Susisiekimo inovacijų skatinimas (ir privatus sektorius)
Didinti susisiekimo sistemos kuriamą vertę ir infrastruktūros panaudojimo efektyvumą
2023 m. birželio 30 d. 18:00
Pasibaigęs
2023-07-03 11:04
08-004-K
23 500 000,00 €
Pasibaigęs
-
Projekto įgyvendinimo plano pateikimo terminas
Nuo - 2023-02-20 08:00
Iki - 2023-06-30 18:00 -
Aprašymas
Pratęstas kvietimo terminas!
Pratęstas projektų įgyvendinimo planų pateikimo terminas iki 2023 m. birželio 30 d. 18:00 val.
Kvietimas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2022 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 3-581 (galiojanti suvestinė redakcija) „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 10-001-05-04-01 „Didinti susisiekimo sistemos kuriamą vertę ir infrastruktūros panaudojimo efektyvumą“ aprašo patvirtinimo“, patvirtintu 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 10-001-05-04-01 „Didinti susisiekimo sistemos kuriamą vertę ir infrastruktūros panaudojimo efektyvumą“ veiklos „Skaitmeninių technologinių sprendimų, kuriems įgyvendinti būtinas 5G ryšys, kūrimas, testavimas ir vystymas“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 1 (PFSA).
-
Bendrieji reikalavimai
Reikalavimai projektams
Pagal Aprašą remiama veikla – skaitmeninių technologinių sprendimų, kuriems įgyvendinti būtinas 5G ryšys (t. y. penktosios kartos plačiajuosčio judriojo radijo ryšio sistema, kurią detalizuoja Trečiosios kartos partnerystės projekto (3GPP) 15-tojo ir vėlesnių leidimų (Release) dokumentai: https://www.3gpp.org/specifications-technologies/releases/release-15), kūrimas, testavimas ir vystymas. Skaitmeniniai sprendimai gali būti skirti įvairių sektorių (susisiekimo, pramonės, sveikatos, žemės ūkio, energetikos, aplinkos, švietimo, socialinės apsaugos ir kt.) skaitmenizacijai didinti, praktiškai pritaikant tokius sprendimus kaip: a) autonominis transportas, b) bepiločiai orlaiviai (dronai), c) daiktų internetas, d) virtuali realybė, e) 5G ryšiu paremta robotizacija ar automatizacija ir kt., ir diegiant pažangius technologinius sprendimus, tokius kaip f) transporto važtaraščių ir darnaus judumo duomenų valdymo bei g) bendros bilietų sistemos, transporto lengvatų skaitmenizavimo sprendimai ir kt.
Pagal Aprašą finansuojamas Aprašo 2.1. papunktyje nurodytų ir kitų skaitmeninių technologinių sprendimų, kuriems įgyvendinti būtinas 5G ryšys, išvystymas nuo 4 mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros etapo, nurodyto MTEP etapų klasifikacijos apraše (toliau – TPL), iki ne žemesnio kaip 8 TPL. Veikla, apimanti žemesnį nei 4 TPL ir aukštesnį nei 9 TPL, nefinansuojama.
Nustatant, ar projekte numatyta veikla yra mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) veikla, vadovaujamasi „Frascati vadovu“.
Projekto veiklos turi būti vykdomos Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat gali būti vykdomos ne Lietuvos Respublikoje (ir ne ES valstybių narių teritorijoje, išskyrus Rusijos Federaciją ir Baltarusijos Respubliką), jei jas vykdant siekiama NKL plane nurodytų tikslų, taip pat jei jas vykdant sukurti produktai, rezultatai ir nauda ar jų dalis, proporcinga Lietuvos Respublikos finansiniam įnašui, lieka pareiškėjui. Jeigu projektų veiklos vykdomos ne Lietuvos Respublikoje, veiklų išlaidų dalis neturi viršyti 15 proc. projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos. Projekto veiklų vykdymo vieta yra laikoma vieta, kurioje projekto veiklą vykdo projektą vykdantis personalas.
Pagal Aprašą numatoma skelbti vieną kvietimą teikti PĮP.
Projekų atranka atliekama konkurso būdu.
Projektų atranką vykdo ir įgyvendinimą administruoja viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA).
Projektai turi atitikti bendruosius projektų atrankos kriterijus, kurių sąrašas ir vertinimo metodika nustatyti Projektų taisyklių 2 priede (Projektų taisyklių 2 priedo 6.2 papunktyje nurodytas kriterijus netaikomas).
Projektų atranka vykdoma vadovaujantis prioritetiniais projektų atrankos kriterijais, nurodytais Aprašo 6 punkte. Už atitiktį prioritetiniams projektų atrankos kriterijams projektams skiriami balai.
