaldybių aplinkos oro monitoringą“?
Atsakymas:
Į klausimus atsakys Centrinės projektų valdymo agentūros Energetikos ir aplinkos apsaugos projektų skyriaus projektų vadovė Indrė Jarmalavičienė, tel. 8 649 12640, el. p. i.jarmalaviciene@cpva.lt
Ar savivaldybės turės su projekto įgyvendinimo planu pateikti naują (t. y., ne tą pačią, kuri gaunama prieš tvirtinant savivaldybės aplinkos (oro) monitoringo programą) Aplinkos apsaugos agentūros teigiamą derinimo išvadą, kad kietųjų dalelių KD2,5 matavimų duomenys bus tinkami naudoti valstybinio aplinkos (oro) monitoringo tikslams?
Atsakymas:
Taip, savivaldybės turės su projekto įgyvendinimo planu pateikti naują Aplinkos apsaugos agentūros teigiamą derinimo išvadą dėl matavimų duomenų tinkamumo naudoti valstybinio aplinkos (oro) monitoringo tikslams. Kreipdamosi dėl minėtos išvados, savivaldybės turės nurodyti, kokias daleles planuoja matuoti.
Kada bus parengtos Aplinkos apsaugos agentūros rekomendacijos? Ar pagal jas bus atnaujinamos finansavimo gairės?
Atsakymas:
Aplinkos apsaugos agentūros rekomendacijos dėl kietųjų dalelių matavimų atitikties valstybinio monitoringo tikslams yra rengiamos ir planuojamos patvirtinti per 2023 m. rugsėjį. Pažymėtina, kad savivaldybės bus informuotos apie rekomendacijų patvirtinimą, bus organizuojamas rekomendacijų pristatymas. Finansavimo gairės pagal rekomendacijas keičiamos nebus.
Kokios yra tinkamos finansuoti išlaidos pagal veiklą „Visuomenės informavimas apie aplinkos oro kokybę ir jos poveikį sveikatai (įgyvendinama su 1 veikla, visuomenės informavimo apie aplinkos oro kokybę ir jos poveikį sveikatai priemonių įgyvendinimas: viešinami monitoringo duomenys, vietos gyventojai informuojami apie gyvenamosios vietovės aplinkos oro kokybę)“?
Atsakymas:
Aplinkos apsaugos agentūros rengiamose rekomendacijose dėl kietųjų dalelių matavimų atitikties valstybinio monitoringo tikslams bus pasisakyta taip pat ir dėl viešinimo veiklų, kaip jas tinkamai įgyvendinti, kaip koordinuoti su valstybiniu aplinkos (oro) monitoringu. Pažymėtina, kad pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 294.1 papunktį, tinkamos finansuoti projekto išlaidos yra tokios, kurios yra būtinos projektui įgyvendinti, prisideda prie projekto tikslų ir rezultatų pasiekimo, atitinka patikimo finansų valdymo principą. Viešinimo veiklų tinkamos finansuoti išlaidos gali būti tiek viešinimo paslaugų įsigijimas, tiek darbo užmokestis šias veiklas atliekančiam asmeniui. Svarbu yra pasirinkti racionalų ir optimalų informavimo būdą išlaidų racionalumo ir informacijos prieinamumo prasme, atsižvelgiant į konkrečios savivaldybės bendruomenės ypatumus.
Ar planuojami savivaldybių mokymai ar konsultacijos dėl projektų įgyvendinimo planų rengimo?
Atsakymas:
Paskelbus kvietimus, CPVA planuoja organizuoti mokymus ar individualias konsultacijas dėl projektų įgyvendinimo planų rengimo.
Pareiškėjai ir partneriai gali būti savivaldybių administracijos ar jų įgaliotos įstaigos. Ar gali pareiškėju būti, pavyzdžiui, savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, nors jam savivaldybė nėra perdavusi savo savarankiškosios funkcijos „aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga, aplinkos monitoringas“ ir tarp biuro nuostatų tokių funkcijų nėra? Ar pareiškėju būti gali bet kuri savivaldybės įgaliota įstaiga, ar būtent ta įstaiga, kuri būtų įgaliota vykdyti aplinkos monitoringo funkcijas?
Atsakymas:
Gairių 2.1 papunktyje nėra detalizuota, kokia būtent įstaiga gali būti savivaldybės įgaliota vykdyti projektą bei ar ši įgaliota įstaiga turi vykdyti aplinkos monitoringo funkcijas. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 8 str., savivaldybėms pavesta vykdyti oro monitoringo funkcijas. Tinkamų pareiškėjų nustatymas yra Regionų plėtros tarybų funkcija.
Jeigu projektas būtų vykdomas be partnerio ir įsigyta įranga savivaldybės administracijos būtų perduota panaudos teise savivaldybės įstaigai (pavyzdžiui, visuomenės sveikatos biurui) ar nebūtų pažeistas investicijų tęstinumo reikalavimas?
Atsakymas:
Pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 245 punktą, projekto vykdytojas projekto įgyvendinimo metu, taip pat poprojektiniu laikotarpiu be administruojančiosios institucijos sutikimo ir be kitų atsakingų institucijų sutikimo (jei to reikalaujama pagal teisės aktus) negali perleisti, parduoti, įkeisti turto ar kitokiu būdu suvaržyti intelektinių ar daiktinių teisių į turtą, kuriam įsigyti ar sukurti skiriamos projekto finansavimo lėšos.
[[#ex]]
Dėl regioninės pažangos priemonės „Didinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą“ įgyvendinimo (finansavimo gairės)
[[#ex]]
Kur galima kreiptis, turint klausimų apie regioninę pažangos priemonę „Didinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą“?
Atsakymas:
Į klausimus atsakys Centrinės projektų valdymo agentūros Energetikos ir aplinkos apsaugos projektų skyriaus vyresnysis projektų vadovas Romuald Grabštunovič, tel. 8 6 252 8224, el. p. r.grabstunovic@cpva.lt
Ar savivaldybės gali prisidėti savivaldybės biudžeto lėšomis, dengiant dalį tinkamų ir/ar netinkamų išlaidų įgyvendinant projektą?
Atsakymas:
Gairių 2.3 p. numato, kad didžiausia galima projektų finansuojamoji dalis sudaro 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Pareiškėjas ir (arba) partneris (-iai) privalo prisidėti prie projekto finansavimo ne mažiau kaip 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia projektui skiriamo finansavimo lėšos, ir netinkamos finansuoti projekto išlaidos turi būti finansuojamos iš projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) lėšų.
