Finansinės paskatos verslo paslaugų centrams vystyti ir diegti robotikos procesų automatizavimo (RPA) ir dirbtinio intelekto (DI) sprendimus (privatus sektorius)

Pirkimai iš susijusių įmonių yra galimi, tačiau atkreipiame dėmesį, kad pirkimų išlaidoms, kurios bus patirtos po projekto įgyvendinimo plano (PĮP) pateikimo CPVA, turi būti taikomi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse (PAFT) numatyti reikalavimai.  Reikalavimai pirkimams ir pirkimų vykdymo tvarka reglamentuota PAFT 7 priede „Pirkimų taisyklės“ (Taisyklės).
Projekto vykdytojas, prieš pradėdamas vykdyti planuojamo pirkimo procedūrą, turi identifikuoti savo įstaigos statusą – PO (perkančioji) ar NPO (neperkančioji) organizacija, kaip numatyta Taisyklių I skyriuje:
-    Pareiškėjas, projekto vykdytojas ar partneris, kurie yra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (VPĮ) arba perkantieji subjektai pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą (toliau – PĮ), pirkimus vykdo vadovaudamiesi atitinkamu įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais.
-    Vadovaujantis PAFT 7 priedo 6 p. nuostatomis, Pareiškėjas, projekto vykdytojas ar partneris, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal VPĮ arba perkantieji subjektai pagal PĮ (toliau – NPO), pirkimus vykdo vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo principais – laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės, laisvės teikti paslaugas, lygiateisiškumo, nediskriminavimo bei vienodo požiūrio, skaidrumo, proporcingumo ir abipusio pripažinimo principais – ir Pirkimų taisyklėse nustatytais reikalavimais. NPO rekomenduojama atsižvelgti į 2006 m. rugpjūčio 1 d. Europos Komisijos aiškinamojo komunikato Nr. C 179/2 dėl Bendrijos teisės, taikomos sudarant sutartis, kurioms netaikomos arba tik iš dalies taikomos viešųjų pirkimų direktyvos, nuostatas.
NPO atveju, prievolė taikyti PAFT reikalavimus dėl pirkimų vykdymo atsiranda nuo tada, kai pateikiamas PĮP. Tai reiškia, kad visiems pirkimams, kurie bus atliekami po PĮP pateikimo, bus privalomos procedūros ir taikoma pirkimų patikra (vadovaujantis PFSA nuostatomis, tik potencialo įvertinimo išlaidos gali būti patirtos likus 6 mėnesiams iki PĮP pateikimo). 
Remiantis Taisyklių 13 p., NPO pirkimo tikslas – vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo principais ir Pirkimų taisyklėse nustatytais reikalavimais įsigyti prekių, paslaugų ar darbų, sudarant ekonomiškai pagrįstą pirkimo sutartį, racionaliai naudojant projektui skirtas finansavimo lėšas.