Pagal Aprašą galimi pareiškėjai – privatūs ir viešieji juridiniai asmenys, vykdantys ūkinę veiklą (kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo), mokslo ir studijų institucijos (suprantamos taip, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo).
Pareiškėjo pajamos iš jo paties sukurtų prekių ar paslaugų pardavimo Lietuvos Respublikoje per praėjusius metus turi sudaryti ne mažiau kaip 200 000 (du šimtus tūkstančių) Eur.
Pagal Aprašą projektai įgyvendinami tik su partneriu (-iais). Partnerių skaičius neribojamas. Projekto konsorciumą turi sudaryti bent 2 įmonės, kurios tarpusavyje nėra susijusios ar partnerinės įmonės, kaip šios sąvokos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (konsorciumas Apraše suprantamas kaip pareiškėjas, o sudarius projekto sutartį – projekto vykdytojas, ir partneris (-iai), veikiantys jungtinės veiklos pagrindu, kooperuojantys savo turtą, darbą ar žinias ir siekiantys kartu įgyvendinti projektą).
Pagal Aprašą galimi partneriai:
privatūs juridiniai asmenys;
mokslo ir studijų institucijos;
biudžetinės įstaigos, savivaldybių administracijos ir kitos viešojo sektoriaus įstaigos (šiems juridiniams subjektams finansavimas neskiriamas).Tas pats juridinis asmuo negali būti nurodytas kaip pareiškėjas arba partneris daugiau kaip 3 PĮP, išskyrus:
- mobiliojo ryšio operatorius, kai jie veikia kaip partneriai, projektui užtikrinantys 5G ryšį (t. y. jų vykdomos veiklos ir patiriamos išlaidos projekte susijusios tik su 5G ryšio užtikrinimu);
- mokslo ir studijų institucijas, kai jos veikia kaip projekto partnerės.“
- Projektas turi prisidėti prie stebėsenos rodiklio Nr. P.S.1.1090 „Pradėti įgyvendinti susisiekimo inovacijų skaitmeniniai sprendimai“ pasiekimo,
t. y. užbaigus projekte numatytas veiklas turi būti pradėtas įgyvendinti bent vienas susisiekimo inovacijų skaitmeninis sprendimas.Projektų veiklos turi būti baigtos įgyvendinti iki 2025 m. gruodžio 31 d.
Siekiant užtikrint atitiktį Bendrojo bendrosios išimties reglamento 6 straipsnio nuostatoms, projekto veiklos gali būti pradėtos įgyvendinti tik pateikus (užregistravus) PĮP CPVA, tačiau projekto išlaidos nuo PĮP registravimo CPVA dienos iki projekto sutarties pasirašymo yra patiriamos pareiškėjo ir (ar) partnerio (-ių) rizika. Projektui, kurio veiklos pradėtos įgyvendinti iki PĮP registravimo CPVA dienos, finansavimas neskiriamas.
Pareiškėjas ir projekto partneris (-iai) kartu su PĮP teikiamame verslo plane privalo pagrįsti 5G ryšio būtinumą projekto veikloms įgyvendinti. Taip pat turi būti iš anksto įvertinti, aptarti ir verslo plane aprašyti projekto veikloms įgyvendinti būtini 5G ryšio prieinamumo, saugumo ir kiti susiję klausimai ir jų sprendimo būdai.
Kartu su PĮP pareiškėjas turi CPVA pateikti užpildytus Projektų taisyklėse nustatytus PĮP priedus ir šiuos dokumentus arba informaciją:
- verslo planą; pateikus verslo planą kita, o ne rekomenduojama forma, kuri skelbiama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos interneto svetainėje, jame turi būti pateikta visa rekomenduojamoje formoje nurodyta informacija;
- Aprašo 2.22.4 papunktyje nurodytos informavimo ir bendradarbiavimo veiklos planą;
dokumentus, pagrindžiančius projekto biudžetą (pasirašytos sutartys, komerciniai pasiūlymai (bent 3 komerciniai pasiūlymai, išskyrus pagrįstus atvejus, kai rinkoje nėra pasiūlos), nuorodos į rinkos kainas, darbo užmokesčio išlaidas pagrindžiantys dokumentai ir kt.);- jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį arba jos kopiją; jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodyta: informacija apie partnerius, kiekvienos šios sutarties šalies įsipareigojimai įgyvendinant projektą, komunikacijos tarp narių planas, projekto rizikų valdymo planas, kiekvieno nario funkcijos, atsakomybės ir pareigos, bendrai sukurtos intelektinės nuosavybės pasidalijimas (jei taikoma), jei reikia, naujų narių įtraukimas ir išstojimas ir, jei reikia, aptarta kita svarbi informacija ir bendradarbiavimo sąlygos; jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje turi būti aiškiai pagrįstas partnerystės būtinumas ir jos teikiama nauda. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį pasirašo pareiškėjas ir visi projekto partneriai;
- projekto atitiktį Aprašo 6.2 papunktyje nurodytiems prioritetiniams atrankos kriterijams pagrindžiančius dokumentus;