Informuojame, kad savivaldybė gali prisidėti prie projekto finansavimo padengiant tinkamas ir netinkamas finansuoti projekto išlaidas.
Prie finansavimo prisidedant savivaldybėms, jokia valstybės pagalba šiuo atveju nėra skaičiuojama/neteikiama ir šios investicijos iš esmės nėra traktuojamos kaip valstybės pagalba?
Atsakymas:
Savivaldybės, kaip partnerio prisidėjimas prie finansavimo nėra traktuojamas kaip valstybės pagalba, tačiau teikiama parama negali atitikti valstybės pagalbos apibrėžimo.
Vienas pareiškėjas gali teikti tik vieną projekto įgyvendinimo planą 2 punkto 2.1 lentelėje nurodytoms veikloms įgyvendinti, išskyrus tuos atvejus, kai veiklų vykdytojas teikia paslaugas daugiau kaip vienos viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regione esančios savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje. Ar reikia suprasti, kad viena vandenų įmonė (jeigu ji veikia tik vienos savivaldybės teritorijoje) iš viso gali teikti tik 1 PĮP'ą visoms veikloms ir ne daugiau? Ar po 1 PĮP'ą atskiroms veikloms iš lentelėje numatytų veiklų?
Atsakymas:
- Tuo atveju, jei pareiškėjas vykdo veiklą vienoje savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje, teikiamas vienas projekto įgyvendinimo planas.
- Tuo atveju, jei pareiškėjas teikia paslaugas daugiau kaip vienos viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo regione esančios savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje, gali teikti tiek projekto įgyvendinimo planų, kiek regione savivaldybių.
Apie „5. Išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus“. Ar šioje dalyje, kai kalbame apie „ES lėšų investicijų dydis“, kalbame tik apie 50 proc. dalį, įtvirtintą 2.3 punkte? Tai yra, kad galima suprasti, kad, pavyzdžiui, skaičiuojant „5.5. 2 punkto 2.1 lentelėje nurodytų 1, 3 ir 4 veiklų įgyvendinimo metu tiesiant naujus geriamojo vandens tiekimo tinklus ES lėšų investicijų dydis (vertinama tik rangos darbų suma) vienam kilometrui negali viršyti 89 000 eurų.“ 1 km kaina negali būti didesnė negu 89 000 * 2 + 21 proc (PVM)?
Atsakymas:
Taip, 89 000 Eur ir yra 50 proc. ES investicijų dalis.
Gairių 2.26.2 p. nurodyta, kad „<...> kuriuose vidutinė metinė taršos apkrova yra 95 proc. nuotekų valymo įrenginių projektinių pajėgumų arba didesnė“. Ar apkrova turi būti skaičiuojama pagal faktinį nuotekų kiekį ir užterštumą, ar tiesiog vienas aptarnaujamas gyventojas (nurodyta per AIVIKS pateiktose metinėse nuotekų tvarkymo ataskaitose) prilyginamas 1 GE?
Atsakymas:
Gairių 1 priede nurodyta, kad matavimo vienetas – gyventojų ekvivalentas, kuris suprantamas kaip sutartinis vienetas taršos nuotekomis šaltinio dydžiui išreikšti. Vienas gyventojų ekvivalentas reiškia taršos šaltinį, kuriame per parą susidarančiose nuotekose esantiems organiniams teršalams biologiškai suskaidyti deguonies poreikis (BDS5) yra 60 gramų (Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 str. 20 dalis).
Ar NVĮ rekonstravimui turi būti tenkinami visi 2.26 papunkčiai?
Atsakymas:
Informuojame, kad pagal esamą Gairių 2.26. p. vykdant 2 punkto 2.1 lentelėje nurodytą 10 veiklą taikomi visi 3 atvejai, kai:
2.26.1. p. kurių statyba ir (arba) rekonstrukcija nebuvo finansuota 2007–2013 m. ar 2014–2020 m. finansavimo periodo ES struktūrinių fondų lėšomis;
2.26.2. p. kurie į gamtinę aplinką išleidžia iki taršos leidime arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime nustatytų reikalavimų neišvalytas nuotekas ir (arba) kuriuose vidutinė metinė taršos apkrova yra 95 proc. nuotekų valymo įrenginių projektinių pajėgumų arba didesnė. Duomenys tikrinami pagal ne mažiau kaip trijų paskutinių metų Aplinkos apsaugos agentūrai pateiktas ūkio subjektų aplinkos monitoringo ataskaitas ir per AIVIKS pateiktas vandens naudojimo apskaitos ir (ar) nuotekų tvarkymo apskaitos metines ataskaitas;
2.26.3. p. kuriuos rekonstruojant padidinami nuotekų valymo pajėgumai arba patobulinamas valymo metodas nuo pirminio nuotekų valymo iki bent antrinio.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija planuoja patikslinti Gairių 2.26. p. 2.26.1 p. planuojama taikyti visais atvejais, o kiti du papunkčiai bus taikomi pasirinktinai, atsižvelgiant į planuojamas investicijas ir rekonstrukcijos priežastį.
Gairių 2.24 p. nurodyta, kad „finansuojama naujų nuotekų valymo įrenginių, į kuriuos nuotekos patenka viešųjų nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti naudojamu ir ne mažiau kaip 30 proc. gyvenvietėje susidarančių nuotekų surenkančiu nuotakynu, statyba“. Prašome paaiškinti, ar statyba bus laikoma tik kai gyvenvietėje nėra NVĮ, ar kaip numatyta LR statybos įstatymo 2 str. 26 dalyje: „Naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį <...>“ (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.26250/asr), t.y. ar esamų NVĮ teritorijoje statant naujus NVĮ tokia veikla bus laikoma statyba.
Atsakymas:
Nauja statyba laikoma, kai įrenginių nėra.
Gairių 2.26.2 p. nurodyta, kad „kurie į gamtinę aplinką išleidžia iki taršos leidime arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime nustatytų reikalavimų neišvalytas nuotekas <...>“. Prašome paaiškinti, jei TL ar TIPK nėra nustatyti išvalymo rodikliai Nb ir Pb, tačiau NTR (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.276576/asr) 29 p. reikalauja, kad Nb ir Pb būtų valomi. Ar tokie NVĮ būtų tinkami finansuoti, jei bus pagrįsta valytų nuotekų tyrimais?
Atsakymas:
Ne, netinkami. Išvalymo rodikliai turi būti TL arba TIPK. Objektai kontroliuojami pagal konkrečiai jiems leidime surašytas sąlygas. Jei leidime kažko nėra, jis turi būti papildytas ir tik tuomet objektas gali būti finansuojamas.