Vadovaujantis Taisyklių 14 p. nuostatomis, NPO, vykdydama pirkimą ir siekdama išvengti konkurencijos iškraipymo bei užtikrinti visų prekių tiekėjų, paslaugų teikėjų ar rangovų (toliau kartu – tiekėjai) lygiateisiškumą, turi imtis veiksmingų ir jai prieinamų priemonių, kad būtų išvengta interesų konfliktų atsiradimo, taip pat priemonių, reikalingų interesų konfliktams nustatyti ir šalinti. Interesų konfliktai apima atvejus, bet jais neapsiriboja, kai NPO vadovas, darbuotojai, pirkimo komisijos nariai, ekspertai, stebėtojai, taip pat paslaugų teikėjo, rinkoje siūlančio pagalbines viešųjų pirkimų veiklos paslaugas, atstovai, kurie dalyvauja pirkimo procedūroje arba gali padaryti poveikį šios procedūros rezultatams, turi tiesioginį arba netiesioginį finansinį, ekonominį ar kitokį asmeninį suinteresuotumą, kuris leidžia abejoti jų nešališkumu ir nepriklausomumu atliekant pirkimo procedūrą.
Pažymėtina, kad NPO pareiga yra tinkamai identifikuoti ir pasirinkti atitinkamą pirkimo būdą (konkursą, derybas, pirkimą iš vieno tiekėjo, neskelbiamą būdą (apklausą)). Konkurso vykdymo tvarka yra aprašyta Taisyklių  I skyriaus I skirsnyje (pažymėtina, kad konkurso procedūras gali vykdyti tiek pats Projekto vykdytojas, tiek kita Projekto vykdytojo įgaliota įmonė, kuri įvykdytų konkursą laikantis Taisyklėse numatytų reikalavimų). Jei pirkimas vykdomas konkurso būdu, susijusi įmonė turi teisę dalyvauti pirkime kartu su kitais rinkos dalyviais vienodomis sąlygomis, jei užtikrintos Taisyklių 14 p. nuostatos.
Vadovaujantis Taisyklių 7 priedo 23 p. nuostatomis, NPO turi teisę pateikti kvietimą dalyvauti pirkime vienam tiekėjui ir sudaryti su juo pirkimo sutartį, jei planuojamas vykdyti pirkimas atitinka 23 p. nurodytas sąlygas. Tačiau pažymėtina, kad kreipiantis į vieną tiekėją (jei tai yra susijusi įmonė) turi būti užtikrintas  NPO pirkimams taikomas reikalavimas dėl racionalaus lėšų panaudojimo, tai yra planuojamos įsigyti prekės / paslaugos turi atitikti rinkos kainą (pagrindimui gali būti teikiamos nuorodos į rinkoje esančius produktus, apklausos pažymos, kiti dokumentai), ir kiti reikalavimai dėl interesų konflikto nebuvimo, nurodyti Taisyklių 14 p.
Vadovaujantis Taisyklių 48 p. nuostatomis, vykdydama pirkimų priežiūrą, administruojančioji institucija atlieka perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto vadovų, pirkimų komisijų narių, perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto vadovo paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus asmenų, perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto atliekamų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų, viešojo pirkimo, pirkimo, atliekamo vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityse, perkančiojo subjekto, koncesijos iniciatorių privačių interesų deklaracijų, teikiamų Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatyta tvarka, tikrinimą ir įsitikina, ar vykdant pirkimą nebuvo interesų konflikto. Kilus ginčui tarp perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto ir administruojančiosios institucijos dėl galimo interesų konflikto, administruojančioji institucija gali kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją. Kilus įtarimui dėl galimo interesų konflikto NPO vykdomuose pirkimuose, administruojančioji institucija gali inicijuoti pažeidimo tyrimą Taisyklių IV skyriaus aštuntajame skirsnyje nustatyta tvarka.
 