- pareiškėjo ir (ar) partnerio (-ių) smulkiojo ir vidutinio verslo statuso deklaracijas, jei pareiškėjas yra maža arba vidutinė įmonė, kaip šios sąvokos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnyje, (deklaracijos forma patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 4-119 „Dėl Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaravimo tvarkos aprašo ir Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos formos patvirtinimo“; deklaraciją privaloma pateikti Excel formatu, pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu), arba laisvos formos deklaraciją, jei pareiškėjas ir (ar) partneris yra didelė įmonė (t. y. juridinis asmuo, neatitinkantis labai mažos, mažos arba vidutinės įmonės apibrėžimo, pateikto Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme);
- dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjo ir (ar) partnerio (-ių) nuosavų lėšų šaltiniai, kuriais įgyvendinamas projektas ar jo dalis, atitinka Aprašo 2.27 papunkčio reikalavimus;
- pareiškėjo ir (ar) partnerio (-ių) pažymas, patvirtinančias pareiškėjo ir (ar) partnerio indėlį finansuojant projekto tinkamų išlaidų dalį, kurios nepadengia projektui skiriamo finansavimo lėšos, ir netinkamas išlaidas, nurodant finansavimo šaltinius, sumas ir laiką; pažymos turi būti patvirtintos pareiškėjo ir (ar) partnerio vadovo ir vyriausiojo finansininko parašais;
- užpildytą Projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų aprašą (Aprašo 1 priedas);
- užpildytą pažymą dėl projekto tinkamų ir netinkamų finansuoti išlaidų detalizavimo (Aprašo 2 priedas);
- Vienos įmonės deklaraciją, kurios forma skelbiama Europos Sąjungos fondų investicijų interneto svetainėje 2021.esinvesticijos.lt, kai pretenduojama į de minimis finansavimą Aprašo 2.22.4 papunktyje nurodytoms veikloms;
- pareiškėjo paskutinių finansinių metų patvirtintą pajamų ir išlaidų ataskaitą.
- PĮP atmetamas neprašius papildomų dokumentų, jei kartu su PĮP nebus pateikta:
- parengtas verslo planas;
- tarp pareiškėjo ir partnerio (-ių) pasirašyta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, atitinkanti Aprašo 2.19.4 papunkčio reikalavimus.Jeigu vertinimo metu CPVA nustato, kad pareiškėjas ir (ar) partneris bando neteisėtai ar nepagrįstai padidinti valstybės pagalbos pramoniniams (moksliniams) tyrimams ir bandomajai taikomajai veiklai (eksperimentinei plėtrai) finansuojamąją dalį arba gauti didesnį naudos ir kokybės įvertinimą (pvz., į konsorciumą įtraukiama maža arba vidutinė įmonė, mokslo ir studijų institucija, kuri veikia kaip partneris ar pareiškėjas tik tam, kad būtų gautas didesnis naudos kokybės įvertinimas ar didesnė finansuojamoji dalis pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 25 straipsnio 6 dalį), PĮP atmetamas.
Projektų įgyvendinimo reikalavimai:
- projektas įgyvendinamas pagal projekto sutartyje, Apraše ir Projektų taisyklėse nustatytus reikalavimus;
- pareiškėjas privalo užtikrinti, kad visi su projekto įgyvendinimu susiję pirkimai būtų vykdomi vadovaujantis pirkimų vykdymo ir vertinimo tvarka, nustatyta Projektų taisyklių 7 priede; projekto sutartys turi būti įgyvendinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais;
- pareiškėjas turi įgyvendinti privalomus matomumo ir informavimo reikalavimus, numatytus Projektų taisyklių VIII skyriaus pirmajame skirsnyje;
- papildomai prie Aprašo 2.22.3. papunktyje nurodytų privalomų matomumo ir informavimo priemonių projekto biudžete turi būti numatyta iki
1 proc. visų projekto išlaidų skirti informavimui apie projektą ir bendradarbiavimo veikloms (bendri seminarai, mokymai su kitais programos projektų vykdytojais); tokių veiklų tikslas – informuoti visuomenę, valstybės įstaigas, mokslo ir verslo bendruomenę apie svarbiausius projekto rezultatus ir prireikus pasidalinti gerąja patirtimi, kokios yra rezultatų, sukurtų įgyvendinant projektą, pritaikymo galimybės, ir bendradarbiauti su kitais pagal Aprašą finansuojamų projektų vykdytojais; pareiškėjas ir partneris (-iai) savarankiškai pasirenka informavimo ir bendradarbiavimo formas, būdus ir temas ir kartu su PĮP pateikia informavimo ir bendradarbiavimo veiklų planą;- pareiškėjas turi patirti ne daugiau kaip 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų;
- mokslo ir studijų institucijos (-ų) dalis projekte neturi viršyti 30 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Pagal Aprašą projektams įgyvendinti numatoma skirti iki 23 500 000 (dvidešimt trijų milijonų penkių šimtų tūkstančių) Eur.
Didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma yra 3 000 000 (trys milijonai) Eur, mažiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma yra 200 000 (du šimtai tūkstančių) Eur.
Pagal Aprašą teikiamo finansavimo forma – dotacija.
Projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia projektui skiriamo finansavimo lėšos, ir netinkamos finansuoti projekto išlaidos turi būti finansuojamos iš projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) lėšų.
Pareiškėjo nuosavų lėšų šaltiniai, kuriais įgyvendinamas projektas ar jo dalis, turi būti aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami, pakankami ir realūs PĮP pateikimo metu. Pakankamai apibrėžtais, patikimais ir tinkamais nuosavų lėšų finansavimo šaltiniais gali būti laikoma:
- kredito įstaigos paskola. Jei pareiškėjo planuojamas nuosavų lėšų šaltinis yra kredito įstaigos paskola, pateikiamas preliminarus kredito įstaigos sprendimas suteikti paskolą, tačiau po sprendimo skirti finansavimą priėmimo, bet ne vėliau kaip per CPVA nustatytą terminą iki projekto finansavimo sutarties pasirašymo turi būti gauta paskola arba pateikta pažyma, kurioje nurodytas kredito įstaigos sprendimas suteikti paskolą konkrečiam projektui vykdyti, esant ar įvykdžius tam tikras sąlygas;- pareiškėjo piniginės lėšos; su PĮP pateikiamas sprendimas, patvirtintas juridinio asmens atitinkamo valdymo organo ar asmens (asmenų grupės), turinčio (-ios) teisę priimti tokius sprendimus, kuriuo nutarta projektui įgyvendinti skirti tam tikrą lėšų sumą, ir (ar) informacija apie lėšų šaltinį (kredito įstaigos sąskaitos(-ų) išrašas ar kredito įstaigos pažyma apie pareiškėjo turimas lėšas, numatomos pajamos, pelnas, nepaskirstytini rezervai ar kt.).
Pareiškėjas ir (ar) partneris savo iniciatyva ir savo ir (arba) kitų šaltinių lėšomis gali prisidėti prie projekto įgyvendinimo didesne lėšų suma, negu reikalaujama pagal Aprašo 5.2 papunktį taikomą finansuojamąją dalį. Naudos ir kokybės vertinimo etape už prisidėjimą prie projekto įgyvendinimo didesne, nei reikalaujama, lėšų suma skiriami papildomi balai.
Pareiškėjo ir (ar) partnerio įnašas į projektą gali būti ir nepiniginis įnašas, kaip numatyta Projektų taisyklių 3.19 ir 304.3 papunkčiuose. PĮP privaloma pagrįsti nepiniginio įnašo būtinumą.
Pagal Aprašą finansavimas nėra skiriamas pareiškėjui ir (ar) partneriui (-iams), jei jie yra priskiriami sunkumų patiriančių įmonių kategorijai, kaip ji apibrėžta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 2 straipsnio 18 punkte.
Pagal Aprašą finansavimas nėra teikiamas, jeigu pareiškėjas ir (ar) partneris nėra sugrąžinęs anksčiau gautos valstybės pagalbos, kuri Europos Komisijos sprendimu pripažinta neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka.
Pagal Aprašą finansavimas nėra skiriamas pareiškėjui ir (ar) partneriui (-iams), kuriam (-iems) pritaikytos tarptautinės sankcijos ir (arba) jo ir (arba) su juo susijusių įmonių vykdomoje veikloje, veiksmuose, sandoriuose dalyvauja subjektai, kuriems pritaikytos tarptautinės sankcijos, kai šių įmonių veiklos, veiksmų ir (ar) sandorių vykdymas draudžiamas ar prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, vadovaujantis Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo 9 straipsniu, arba veikloje, veiksmuose, sandoriuose dalyvauja užsieniečiai, įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, viešąjį sąrašą, skelbiamą Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje www.migracija.lt.
Projektas ir projekto veiklos negali būti finansuotos ar finansuojamos iš kitų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų, kitų piniginių išteklių, kuriais disponuoja valstybė ir (ar) savivaldybės, ES struktūrinių fondų, kitų ES finansinės paramos priemonių ar kitos tarptautinės paramos lėšų, jeigu projektui skyrus finansavimą pagal Aprašą projekto išlaidos būtų pripažintos tinkamomis finansuoti ir (arba) apmokėtos daugiau nei vieną kartą.