Gairių 2.26.2 p. nurodyta, kad „kuriuos rekonstruojant padidinami nuotekų valymo pajėgumai arba patobulinamas valymo metodas nuo pirminio nuotekų valymo iki bent antrinio“. Vadovaujantis STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“ (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.238336/asr) 10.45 p. „pirminis valymas – komunalinių nuotekų valymas fiziniu ir (arba) cheminiu būdu <...>“. Prašome paaiškinti, jei esami NVĮ turi ir antrinį nuotekų valymą (biologinį), tačiau jis realiai nebefunkcionuoja ar funkcionuoja netinkamai, ar tokiu atveju rekonstrukcija būtų tinkama finansuoti?
Atsakymas:
Taip, galima.
Gairių 2.18 p. nurodyta, kad „Projektai pagal 2 punkto 2.1 lentelėje nurodytas 6, 7, 8, 9 ir 10 veiklas gali būti įgyvendinami gyvenvietėse, kuriose projekto įgyvendinimo plano teikimo administruojančiajai institucijai momentu gyvena ne mažiau kaip 200 gyventojų <...>“. Gairių 2.1 lentelės 6, 7, 8, 9 ir 10 veiklų aprašyme nurodyta „<...> kuriose susidaro nuo 200 iki 2000 gyventojų ekvivalentų atitinkanti taršos nuotekomis apkrova“. Kaip nurodyta Gairių 1 priedo stebėsenos rodiklio RCO32 „Nauji arba atnaujinti nuotekų valymo pajėgumai“ aprašymo kortelės 9 p. GE yra 60 g pagal BDS5. Atkreipiame dėmesį, kad šis rodiklis yra tik normatyvinis rodiklis. Faktiškai gali būti situacija, kai NVĮ aptarnaujančių daugiau nei 200 gyventojų (pagal AIVIKS ataskaitą), faktinė tarša pagal GE nesiekia 200 GE. Prašome paaiškinti, ar NVĮ, kurių faktinė tarša pagal AIVIKS (kaip numatyta kortelės 10 p.) mažesnė nei 200 GE, tačiau aptarnaujamų gyventojų skaičius būtų ne mažesnis kaip 200 gyventojų (normatyvinė tarša ne mažesnė kaip 200 GE) būtų tinkami finansuoti.
Atsakymas:
Taip, būtų tinkama finansuoti.
Ar pagal priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo didinimas“ vykdant nuotekų tinklų plėtrą bus galima vykdyti veiklą, jeigu bus viršijamas ES lėšų apribojimas 89000 Eur/km, viršijamas lėšas padengiant iš partnerio?
Atsakymas:
Gairių 5.5. p. nurodyta, kad 2 punkto 2.1 lentelėje nurodytų 1, 3 ir 4 veiklų įgyvendinimo metu tiesiant naujus geriamojo vandens tiekimo tinklus ES lėšų investicijų dydis (vertinama tik rangos darbų suma) vienam kilometrui negali viršyti 89 000 eurų. Atsižvelgiant į Gairių 5.5 p. viršijus ES lėšų investicijų dydį (vertinama tik rangos darbų suma) vienam kilometrui 89 000 eurų, viršijančią dalį pareiškėjas ir (arba) partneris turės apmokėti nuosavomis lėšomis.
Ar prijungimai bus pagrįsti preliminariosiomis sutartimis – t. y. visi gyventojai, kurių būstus jungsime, turi būti pasirašę preliminarias sutartis (galbūt CPVA parengs preliminarios sutarties su gyventoju pavyzdį)? Ir sutikimo tiesti tinklus per gyventojo sklypą (jei bus tiesiama per sklypą)?
Atsakymas:
Pagal Aprašo 2.15 p. visi suplanuoti gyventojų prijungimai prie tiesiamų geriamojo vandens tiekimo sistemų ir (arba) nuotekų surinkimo sistemų turi būti pagrįsti preliminariosiomis sutartimis su gyventojais arba jų teisėtais atstovais dėl įsipareigojimo jungtis prie nutiestų naujų geriamojo vandens tiekimo sistemų ir (arba) nuotekų surinkimo sistemų ir sudaryti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba dėl sutikimo tiesti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklus ir komunikacijas per gyventojui nuosavybės teise ar bendrosios nuosavybės teise priklausantį ar kitaip valdomą ir (arba) naudojamą žemės sklypą iki gyventojui priklausančio pastato arba teritorijos vidaus tinklo ir įsipareigojimo jungtis prie nutiestų naujų geriamojo vandens tiekimo sistemų.
Centrinė projektų valdymo agentūra neplanuoja pareiškėjams parengti preliminarios sutartes su gyventoju ir sutikimo tiesti tinklus per gyventojo sklypą. Pareiškėjai patys parengia preliminarias sutarčių ir sutikimų formas.
Kokie dokumentai turės būti pateikti dėl tinklų, kurie eis per nesuformuotus valstybinės žemės sklypus, kalbant apie reikalavimą valdyti sklypą?
Atsakymas:
Turės būti pateiktas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštiškas sutikimas vykdyti projekto veiklas.
10 priemonė – nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija. Finansavimas numatomas pagal nuotekų šaltinių pokytį (1 GE iki 1 100 Eur). Rodiklių paaiškinimo lentelėje numatoma, kad GE matuojama pagal BDS išvalymą. Situacija tokia, kad BDS ir be papildomo finansavimo neblogai valomas ir, jei įrenginiai būtų atnaujinami, pokytis būtų labai mažas ir neapsimokėtų teikti paraiškos finansavimui. Tačiau turim labai didelę problemą su fosforo ir azoto valymu, kuris kai kur visai nevykdomas, o prievolės tai daryti data artėja. Jei GE būtų galima skaičiuoti ne pagal BDS, o pagal N arba P išvalymą - toks finansavimas būtų labai naudingas ir reikalingas.
Atsakymas:
Informuojame, kad pagal esamą Gairių 2.26. p. vykdant 2 punkto 2.1 lentelėje nurodytą 10 veiklą taikomi visi 3 atvejai, kai:
2.26.1. p. kurių statyba ir (arba) rekonstrukcija nebuvo finansuota 2007–2013 m. ar 2014–2020 m. finansavimo periodo ES struktūrinių fondų lėšomis;
2.26.2. p. kurie į gamtinę aplinką išleidžia iki taršos leidime arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime nustatytų reikalavimų neišvalytas nuotekas ir (arba) kuriuose vidutinė metinė taršos apkrova yra 95 proc. nuotekų valymo įrenginių projektinių pajėgumų arba didesnė. Duomenys tikrinami pagal ne mažiau kaip trijų paskutinių metų Aplinkos apsaugos agentūrai pateiktas ūkio subjektų aplinkos monitoringo ataskaitas ir per AIVIKS pateiktas vandens naudojimo apskaitos ir (ar) nuotekų tvarkymo apskaitos metines ataskaitas;
2.26.3. p. kuriuos rekonstruojant padidinami nuotekų valymo pajėgumai arba patobulinamas valymo metodas nuo pirminio nuotekų valymo iki bent antrinio.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija planuoja patikslinti Gairių 2.26. p. 2.26.1 p. planuojama taikyti visais atvejais, o kiti du papunkčiai bus taikomi pasirinktinai, atsižvelgiant į planuojamas investicijas ir rekonstrukcijos priežastį.