Aprašo 3 priedo „Planuojamo įdiegti sprendimo potencialo pagrindimo forma“ stulpelyje „Dabartinis FTE, reikalingas šiam procesui atlikti“ turėtų būti nurodomas faktinis (dabartinis) projekto įgyvendinimo metu planuojamam automatizuoti procesui atlikti reikalingų FTE per mėn. skaičius, skaičiuojant vidurkį per 3 mėn., o stulpelyje „Planuojama sutaupyti FTE per 3 mėn. nuo visų RPA/DI sprendimo (-ų) įdiegimo“ turėtų būti nurodomas planuojamų sutaupyti FTE per mėn. skaičius, skaičiuojant vidurkį per 3 mėn.

Projektų finansavimo sąlygų apraše (PFSA) dėl techninės klaidos neteisingai nurodytas rodiklio „Įmonės, kurioms teikiama parama skaitmeninėms technologijoms ir sprendimams kurti, iš jų: didelėms įmonėms“ ilgasis kodas (R-05-001-01-05-05-15). Teisingas šio rodiklio ilgasis kodas, kuris turėtų būti nurodomas projektų įgyvendinimo planuose (PĮP), yra R-05-001-01-05-05-16.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad projektai yra atrenkami konkurso būdu ir jiems yra taikomi parengtumo reikalavimai, nurodyti Aprašo 2.12 p. Kartu su projekto įgyvendinimo planu (PĮP) turi būti pateiktas Aprašo 3 priedas „Planuojamo įdiegti sprendimo potencialo pagrindimo forma“, kuriame turės būti pateikta detali informacija apie planuojamus automatizuoti procesus, šiuo metu jiems atlikti reikalingus FTE, planuojamus diegti RPA ir (ar) DI sprendimus ir t.t., kurio pagrindu bus atliekamas planuojamų sutaupyti FTE skaičiaus vertinimas. Atsižvelgiant į tai, projekto vykdytojas jau prieš teikdamas PĮP turi būti nusprendęs, kurie procesai bus automatizuojami projekto įgyvendinimo metu, ir įsivertinęs (atlikęs detalius skaičiavimus, parengęs pagrindžiančius dokumentus ir pan.) planuojamų sutaupyti FTE skaičių. Projekto įgyvendinimo metu vietoje planuoto automatizuoti proceso automatizavus kitą procesą (tokį, kurio nebuvo planuota automatizuoti PĮP pateikimo metu), būtų vertinama, kad projektas neatitinka projektams keliamų parengtumo reikalavimų, konkrečiai Aprašo 2.12.1 p. Tokiu atveju, išlaidos, susijusios su pakeistu ir faktiškai projekto įgyvendinimo metu automatizuotu procesu, būtų netinkamos finansuoti projekto lėšomis, o lėšos, išmokėtos už projekto įgyvendinimo metu planuotą  automatizuoti, tačiau faktiškai neautomatizuotą procesą turėtų būti grąžintos. 
Taip pat pažymime, kad PĮP ir kartu su PĮP teikiami Aprašo priedai (tarp jų ir Aprašo 3 priedas) bus laikomi projekto finansavimo sutarties priedais, todėl projekto vykdytojas bus įsipareigojęs užtikrinti minėtuose dokumentuose nusimatytus pasiekti projekto rezultatus (automatizuoti planuotus procesus, įdiegti numatytus sprendimus, pasiekti planuotus FTE sutaupymus ir t.t.). Tokiu atveju, jeigu projekto įgyvendinimo metu tam tikri projekto rezultatai (pavyzdžiui, FTE sutaupymai) būtų nepasiekti arba pasiekti ne pilna apimtimi, būtų atliekamas konkretaus projekto situacijos vertinimas, analizuojant priežastis dėl kurių buvo nepasiektas PĮP pateikimo metu planuotas pasiekti FTE sutaupymas. Esant poreikiui būtų atlikti Projektų finansavimo ir administravimo (PAFT) 4 skyriaus 5 skirsnyje nurodyti veiksmai ir kreipiamasi į ministeriją dėl galimo sutarties pakeitimo ir projekto apimties mažinimo bei proporcingo finansavimo sumos mažinimo. 
Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad projektams yra keliamas specialusis atrankos kriterijus „Įdiegtas (-i) RPA ir (ar) DI sprendimas (-ai) sutaupo vidutiniškai ne mažiau kaip 1 FTE  per mėnesį (vidutiniškai 160 darbo valandų per mėnesį), skaičiuojant vidurkį per 3 mėnesius nuo sprendimo (-ų) įdiegimo.“. Jeigu įgyvendinus projektą paaiškėtų, kad įdiegtas sprendimas (-ai) sutaupo mažiau nei 1 FTE per mėnesį, būtų vertinama, kad projektas neatitika minėto specialiojo atrankos kriterijaus, todėl jam negalėjo būti skirtas finansavimas PĮP vertinimo metu. Atitinkamai, susiklosčius tokiai situacijai, skirtos finansavimo lėšos turėtų būti grąžintos.  