PĮP vertinami vadovaujantis Projektų taisyklių III skyriaus trečiojo skirsnio nuostatomis. Jeigu CPVA dėl objektyvių priežasčių (pvz., trečiųjų šalių veika, elektroninės sistemos trukdžiai, atsiradusi būtinybė keisti teisės aktus bei kitos nuo CPVA nepriklausančios aplinkybės) negali PĮP įvertinti per nustatytą terminą, vertinimo terminas gali būti pratęstas CPVA sprendimu.
Projektų veiklos turi būti baigtos įgyvendinti iki 2025 m. gruodžio 31 d.
Siekiant užtikrint atitiktį Bendrojo bendrosios išimties reglamento 6 straipsnio nuostatoms, projekto veiklos gali būti pradėtos įgyvendinti tik pateikus (užregistravus) PĮP CPVA, tačiau projekto išlaidos nuo PĮP registravimo CPVA dienos iki projekto sutarties pasirašymo yra patiriamos pareiškėjo ir (ar) partnerio (-ių) rizika. Projektui, kurio veiklos pradėtos įgyvendinti iki PĮP registravimo CPVA dienos, finansavimas neskiriamas.
Pareiškėjas ir projekto partneris (-iai) kartu su PĮP teikiamame verslo plane privalo pagrįsti 5G ryšio būtinumą projekto veikloms įgyvendinti. Taip pat turi būti iš anksto įvertinti, aptarti ir verslo plane aprašyti projekto veikloms įgyvendinti būtini 5G ryšio prieinamumo, saugumo ir kiti susiję klausimai ir jų sprendimo būdai.
Kartu su PĮP pareiškėjas turi CPVA pateikti užpildytus Projektų taisyklėse nustatytus PĮP priedus ir šiuos dokumentus arba informaciją:
verslo planą; pateikus verslo planą kita , o ne rekomenduojama forma, kuri skelbiama Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos interneto svetainėje https://sumin.lrv.lt/lt/administracine-informacija/planavimo-dokumentai, jame turi būti pateikta visa rekomenduojamoje formoje nurodyta informacija;
Aprašo 2.22.4 papunktyje nurodytos informavimo ir bendradarbiavimo veiklos planą;
dokumentus, pagrindžiančius projekto biudžetą (pasirašytos sutartys, komerciniai pasiūlymai (bent 3 komerciniai pasiūlymai, išskyrus pagrįstus atvejus, kai rinkoje nėra pasiūlos), nuorodos į rinkos kainas, darbo užmokesčio išlaidas pagrindžiantys dokumentai ir kt.);
jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį arba jos kopiją; jungtinės veiklos sutartyje turi būti nurodyta: informacija apie partnerius, kiekvienos šios sutarties šalies įsipareigojimai įgyvendinant projektą, komunikacijos tarp narių planas, projekto rizikų valdymo planas, kiekvieno nario funkcijos, atsakomybės ir pareigos, bendrai sukurtos intelektinės nuosavybės pasidalijimas (jei taikoma), jei reikia, naujų narių įtraukimas ir išstojimas ir, jei reikia, aptarta kita svarbi informacija ir bendradarbiavimo sąlygos; jungtinės veiklos (partnerystės) sutartyje turi būti aiškiai pagrįstas partnerystės būtinumas ir jos teikiama nauda. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį pasirašo pareiškėjas ir visi projekto partneriai;
projekto atitiktį Aprašo 6.2 papunktyje nurodytiems prioritetiniams atrankos kriterijams pagrindžiančius dokumentus;
pareiškėjo ir (ar) partnerio (-ių) smulkiojo ir vidutinio verslo statuso deklaracijas, jei pareiškėjas yra maža arba vidutinė įmonė, kaip šios sąvokos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnyje, (deklaracijos forma patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 4-119 „Dėl Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaravimo tvarkos aprašo ir Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos formos patvirtinimo“; deklaraciją privaloma pateikti Excel formatu, pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu), arba laisvos formos deklaraciją, jei pareiškėjas ir (ar) partneris yra didelė įmonė (t. y. juridinis asmuo, neatitinkantis labai mažos, mažos arba vidutinės įmonės apibrėžimo, pateikto Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme);
dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjo ir (ar) partnerio (-ių) nuosavų lėšų šaltiniai, kuriais įgyvendinamas projektas ar jo dalis, atitinka Aprašo 2.27 papunkčio reikalavimus;
pareiškėjo ir (ar) partnerio (-ių) pažymas, patvirtinančias pareiškėjo ir (ar) partnerio indėlį finansuojant projekto tinkamų išlaidų dalį, kurios nepadengia projektui skiriamo finansavimo lėšos, ir netinkamas išlaidas, nurodant finansavimo šaltinius, sumas ir laiką; pažymos turi būti patvirtintos pareiškėjo ir (ar) partnerio vadovo ir vyriausiojo finansininko parašais;
užpildytą Projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų aprašą (Aprašo 1 priedas);
užpildytą pažymą dėl projekto tinkamų ir netinkamų finansuoti išlaidų detalizavimo (Aprašo 2 priedas);
Vienos įmonės deklaraciją (Aprašo 4 priedas), kai pretenduojama į de minimis finansavimą Aprašo 2.22.4 papunktyje nurodytoms veikloms;
pareiškėjo paskutinių finansinių metų patvirtintą pajamų ir išlaidų ataskaitą.