Tuo atveju, jei NVĮ atitinka Gairių 2.26. p. galima rekonstrukcija, tačiau jei planuojama veikla neatitinka 2.26.2 p. ir 2.26.3, t.y. planuojamas patobulinamas valymo metodas nuo antrinio nuotekų valymo iki tretinio, tokiu atveju, tokios išlaidos nėra tinkamos finansuoti.
Išankstinė sąlyga numato, kad projekto veiklos turi atitikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planą. Savivaldybės vandentvarkos plane nėra numatyta, kad viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje būtų galima įrengti grupinius nuotekų valymo įrenginius, nepaskaičiuotas preliminarus lėšų poreikis tokiems įrenginiams įrengti. Ar būtų galimas grupinių nuotekų valymo įrenginių finansavimas, jei PĮP teikimo metu vandentvarkos plano aprašomojoje dalyje butų nurodyta, kad X gyvenvietėje galima įrengti grupinius NVĮ , bet vandentvarkos įgyvendinimo plane preliminarus lėšų poreikis šiai veiklai nebūtų numatytas?
Atsakymas:
Gairių 2.1. p. numato, kad išankstinė sąlyga laikoma įvykdyta, kai projekto įgyvendinimo plane nurodytos projekto veiklos atitinka savivaldybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plano įgyvendinimo priemones (gyvenamosios vietovės atitiktis), kurios atitinka Investicijų į Lietuvos vandentvarkos sektorių plano nuostatas. Ar išankstinė sąlyga įvykdyta, nustato RPPl administruojančioji institucija PAFT nustatyta tvarka vertindama projekto įgyvendinimo planą. RPPl administruojančioji institucija vertindama projekto įgyvendinimo planą tikrins gyvenamosios vietovės atitiktį infrastruktūros plėtros planui.
Nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija gyvenamosiose vietovėse, kuriose susidaro nuo 200 iki 2000 gyventojų ekvivalentų atitinkanti taršos nuotekomis apkrova (Gairių 10 finansuojama veikla) – ar galima įrašyti į Regiono plėtros planą ir planuoti priemonę Nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija Babtų mstl., jeigu 2022 m. per AIVIKS sistemą buvo pateikta tarša 2572 GE (šių nuotekų valymo įrenginių)? Kitais metais (2020 m., 2021 m.) tarša nesiekė 2000 GE, taip pat ir 2023 m. tarša yra mažesnė, nei 2000 GE (pagal turimus šios valyklos tyrimų protokolus).
Atsakymas:
Kaip nurodyta Gairių 1 priedo stebėsenos rodiklio RCO32 „Nauji arba atnaujinti nuotekų valymo pajėgumai“ aprašymo kortelės 9 p., GE yra 60 g. pagal BDS5. Atkreipiame dėmesį, kad šis rodiklis yra tik normatyvinis rodiklis. Faktinė tarša pagal AIVIKS (kaip numatyta kortelės 10 p.) gali būti didesnė nei 2000 GE, tačiau aptarnaujančių gyventojų skaičius turi būti ne daugiau kaip 2000 gyventojų (normatyvinė tarša ne didesnė kaip 2000 GE), tokia veikla būtų tinkama finansuoti.
Gairių stebėsenos rodiklio RCO30 aprašymo kortelės 9 p. nurodyta, kad „Kai vietoje esamų tinklų dėl pagrįstų priežasčių tiesiami nauji geriamojo vandens tiekimo tinklai ir tai yra vienintelis galimas techninis sprendinys, jie priskiriami naujiems geriamojo vandens tiekimo tinklams“.
Esant pagrįstoms priežastims, vietoje esamo tinklo paklojus naują (pagal STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ būtų nauja statyba) tinklą, būtų laikoma, kad tai yra Gairių 2.1 lentelėje nurodytos 1, 3 ir 6 veiklos?
Atsakymas:
Taip, bus traktuojama kaip nauja statyba. Reikalinga bus įrodyti, kad tai vienintelis techninis sprendinys. Rodikliui priskiriamos Gairių 2 punkto 2.1 lentelėje nurodytos 1, 3 ir 4 veiklos. Klojant nurodytus tinklus, būtų taikomi Gairių 5.5, 5.6 p. bei 5.7, 5.8 p. nurodyti tinkamų išlaidų dydžiai.
Ar asenizacinės mašinos, hidrodinaminės mašinos, krautuvo (dumblui) įsigijimas būtų tinkamos išlaidos pagal šią priemonę?
Atsakymas:
Informuojame, kad asenizacinės mašinos, hidrodinaminės mašinos, krautuvo (dumblui) įsigijimas nėra tinkamos finansuoti ES Sanglaudos fondo lėšomis. Tinkamos finansuoti veiklos nurodytos Gairių 2.1 lentelėje.
Specialiajame plane, kalbant apie nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą, yra numatyta:
„Esant poreikiui remontuoti ar rekonstruoti mažąsias nuotekų valyklas (8 vnt. − Antakalnio,
Kruonio, Mūro Strėvininkų, Nemaitonių, Pakertų, Palomenės, Paparčių ir Zūbiškių NVĮ) įdiegiant azoto ir fosforo šalinimą ar didinant (mažinant) valymo įrenginių pajėgumus bei rekonstruoti Pravieniškių (šiuo metu vykdomas projektas) bei Kaišiadorių NVĮ padidinat pajėgumus, Žiežmarių NVĮ atnaujinat nuotekų valymo technologiją.“
Ar vertinant paraišką, kurios tikslas būtų rekonstruoti Mūro Strėvininkų, Palomenė ir Pakertų nuotekų valyklas, užtektų tokio sakinio, ar reikėtų Specialiojo plano korekcijos
Atsakymas:
Gairėse yra nustatyta išankstinė sąlyga, kuri numato, kad projekto veiklos turi atitikti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planui. Atkreipiame dėmesį, kad Gairėse nėra minimas savivaldybės specialusis planas. Dėl specialiojo plano korekcijos prašome kreiptis į Regioną.