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2022 m. gruodžio 9 d. raštą ir į Europos Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato 2019 m. ir 2020 m. pateiktus išaiškinimus dėl  2006 metų sausio 10 d. Teisingumo teismo sprendimo Byloje C-222/04 (112-114 punktai), vertinama, kad jei asmuo turi kontrolinį akcijų paketą ir tiesiogiai/netiesiogiai dalyvauja įmonės bet kokios formos valdyme (pavyzdžiui, skiria vadovus, turi balsavimo teisę valdybos paskyrime, yra valdybos narys, direktorius), tokiu atveju yra laikytina, kad jis verčiasi ekonomine veikla. Jei fizinis asmuo verčiasi ekonomine veikla, vadovaujantis Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (SSVPĮ) nuostatomis, jis laikomas verslininku, kuriam taikytinos SVVPĮ 4 straipsnio nuostatos. Taip pat remiantis Reglamento (ES) Nr. 1407/2013 nuostatomis, įmonė yra bet koks ekonominę veiklą vykdantis subjektas, nepaisant jos teisinio statuso ir finansavimo būdų, t. y. ir fizinis asmuo, vykdantis ekonominę veiklą, bei su juo susiję ūkio subjektai, turi būti traukiami į „Vienos įmonės“ deklaraciją.

Taip, pareiškėjai turi atitikti abu Aprašo 2.3 p. nustatytus reikalavimus, t.y. pareiškėjas turi atitikti Aprašo 1.2.5 p. pateiktą didelės įmonės apibrėžimą ir paties pareiškėjo darbuotojų (apdraustųjų asmenų) skaičius PĮP pateikimo metu turi būti didesnis nei 100.
Atkreipiame dėmesį, kad Aprašo 1.2.5 p. nurodyta, kad didelė įmonė –  juridinis asmuo, neatitinkantis labai mažos įmonės, mažos įmonės arba vidutinės įmonės apibrėžimo, pateikto Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme .

Vertinant pareiškėjo atitikimą didelės įmonės statusui, bus vertinami ne tik paties pareiškėjo, bet ir susijusių bei partnerinių įmonių (nurodytų vienos įmonės deklaracijoje (Aprašo 5 priedas)) patvirtinti finansinės atskaitomybės dokumentai. Vadovaujantis vienos įmonės deklaracijoje pateikta informacija taip pat bus vertinamas įmonės darbuotojų skaičius.

Aprašo 9.3 p. nurodyta, kad prie projekto tinkamų finansuoti išlaidų priskiriamos tiesiogiai su remiama veikla susijusios išlaidos, patirtos ne anksčiau nei PĮP pateikimo data, išskyrus RPA ir (ar) DI potencialo įvertinimo išlaidas, kurios gali būti patirtos ne anksčiau kaip 6 mėnesiai iki PĮP pateikimo. Atsižvelgiant į tai, tiesiogiai su remiama veikla susijusios išlaidos (programinės įrangos įsigijimo, programinės įrangos licencijų ir (ar) patentų įsigijimo, serverių nuomos, programinės įrangos nuomos ir t.t.) patirtos anksčiau nei PĮP pateikimo data yra netinkamos finansuoti projekto lėšomis. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad išlaidos iki projekto sutarties sudarymo yra patiriamos pareiškėjo rizika.

Pareiškėjo darbuotojų skaičius (vertinant atitikimą didelės įmonės statusui) apskaičiuojamas vadovaujantis Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto vidutinio metų sąrašinio darbuotojų skaičiaus nustatymo tvarkos aprašo (Aprašas) nuostatomis. Vadovaujantis Aprašo 4 p. nuostatomis, darbuotojas dirbęs visą darbo dieną, laikomas vienetu, o ne visą darbo dieną dirbę darbuotojai vertinami kaip vieneto dalys. Paties pareiškėjo darbuotojų (apdraustųjų asmenų) skaičius apskaičiuojamas vadovaujantis SoDroje pateiktais duomenimis.