PĮP atmetamas neprašius papildomų dokumentų, jei kartu su PĮP nebus pateikta:
parengtas verslo planas;
tarp pareiškėjo ir partnerio (-ių) pasirašyta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, atitinkanti Aprašo 2.19.4 papunkčio reikalavimus.
Jeigu vertinimo metu CPVA nustato, kad pareiškėjas ir (ar) partneris bando neteisėtai ar nepagrįstai padidinti valstybės pagalbos pramoniniams (moksliniams) tyrimams ir bandomajai taikomajai veiklai (eksperimentinei plėtrai) finansuojamąją dalį arba gauti didesnį naudos ir kokybės įvertinimą (pvz., į konsorciumą įtraukiama maža arba vidutinė įmonė, mokslo ir studijų institucija, kuri veikia kaip partneris ar pareiškėjas tik tam, kad būtų gautas didesnis naudos kokybės įvertinimas ar didesnė finansuojamoji dalis pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 25 straipsnio 6 dalį), PĮP atmetamas.
Projektų įgyvendinimo reikalavimai:
projektas įgyvendinamas pagal projekto sutartyje, Apraše ir Projektų taisyklėse nustatytus reikalavimus;
pareiškėjas privalo užtikrinti, kad visi su projekto įgyvendinimu susiję viešieji pirkimai būtų vykdomi vadovaujantis pirkimų vykdymo ir vertinimo tvarka nustatyta Projektų taisyklių 7 priede; projekto sutartys turi būti įgyvendinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais;
pareiškėjas turi įgyvendinti privalomus matomumo ir informavimo reikalavimus, numatytus Projektų taisyklių VIII skyriaus pirmajame skirsnyje;
papildomai prie Aprašo 2.22.3. papunktyje nurodytų privalomų matomumo ir informavimo priemonių projekto biudžete turi būti numatyta iki
1 proc. visų projekto išlaidų skirti informavimui apie projektą ir bendradarbiavimo veikloms (bendri seminarai, mokymai su kitais programos projektų vykdytojais); tokių veiklų tikslas – informuoti visuomenę, valstybės įstaigas, mokslo ir verslo bendruomenę apie svarbiausius projekto rezultatus ir prireikus pasidalinti gerąja patirtimi, kokios yra rezultatų, sukurtų įgyvendinant projektą, pritaikymo galimybės, ir bendradarbiauti su kitais pagal Aprašą finansuojamų projektų vykdytojais; pareiškėjas ir partneris (-iai) savarankiškai pasirenka informavimo ir bendradarbiavimo formas, būdus ir temas ir kartu su PĮP pateikia informavimo ir bendradarbiavimo veiklų planą;pareiškėjas turi patirti ne daugiau kaip 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų;
mokslo ir studijų institucijos (-ų) dalis projekte neturi viršyti 30 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Pagal Aprašą projektams įgyvendinti numatoma skirti iki 23 500 000 (dvidešimt trijų milijonų penkių šimtų tūkstančių) Eur.
Didžiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma yra 3 000 000 (trys milijonai) Eur, mažiausia projektui galima skirti finansavimo lėšų suma yra 200 000 (du šimtai tūkstančių) Eur.
Pagal Aprašą teikiamo finansavimo forma – dotacija.
Projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia projektui skiriamo finansavimo lėšos, ir netinkamos finansuoti projekto išlaidos turi būti finansuojamos iš projekto vykdytojo ir (ar) partnerio (-ių) lėšų.