Viename miestelyje, planuojant centralizuoto vandens tiekimo plėtrą, Specialiajame plane yra numatyta 200 m., gyventojai pageidauja 300 m. Ar galima 100 m. paklaida, ar reikėtų koreguoti Specialųjį planą?
Atsakymas:
Atkreipiame dėmesį, kad Gairėse nėra minimas specialusis planas. Dėl specialiojo plano korektūros prašome kreiptis į Regioną.
Gairėse rašoma (apie VGĮ rekonstrukciją): p. 2.23.1.geriamojo vandens kokybės laboratorinių tyrimų protokolų duomenimis (vieneri kalendorinių metų iki projekto įgyvendinimo plano pateikimo) turi būti pagrįsta, kad iš rekonstruotinų geriamojo vandens gavybos (paėmimo) ir (arba) geriamojo vandens ruošimo (gerinimo) įrenginių tiekiamas geriamasis vanduo neatitinka viešojo geriamojo vandens kokybės indikatorinių ir (ar) cheminių (toksinių) rodiklių, nustatytų Lietuvos higienos normoje HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“
Nuo 2021 m. sausio mėnesio patirtos išlaidos yra tinkamos finansuoti. Yra vykdoma VGĮ rekonstrukcija (kaip 1 veikla iš veiklų planuojamame investicijų projekte). Rangos darbai pradėti 2023-03, baigti planuojami 2024-03. PĮP bus teikiamas 2024-03. VGĮ rekonstrukcijos atveju reikia pateikti geriamojo vandens kokybės laboratorinių tyrimų protokolų duomenimis (vieneri kalendorinių metų iki projekto įgyvendinimo plano pateikimo). Pagal gaires, tokiu atveju, protokolai nuo 2023-03 iki 2024-04, tačiau tuo metu jau vyko rekonstrukcijos darbai, todėl protokolų tuo laikotarpio negalima pateikti. Gal tada turi būti tiektini protokolai metų laiko iki rekonstrukcijos pradžios – nuo 2022-03 iki 2023-03
Atsakymas:
Šiuo metu Gairių 2.23.1 p. numato, kad veikla 5 turi būti pagrįsta geriamojo vandens kokybės laboratorinių tyrimų protokolų duomenimis (vieneri kalendoriniai metai iki projekto įgyvendinimo plano pateikimo). Atsižvelgiant į pateiktą pastabą, kreipsimės į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją su siūlymu tikslinti Gairių 2.23.1 p.
Gairėse rašoma (apie VT plėtrą) 2.26.3 p., 2.1. lentelė, 1 eilutė „Centralizuotųjų geriamojo vandens tiekimo tinklų plėtra (įskaitant geriamojo vandens tiekimo tinklų tiesimą gyventojui nuosavybės teise ar bendrosios nuosavybės teise priklausančiame ar kitaip valdomame ir (arba) naudojamame žemės sklype iki gyventojui priklausančio pastato arba teritorijos vidaus tinklo) gyvenamosiose vietovėse, kuriose yra nuo 200 iki 2000 gyventojų“. Nurodyta, kad galima tik nauja statyba. Remiantis techniniu reglamentu: „Vandentiekio ir (ar) nuotekų šalinimo tinklų naujai statybai priskiriamas naujų vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų klojimas naujose trasose, neatsižvelgiant į jų sąsajas su esamais vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklais.“ Ir Gairių 1 priede rašoma „Kai vietoje esamų tinklų dėl pagrįstų priežasčių tiesiami nauji geriamojo vandens tiekimo tinklai ir tai yra vienintelis galimas techninis sprendinys, jie priskiriami naujiems geriamojo vandens tiekimo tinklams.“
Yra gyvenvietė, tinklų trasa nutiesta per privačius sklypus 1980-1988 metais be techninio projekto, nėra tinklų inventorizacijos ir pan., tačiau vartotojai yra prijungti. Jei trasa tiesiama visiškai kitoje vietoje ir tai yra vienintelis techninis sprendinys, ar tai bus traktuojama kaip nauja statyba? Kokie dokumentai PĮP teikimo metu, IP rengimo metu pagrįs, kad tai yra vienintelis techninis sprendinys, jei nebus parengtas techninis projektas?
Atsakymas:
Taip, bus traktuojama kaip nauja statyba. Gali būti teikiami preliminarūs projektiniai pasiūlymai arba kiti dokumentai, pagrindžiantys nurodytą situaciją.
„Gyventojai, prisijungę prie patobulintų viešojo vandens tiekimo sistemų“ rašoma, kad „Rodikliu apskaičiuojami gyventojai, kurie įgyvendinus projekto veiklas:
- prisijungė prie nutiestų naujų geriamojo vandens tiekimo tinklų (centralizuotosios geriamojo vandens tiekimo sistemos);“
Jei nauja tinklų statyba naujoje trasoje yra vienintelis sprendimo būdas, tačiau prie esamų tinklų gyventojai, kaip vartotojai, buvo prijungti (turėjo sutartis), ar šie gyventojai bus įskaičiuojami į rodiklį?
Atsakymas:
Taip, bus skaičiuojami.
Gairių 1 priede prie rodiklio „Gyventojai, prisijungę bent prie antrinių viešojo nuotekų valymo įrenginių“ rašoma:
Rodiklis apskaičiuojamas sumuojant gyventojus.
Gyventojų skaičius gaunamas sutarčių ir (arba) – NVĮ rekonstrukcijos atveju tobulinant nuotekų valymo metodą nuo pirminio nuotekų valymo iki bent antrinio – namų ūkių skaičių padauginus iš projekto įgyvendinimo plane nurodyto gyventojų būste koeficiento (dešimtosios tikslumu).
Gyventojų būste koeficientas – projekto įgyvendinimo plano rengimo metu naujausių Valstybės duomenų agentūros oficialiai skelbiamų konkrečios savivaldybės teritorijoje esančių gyventojų ir būstų skaičių santykis.
NVĮ rekonstruojant, kai didinami NVĮ pajėgumai, gyventojų skaičius nustatomas kaip pajėgumų padidėjimo skirtumas tarp NVĮ projektinių pajėgumų, sukurtų po rekonstrukcijos (duomenys iš projektavimo dokumentų), ir NVĮ projektinių pajėgumų, buvusių iki rekonstrukcijos (duomenys iš paskutinės iki rekonstrukcijos Aplinkos apsaugos agentūros per AIVIKS) priimtos nuotekų tvarkymo apskaitos metinės ataskaitos), prilyginant vieną gyventojų ekvivalentą vienam gyventojui.