Atsižvelgiant į tai, kad projektų įgyvendinimo metu bus automatizuojami skirtingi pareiškėjų procesai ir diegiami skirtingi RPA ir (ar) DI sprendimai, taip pat į tai, kad pareiškėjai gali taikyti skirtingus duomenų rinkimo įrankius ir metodus, tipinio dokumento, tinkamo pagrįsti FTE sutaupymus po DI ir (ar) RPA sprendimų įdiegimo, ar baigtinio dokumentų skaičiaus nurodyti nėra galimybės.  Vis dėlto, pažymėtina, kad vien tik projekto vykdytojo deklaracija (raštas) ar veiklos ataskaitoje pateikta informacija apie FTE sutaupymus nebūtų pakankami PĮP pateikimo metu planuotam FTE sutaupymui pagrįsti. Kartu su minėtais dokumentais projekto vykdytojas turėtų pateikti FTE sutaupymus pagrindžiančius papildomus dokumentus (pavyzdžiui, informacinių sistemų ataskaitas, išrašus iš sistemų, žurnalus ir pan.). Taip pat pažymime, kad galutiniam apmokėjimui gauti turės būti pateikti sprendinių įdiegimo išlaidas pagrindžiantys dokumentai (pavyzdžiui, sutartys su paslaugų tiekėjais, perdavimo-priėmimo aktai (jeigu sprendimų vystymo / diegimo paslauga bus perkama iš išorės tiekėjų), ekrano vaizdus, paleidimo į eksploataciją aktus (jeigu sprendimus vystys / diegs pareiškėjo darbuotojai).

Visų pirma, atkreipiame dėmesį, kad pareiškėjams Aprašo 1.2.4 p. dėl paslaugų eksporto yra nustatytas dvigubas reikalavimas, t.y. tinkami pareiškėjai yra verslo paslaugų centrai, kurie eksportuoja daugiau kaip 80 proc. paslaugų, iš kurių ne mažiau kaip 80 proc. sudaro eksportas iš Apraše nurodytų funkcijų, tokių kaip finansų ir apskaitos operacijos, finansinių nusikaltimų prevencija, bankininkystės paslaugos, IT techninė priežiūra, duomenų mokslas, debesų kompiuterija, kibernetinio saugumo operacijos, rizikos valdymas, klientų aptarnavimas, verslo analitika, projektų valdymas ir kt. (baigtinis funkcijų sąrašas pateikiamas Aprašo 1.2.4.1 – 1.2.4.22 p.). Pareiškėjai turi atitikti abu Aprašo 1.2.4 p. nustatytus reikalavimus. 
Aprašo 2.12.3 ir 2.12.4 p. nurodyta, kad kartu su PĮP pareiškėjai turi pateikti paslaugų eksportą pagrindžiančius dokumentus, kurių pagrindu ir bus atliekamas paslaugų eksporto apimčių vertinamas:
- buhalterinės apskaitos dokumentą (pažymą), kuriame būtų detalizuota, kokią dalį pajamų sudaro paslaugų eksportas, taip pat kokią dalį eksportuojamų paslaugų sudaro eksportas iš verslo paslaugų centro atliekamų funkcijų, nurodytų Aprašo 1.2.4.1–1.2.4.22 p. Dokumentas turi būti parengtas vadovaujantis patvirtintos finansinės atskaitomybės dokumentais ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teiktų mėnesinių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijų formų FR0600 (už tą patį laikotarpį, už kurį pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai) informacija;
- PVM deklaracijų formas FR0600 už tą patį laikotarpį, už kurį pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai. Pareiškėjai, neteikiantys mėnesinių PVM deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai, privalo pateikti atitinkamo laikotarpio duomenis (buhalterinę pažymą) apie eksportuojamų paslaugų mastą.                 