Pareiškėjo nuosavų lėšų šaltiniai, kuriais įgyvendinamas projektas ar jo dalis, turi būti aiškiai apibrėžti, patikimi, tinkami, pakankami ir realūs PĮP pateikimo metu. Pakankamai apibrėžtais, patikimais ir tinkamais nuosavų lėšų finansavimo šaltiniais gali būti laikoma:
kredito įstaigos paskola. Jei pareiškėjo planuojamas nuosavų lėšų šaltinis yra kredito įstaigos paskola, pateikiamas preliminarus kredito įstaigos sprendimas suteikti paskolą, tačiau po sprendimo skirti finansavimą priėmimo, bet ne vėliau kaip per CPVA nustatytą terminą iki projekto finansavimo sutarties pasirašymo turi būti gauta paskola arba pateikta pažyma, kurioje nurodytas kredito įstaigos sprendimas suteikti paskolą konkrečiam projektui vykdyti, esant ar įvykdžius tam tikras sąlygas;
pareiškėjo piniginės lėšos; su PĮP pateikiamas sprendimas, patvirtintas juridinio asmens atitinkamo valdymo organo ar asmens (asmenų grupės), turinčio (-ios) teisę priimti tokius sprendimus, kuriuo nutarta projektui įgyvendinti skirti tam tikrą lėšų sumą, ir (ar) informacija apie lėšų šaltinį (kredito įstaigos sąskaitos(-ų) išrašas ar kredito įstaigos pažyma apie pareiškėjo turimas lėšas, numatomos pajamos, pelnas, nepaskirstytini rezervai ar kt.).
Pareiškėjas ir (ar) partneris savo iniciatyva ir savo ir (arba) kitų šaltinių lėšomis gali prisidėti prie projekto įgyvendinimo didesne lėšų suma, negu reikalaujama pagal Aprašo 5.2 papunktį taikomą finansuojamąją dalį. Naudos ir kokybės vertinimo etape už prisidėjimą prie projekto įgyvendinimo didesne, nei reikalaujama, lėšų suma skiriami papildomi balai.
Pareiškėjo ir (ar) partnerio įnašas į projektą gali būti ir nepiniginis įnašas, kaip numatyta Projektų taisyklių 3.19 ir 304.3 papunkčiuose. PĮP privaloma pagrįsti nepiniginio įnašo būtinumą.
Pagal Aprašą finansavimas nėra skiriamas pareiškėjui ir (ar) partneriui (-iams), jei jie yra priskiriami sunkumų patiriančių įmonių kategorijai, kaip ji apibrėžta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 2 straipsnio 18 punkte.
Pagal Aprašą finansavimas nėra teikiamas, jeigu pareiškėjas ir (ar) partneris nėra sugrąžinęs anksčiau gautos valstybės pagalbos, kuri Europos Komisijos sprendimu pripažinta neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka.
Pagal Aprašą finansavimas nėra skiriamas pareiškėjui ir (ar) partneriui (-iams), kuriam (-iems) pritaikytos tarptautinės sankcijos ir (arba) jo ir (arba) su juo susijusių įmonių vykdomoje veikloje, veiksmuose, sandoriuose dalyvauja subjektai, kuriems pritaikytos tarptautinės sankcijos, kai šių įmonių veiklos, veiksmų ir (ar) sandorių vykdymas draudžiamas ar prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms, vadovaujantis Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo 9 straipsniu, arba veikloje, veiksmuose, sandoriuose dalyvauja užsieniečiai, įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, viešąjį sąrašą, skelbiamą Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje www.migracija.lt.
Projektas ir projekto veiklos negali būti finansuotos ar finansuojamos iš kitų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų, kitų piniginių išteklių, kuriais disponuoja valstybė ir (ar) savivaldybės, ES struktūrinių fondų, kitų ES finansinės paramos priemonių ar kitos tarptautinės paramos lėšų, jeigu projektui skyrus finansavimą pagal Aprašą projekto išlaidos būtų pripažintos tinkamomis finansuoti ir (arba) apmokėtos daugiau nei vieną kartą.
PĮP vertinami vadovaujantis Projektų taisyklių III skyriaus trečiojo skirsnio nuostatomis. Jeigu CPVA dėl objektyvių priežasčių (pvz., trečiųjų šalių veika, elektroninės sistemos trukdžiai, atsiradusi būtinybė keisti teisės aktus bei kitos nuo CPVA nepriklausančios aplinkybės) negali PĮP įvertinti per nustatytą terminą, vertinimo terminas gali būti pratęstas CPVA sprendimu.
Horizontaliųjų principų ir atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymosi reikalavimai
Įgyvendinant projektą neturi būti pažeidžiami nustatyti HP ir su jais susijusios Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatos: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principas; lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ir kitų aspektų), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą (paslaugų, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, informacijos, transporto prieinamumas ir pan.); inovatyvumo (kūrybingumo) (įgyvendinant veiklas vykdomi inovatyvūs viešieji pirkimai, taikomos naujos technologijos, kuriami ar diegiami inovatyvūs sprendimai ir pan.). Laikantis darnaus vystymosi HP, įgyvendinant projektą turi būti laikomasi klimato ir aplinkos apsaugos standartų. Vykdant numatytas veiklas turi būti siekiama užtikrinti, kad bus laikomasi lygybės, įtraukties ir nediskriminavimo principų.