Jei gyventojas prijungiamas prie nutiestų naujų nuotekų surinkimo tinklų ir jam teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos naujais ir (arba) rekonstruotais NVĮ, tas pats gyventojas skaičiuojamas vieną kartą.
Gyvenvietėje klojami nauji NT tinklai, prie kurių prisijungs 100 namų ūkių ir rekonstruojami NVĮ, kurie dabar aptarnavo 100 namų ūkių ir paklojami nauji NT, kuriais bus aptarnaujami 100 namų ūkių. Pagal rodiklio apskaičiavimą rašoma, kad prie NVĮ rodiklio skaičiuojamas skirtumas, tai yra 100 aptarnavo + 100 naujų namų ūkių, todėl rodiklis bus 100 namų ūkių. Tačiau tas pats 100 namų ūkių bus ir prie NT, nors rodiklio apskaičiavime rašoma, kad „Jei gyventojas prijungiamas prie nutiestų naujų nuotekų surinkimo tinklų ir jam teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos naujais ir (arba) rekonstruotais NVĮ, tas pats gyventojas skaičiuojamas vieną kartą“. Kaip turi būti skaičiuojama?
Atsakymas:
Jei šiuo metu esamais NT tinklais naudojasi 100 namų ūkių bei tie tinklai bus rekonstruoti ir papildomai pakloti nauji NT, kuriais bus papildomai aptarnaujama 100 namų ūkių, tokiu atveju rodiklis siektų 200.
Jei šiuo metu esamais NT tinklais naudojasi 100 namų ūkių ir neplanuojama rekonstruoti esamų NT, tačiau planuojama papildomai pakloti naujus NT, kuriais bus aptarnaujama 100 namų ūkių, tokiu atveju rodiklis siektų 100.
ES lėšų investicijų dydis (vertinama tik rangos darbų suma) vienam kilometrui negali viršyti 89 000 eurų ir vienam gyventojui negali viršyti 2 200 eurų;
Konkretus vienos gyvenvietės pavyzdys:
Buitinių nuotekų šalinimo tinklų statyba Ežerėlio m. (Kauno r. sav.), planuojamas prijungti gyventojų skaičius - 284 gyventojai, planuojamas nuotekų tinklų ilgis 6551 metrų.
ES lėšų dydis: 284 gyventojai x 2200 Eur/gyvent.= 624800 Eur; 6551 m x 89 Eur/m = 583039 Eur;
Kuri lėšų suma bus finansuojama: 624800 Eur ar 583039 Eur?
Atsakymas:
Informuojame, kad Gairių 2 punkto 2.1 lentelėje nurodytoms 6, 8 ir 9 veikloms būtina įgyvendinti dvi sąlygas:
- 5.9. 2 punkto 2.1 lentelėje nurodytų 6, 8 ir 9 veiklų įgyvendinimo metu tiesiant naujus nuotekų surinkimo tinklus ES lėšų investicijų dydis (vertinama tik rangos darbų suma) vienam kilometrui negali viršyti 89 000 eurų;
- 5.10. 2 punkto 2.1 lentelėje nurodytų 6, 8 ir 9 veiklų įgyvendinimo metu tiesiant naujus nuotekų surinkimo tinklus ES lėšų investicijų dydis (vertinama tik rangos darbų suma) vienam gyventojui negali viršyti 2 200 eurų.
Tokiu atveju, jei dvi sąlygos įgyvendinamos, pasirenkamas ekonomiškiausias variantas. Jūsų atveju būtų 6551 m x 89 Eur/m = 583039 Eur;
Pažymime, kad pagal Gairių 2.3. p. didžiausia galima projektų finansuojamoji dalis sudaro 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Pareiškėjas ir (arba) partneris (-iai) privalo prisidėti prie projekto finansavimo ne mažiau kaip 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia projektui skiriamo finansavimo lėšos, ir netinkamos finansuoti projekto išlaidos turi būti finansuojamos iš projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) lėšų.
Atkreipiame dėmesį, kad ES lėšų investicijų dydis vienam kilometrui ir vienam gyventojui gali būti ir mažesnis nei atitinkamai 89 000 eurų ir 2 200 eurų, atsižvelgiant į visas projekto veiklas.
Ar galime į Regiono plėtros planą įrašyti (planuoti) priemonę, pavadinimu „Geriamojo vandens rezervuarų įrengimas“?
Atsakymas:
Gairių 2.1 lentelėje yra nurodyta 10 finansuojamų veiklų. Geriamojo vandens rezervuaro įrengimas nėra nurodytas kaip tinkama veikla. Atsižvelgiant į tai, nurodyta veikla negalės būti finansuojama ES Sanglaudos fondo lėšomis.
Nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija gyvenamosiose vietovėse, kuriose susidaro nuo 200 iki 2000 gyventojų ekvivalentų atitinkanti taršos nuotekomis apkrova (Gairių 10 finansuojama veikla) - kaip bus vertinami per AIVIKS pateikti nuotekų valymo įrenginių duomenys: ar vidutinė metinė tarša, ar didžiausia momentinė koncentracija išleidžiamose nuotekose (prisegame Aplinkos apsaugos agentūrai pateiktos metinės ataskaitos per AIVIKS pavyzdį)?
Atsakymas:
Gairių 2.26 p. numato, jog vykdant 2 punkto 2.1 lentelėje nurodytą 10 veiklą, finansuojama rekonstrukcija nuotekų valymo įrenginių, kurie į gamtinę aplinką išleidžia iki taršos leidime arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime nustatytų reikalavimų neišvalytas nuotekas ir (arba) kuriuose vidutinė metinė taršos apkrova yra 95 proc. nuotekų valymo įrenginių projektinių pajėgumų arba didesnė. Pagal patvirtintas Gaires bus vertinama vidutinė metinė taršos apkrova.
Nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija (Gairių 10 finansuojama veikla) ES lėšų investicijų dydis vienam gyventojui negali viršyti 1400 eurų: vertinami tik gyventojai, kurie naudojasi centralizuoto nuotekų tvarkymo paslaugomis, ar visi gyvenvietėje gyvenantys (t.y. deklaravę gyvenamąją vietą toje gyvenvietėje)?
Atsakymas:
Vertinami tik gyventojai, kurie naudojasi centralizuoto nuotekų tvarkymo paslaugomis.