Aprašo 9.8 p. lentelės 5.2 papunktyje nurodyta, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos tiesiogiai su remiama veikla susijusių RPA ir (ar) DI potencialo įvertinimo ir (ar) sprendimų diegimo konsultacinių paslaugų išlaidos. Pavyzdžiui, pareiškėjas atlieka pareiškėjo įmonės procesų automatizavimo potencialo įvertinimą, kurio metu vertinama didelė planuojamų automatizuoti įmonės procesų apimtis, o atlikus potencialo įvertinimą paaiškėja, kad tik dalį vertintų procesų finansiškai verta automatizuoti ir tik dalį iš vertintų procesų automatizavus sutaupomas reikiamas/pageidaujamas FTE skaičius. Tokiu atveju, taikant pro-rata principą, būtų apmokama tik tiesiogiai su projekto įgyvendinimo metu numatomais automatizuoti procesais susijusi potencialo įvertinimo išlaidų suma, t.y. tinkamos finansuoti yra tik projekto įgyvendinimo metu numatomų automatizuoti procesų potencialo įvertinimo išlaidos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 4 p. nuostatomis, projekto įgyvendinimo planas ir jo priedai privalo būti teikiami lietuvių kalba. Pažymime, kad išimtis gali būti taikoma tik Aprašo 2.13.4 p. nurodytiems dokumentams (pareiškėjo patvirtinti paskutinių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkiniai arba paskutiniųjų finansinių metų patvirtinti įmonių grupės metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniai gali būti teikiami lietuvių ir (arba) anglų kalbomis). 

Jeigu įgyvendinant projektą planuojama pirkti iš išorės tiekėjų, apmokama už faktiškai patirtas išlaidas pagal pirkimo sutartyje numatytas apmokėjimo sąlygas. Pavyzdžiui, jeigu pirkimo sutartyje numatyta, kad galimas tarpinis apmokėjimas, dalį su sprendinio (-ų) diegimu susijusių išlaidų projekto vykdytojai galės deklaruoti anksčiau nei bus baigti sprendinio (-ų) diegimo darbai. Jeigu su RPA ir (ar) DI potencialo įvertinimu ir (ar) diegimu susijusias būtinas užduotis atliks pareiškėjo darbuotojai, apmokama už faktiškai patirtas išlaidas pagal darbo užmokesčio apskaitos dokumentus. Išlaidos  deklaruojamos teikiant veiklos ataskaitas (VA). Vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (PAFT) 138 ir 139 p., pirmoji VA teikiama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo, kitos VA teikiamos ne vėliau kaip po 70 darbo dienų nuo ankstesnės VA pateikimo. Atkreipiame dėmesį, kad PAFT taip pat numatyta avanso galimybė. Galutinis mokėjimas galimas tik pateikus FTE sutaupymus pagrindžiančius dokumentus.

Aprašo 1.2.1 ir 1.2.2 p. nurodyta, kad remiami RPA ir (ar) DI sprendimai, kurie diegiami pareiškėjo įmonėje (registruotoje Lietuvoje) pareiškėjo procesams automatizuoti. Kartu su projekto įgyvendinimo planu (PĮP) turi būti pateiktas Aprašo 3 priedas „Planuojamo įdiegti sprendimo potencialo pagrindimo forma“, kuriame turės būti  pateikiama detali informacija apie planuojamą (-us) automatizuoti procesą (-us), šiuo metu jiems atlikti reikalingas FTE, planuojamą diegti RPA ir (ar) DI sprendimą (-us) ir t.t., kurio pagrindu bus atliekamas planuojamų sutaupyti FTE skaičius. Vertinant dokumentų visumą yra aišku, kad projekto įgyvendinimo metu turi būti automatizuojamas (-i) esamas (-i) pareiškėjo procesas (-ai), t.y. planuojamas automatizuoti procesas turi būti vykdomas pareiškėjo įmonėje iki PĮP pateikimo.