Planuojant regioninio finansavimo vandentvarkos priemones ir žinant artėjančius ES sugriežtinimus nuotekų išvalymo kokybei, mūsų savivaldybei bene aktualiausia būtų esamų senų kaimiškų nuotekų valymo įrenginių atnaujinimas (rekonstrukcija). Greta nuotekų valymo įrenginių yra siurblinės, kurios irgi prašosi rekonstrukcijos. Ar galim planuoti iš projekto lėšų atlikti ir atitinkamai gauti finansavimą ne tik pačių valyklų, bet ir su jomis susijusių nuotekų siurblinių rekonstrukcijai?
Atsakymas:
Informuojame, kad nuotekų siurblinės rekonstrukcija yra tinkama finansuoti ES Sanglaudos fondo lėšomis.
AIVIKS duomenyse pateikiama informacija apie projektinį nuotekų valyklos našumą: yra pateikiamas hidraulinis našumas, pagal BDS7 ir pagal gyventojų ekvivalentą. Tačiau dažnai yra, kad būna pateikiamas projektinis našumas tik pagal vieną kriterijų ar du.
Remiantis gairių 2.26.2. reikalavimu „kurie į gamtinę aplinką išleidžia iki taršos leidime arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime nustatytų reikalavimų neišvalytas nuotekas ir (arba) kuriuose vidutinė metinė taršos apkrova yra 95 proc. nuotekų valymo įrenginių projektinių pajėgumų arba didesnė. Duomenys tikrinami pagal ne mažiau kaip trijų paskutinių metų Aplinkos apsaugos agentūrai pateiktas ūkio subjektų aplinkos monitoringo ataskaitas ir per AIVIKS pateiktas vandens naudojimo apskaitos ir (ar) nuotekų tvarkymo apskaitos metines ataskaitas“
Jei planuojamuose rekonstruoti nuotekų valymo įrenginiuose AIVIKS sistemoje nurodyti du projektiniai rodikliai: hidraulinis našumas ir pagal gyventojų ekvivalentą. Tai minėto reikalavimo atitikimas bus, jei šiuo metu yra hidraulinis našumas 47,5 kub.m./parą (50*95 proc.) ir gyventojų ekvivalentas 190 GE (200 GE*95 proc.) per pastaruosius tris metus? Ar bus reikalavimas tenkinamas, jei tik vienas projektinio pajėgumo rodiklis bus viršijamas 95 proc.? Ar turi visi trys? Ar turi viršyti projektinio pajėgumo rodiklių, kiek yra pateikta konkrečios valyklos AIVIKS ataskaitoje?
Atsakymas:
Bus tenkinama, jei bus viršijamas 95 proc. vienas projektinio pajėgumo rodiklis.
Skaičiuojant esamą GE, rekonstruojant valyklas, yra reikalingas matavimo rodmuo kaip „vidutinė metinė (laikotarpio) koncentracija prieš valymą“ (duomenys pateikiami AIVIKS ataskaitoje), tačiau iki 2023 m. nebuvo prievolės iki 2000 GE valyklose tuos matavimus atlikti. Kaip tokiu atveju skaičiuoti GE? Prilyginti 1 gyventojas=1 GE?
Atsakymas:
Taip, 1 gyventojas = 1 GE.
Pagal stebėsenos rodiklių aprašymo kortelės prie rodiklio paaiškinimo „Gyventojai, prisijungę bent prie antrinių viešojo nuotekų valymo įrenginių“ rašoma:
Rodikliu skaičiuojami gyventojai, kurie įgyvendinus projekto veiklas:
- prisijungė prie nutiestų naujų nuotekų surinkimo tinklų (centralizuotosios nuotekų tvarkymo sistemos);
- prisijungė prie pastatytų naujų atskirųjų ir (arba) grupinių nuotekų tvarkymo sistemų;
- aptarnaujami pastatytais naujais NVĮ);
- aptarnaujami rekonstruotais NVĮ, kurie buvo rekonstruojami tobulinant nuotekų valymo metodą nuo pirminio nuotekų valymo iki bent antrinio;
- įgyja galimybę gauti nuotekų tvarkymo paslaugą rekonstruotais NVĮ, padidinus jų pajėgumus. – ar čia turima galvoje gyventojus, kuriems gali būti surenkamos su spec. transportu nuotekos ir vežamos į valyklą valymui? Nes toliau rašoma, kad „Gyventojas, įgijęs galimybę gauti nuotekų tvarkymo paslaugą rekonstruotais NVĮ (padidinus jų pajėgumus), prilyginamas vienam gyventojų ekvivalentui, kuriuo išreikštas pajėgumų padidėjimas“. Tarkim yra gyvenvietėje 400 gyventojų, 100 turi centralizuotas nuotekų surinkimo paslaugas, NVĮ pajėgumas yra 80 GE, o planuojam didinti iki 380 GE, nes reikia spec. transportu surinkti likusių 300 gyventojų nuotekas ir išvalyti? Ar teisingai supratome sąvoką „Gyventojas, įgijęs galimybę gauti nuotekų tvarkymo paslaugą rekonstruotais NVĮ (padidinus jų pajėgumus), prilyginamas vienam gyventojų ekvivalentui, kuriuo išreikštas pajėgumų padidėjimas“, kai gyventojas, kuriam spec. transportu surenkamos nuotekos ir valomos NVĮ?
Atsakymas:
Stebėsenos rodikliui RC42 „Gyventojai, prisijungę bent prie antrinių viešojo nuotekų valymo įrenginių“ yra priskirtos veiklos 6, 7, 8, 9, 10, kurias vykdant turi būti siekiama rodiklio. 8 veikla numato „Atskirųjų nuotekų tvarkymo sistemų (ne daugiau kaip dviejų gyvenamųjų namų) nauja statyba gyvenamosiose vietovėse, kuriose susidaro nuo 200 iki 2000 gyventojų ekvivalentų atitinkanti taršos nuotekomis apkrova“. Atskiroji nuotekų tvarkymo sistema suprantama taip, kaip ji apibrėžta Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, 5.22 papunktyje. Atskiroji nuotekų tvarkymo sistema – ne daugiau kaip dviejų gyvenamųjų namų ar kitų objektų nuotekoms tvarkyti skirta sistema, iš kurios nuotekos išleidžiamos į aplinką arba kaupiamos ir periodiškai išvežamos mobiliosiomis priemonėmis.
Apibendrinant, taip teisingai suprantama sąvoka „Gyventojas, įgijęs galimybę gauti nuotekų tvarkymo paslaugą rekonstruotais NVĮ (padidinus jų pajėgumus), prilyginamas vienam gyventojų ekvivalentui, kuriuo išreikštas pajėgumų padidėjimas“, kai gyventojas, kuriam mobiliosiomis priemonėmis surenkamos nuotekos ir valomos NVĮ.
Priemonės Gairėse yra numatyta išankstinė sąlyga, kuri laikoma įvykdyta, kai projekto įgyvendinimo plane nurodytos projekto veiklos atitinka savivaldybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plano įgyvendinimo priemones (gyvenamosios vietovės atitiktis), kurios atitinka Investicijų į Lietuvos vandentvarkos sektorių plano nuostatas.
Klausimas kyla, ar užtenka, kad savivaldybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane įtrauktos gyvenamosios vietovės pavadinimas atitiktų numatytas veiklas projektiniame pasiūlyme, ar turi atitikti ir konkretūs sprendiniai (pvz.: nuotekų tinklų ar geriamojo vandens tinklų ilgis)?
Atsakymas:
Gairių 2.1. p. numato, kad išankstinė sąlyga laikoma įvykdyta, kai projekto įgyvendinimo plane nurodytos projekto veiklos atitinka savivaldybės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plano įgyvendinimo priemones (gyvenamosios vietovės atitiktis), kurios atitinka Investicijų į Lietuvos vandentvarkos sektorių plano nuostatas. Ar išankstinė sąlyga įvykdyta, nustato RPPl administruojančioji institucija PAFT nustatyta tvarka vertindama projekto įgyvendinimo planą. RPPl administruojančioji institucija, vertindama projekto įgyvendinimo planą, tikrins gyvenamosios vietovės atitiktį infrastruktūros plėtros planui. Tačiau tuo atveju, jei sprendiniai neatitiks Investicijų į Lietuvos vandentvarkos sektorių plano nuostatas, tokios veiklos negalės būti finansuojamos Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis.
[[#ex]]
Dėl regioninės pažangos priemonės „Sutvarkyti praeityje užterštas ir pažeistas teritorijas“ įgyvendinimo (finansavimo gairės)
[[#ex]]
Kur galima kreiptis, turint klausimų apie regioninę pažangos priemonę „Sutvarkyti praeityje užterštas ir pažeistas teritorijas“?
Atsakymas:
Į klausimus atsakys Centrinės projektų valdymo agentūros Energetikos ir aplinkos apsaugos projektų skyriaus vyresnysis projektų vadovas Algimantas Budreika tel. 8 649 46236, el. p. a.budreika@cpva.lt
Išankstinė sąlyga „Projektai įgyvendinami urbanizuotose teritorijose, kurių gyventojų tankis didesnis kaip 300 gyventojų/km2 ir aplinkinėje teritorijoje (iki 2 km)“ – pateikiama informacija apie gyventojų skaičių 1 km2 gardelėje ir ne toliau kaip 2 km nuo tokios gardelės ribų, į kurią pagal koordinates patenka užterštos arba pažeistos teritorijos ribos, įrodanti gyventojų skaičių gardelėje. Prašome patikslinti ar tinkama vietovė įgyvendinti projektą pagal minėtą priemonę, jeigu gyvenamosios vietovės teritorija pagal gyventojų tankumo gardelę patenka į du langelius: viename iš jų 273 gyventojai, kitame – 123 gyventojai?
Atsakymas:
Regioninės pažangos priemonės „Sutvarkyti praeityje užterštas ir pažeistas teritorijas“ 2.5.1.1. papunktyje nustatyta Išankstinė sąlyga nustato, kad projektai gali būti įgyvendinami urbanizuotose teritorijose ir 2 km teritorijoje aplink jas, kurių gyventojų tankis didesnis kaip 300 gyventojų/km2. Bus tikrinama, ar užterštos arba pažeistos teritorijos ribos pagal koordinates patenka į 300 gyventojų skaičių turinčią gardelę arba užterštos ar pažeistos teritorijos ribos pagal koordinates yra ne toliau kaip 2 km nuo minėtos gardelės ribų.
Projektas negali būti įgyvendinamas urbanizuotoje teritorijoje, kurios gyventojų skaičius 1000 m x 1000 m gardelėje yra mažesnis nei 300 gyventojų/km2. Atkreipiame dėmesį, kad gretimų gardelių (2 km spinduliu) gyventojų skaičius negali būti sumuojamas.
[[#ex]]
Dėl regionų plėtros
[[#ex]]
Klaipėdos m. sav. administracija planuoja kelias veiklas dideliame objekte – Taikos prospekte. Pagal darnaus judumo priemonę NR. 10-001-06-01-03 (RE) įrengtų dviračių takus, šviesoforus, A juostas. Tuo pačiu Taikos pr. norėtų pašalinti juodąsias dėmes pagal kitą regioninę priemonę Nr. 10-001-05-03-07 (RE) „Gerinti eismo saugą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse“. Ar tokiu atveju gali būti teikiamas vienas PĮP visam projektui, ar savivaldybė turės teikti skirtingus PĮP pagal atskiras pažangos priemones?
Atsakymas:
2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ (toliau – Administravimo taisyklės), 135 p. nustatyta, kad: „135. Kvietimas gali būti rengiamas pagal konkrečią ministerijos pažangos priemonės veiklą ir (ar) poveiklę arba RPPl pažangos priemonės veiklą ir (ar) poveiklę. Viename Kvietime gali būti sujungiamos kelios tos pačios pažangos priemonės veiklos ir (ar) poveiklės arba kelios RPPl pažangos priemonės veiklos ir (ar) poveiklės. Taip pat gali būti rengiamas jungtinis kvietimas, kuriame gali būti sujungiamos skirtingų tos pačios ministerijos pažangos priemonių veiklos ir (ar) poveiklės arba skirtingų ministerijų pažangos priemonių veiklos ir (ar) poveiklės“. Tad, atsižvelgiant į Administravimo taisyklių nuostatas, vienas PĮP gali būti teikiamas dėl kelių skirtingų pažangos priemonių veiklų ir (ar) poveiklių įgyvendinimo. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad projektų, kurių PĮP suplanuotos kelių pažangos priemonių veiklos ir (ar) poveiklės, įgyvendinimas reikalauja labai aiškaus tiek veiklų, tiek projekto išlaidų atskyrimo, todėl rekomenduotume planuoti taip, kad viename PĮP būtų suplanuotos tik vienos pažangos priemonės veiklos ir (ar) poveiklės. Manome, kad vieno projekto įgyvendinimas pagal skirtingas pažangos priemones (ar skirtingų pažangos priemonių skirtingas veiklas ir (ar) poveikles) tikslingesnis būtų tuomet, kada projekto įgyvendinimas susijęs su vienu ir tuo pačiu objektu, pvz., pagal parengtą vieną techninį projektą.
[[#ex]]