Remiama veikla tiesiogiai prisideda prie inovatyvumo (kūrybingumo) principo įgyvendinimo, kadangi įgyvendinant projektus numatomas skaitmeninių technologinių sprendimų, kuriems įgyvendinti būtinas 5G ryšys, kūrimas, testavimas ir vystymas, bus finansuojamos MTEP veiklos, numatytas galimas bendradarbiavimas su mokslo ir studijų institucijomis, taip pat numatoma remti įmones, deklaravusias Valstybės duomenų agentūrai MTEP veiklai skirtas lėšas.
Projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo HP vertinimo reikalavimai pateikiami Aprašo 1 priede.
Pagal Aprašą finansuojama veikla turi nepažeisti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos pagrindinių teisių: orumo; asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingo teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos.
Reikalavimai įgyvendinus projektų veiklas
Po projekto finansavimo pabaigos turi būti užtikrintas investicijų tęstinumas Projektų taisyklių IV skyriaus 10 skirsnyje nustatyta tvarka.
Papildomi reikalavimai įgyvendinus projektų veiklas:
1. Įgyvendinus projektą sukurta nauda (rezultatas, turtas), išskyrus intelektinę nuosavybę, turi likti kaip konsorciumo partnerių nuosavybė.
2. Įgyvendinant projektą sukurta intelektinė nuosavybė penkerius metus po projekto pabaigos negali būti perduota neatlygintinai kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenis. Laikoma, kad įgyvendinant projektą sukurta intelektinė nuosavybė perduota neatlygintinai, jei ji perduodama už rinkos kainos neatitinkančią (mažesnę) kainą.
Projektų įgyvendinimo trukmė
Projektų veiklos turi būti baigtos įgyvendinti iki 2025 m. gruodžio 31 dienos.
Reikalavimai valstybės pagalbai
Pagal Aprašą teikiamas finansavimas yra valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnyje, ir turi atitikti visas sąlygas, nustatytas Bendrojo bendrosios išimties reglamento I skyriuje, ir atitinkamas specialiąsias sąlygas, nustatytas Bendrojo bendrosios išimties reglamento 25 straipsnyje „Pagalba mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams“. Pagal Aprašą teikiama valstybės pagalba laikoma turinti skatinamąjį poveikį, jeigu atitinka Bendrojo bendrosios išimties reglamento 6 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas (jei pareiškėjas yra didelė įmonė, informacija apie atitiktį Bendrojo bendrosios išimties reglamento 6 straipsnio 3 dalies nuostatoms turi būti pateikta verslo plane). Pagal Aprašą skiriamo finansavimo atitikties valstybės pagalbos taisyklėms vertinimą atlieka CPVA pagal Projektų atitikties valstybės pagalbos taisyklėms patikros lape (Aprašo 3 priedas) nurodytus vertinimo kriterijus.
Pagal Aprašą finansuojamos MTEP veiklos, priklausančios Bendrojo bendrosios išimties reglamento 25 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose nurodytoms kategorijoms, t. y. pramoniniai (moksliniai) tyrimai ir bandomoji taikomoji veikla (eksperimentinė plėtra). Pramoniniai (moksliniai) tyrimai – tai suplanuoti moksliniai tyrimai arba labai svarbūs tyrimai, kuriais siekiama įgyti naujų žinių ir gebėjimų, reikalingų naujiems produktams, procesams ar paslaugoms kurti arba esamiems produktams, procesams ar paslaugoms labai patobulinti. Jie apima sudėtinių sistemų dalių kūrimą ir gali apimti prototipų kūrimą laboratorijos aplinkoje arba aplinkoje, kurioje modeliuojamos sąsajos su esama sistema, taip pat bandomųjų linijų kūrimą, kai to reikia pramoniniams tyrimams ir visų pirma bendram technologiniam patvirtinimui. Bandomoji taikomoji veikla (eksperimentinė plėtra) suprantama kaip mokslinių, technologinių, verslo ir kitų atitinkamų žinių bei gebėjimų įgijimas, sujungimas, formavimas ir taikymas siekiant sukurti naujus arba patobulintus produktus, procesus arba paslaugas. Į šią sąvoką taip pat patenka veikla, kurios tikslas yra, pavyzdžiui, naujų produktų, procesų arba paslaugų koncepcinis formulavimas, planavimas ir dokumentavimas. Bandomoji taikomoji veikla gali apimti naujų arba patobulintų produktų, procesų ar paslaugų prototipų kūrimą, demonstravimą, bandomųjų projektų kūrimą, bandymą ir tvirtinimą realias naudojimo sąlygas atitinkančioje aplinkoje, kai pagrindinis tikslas yra labiau techniškai patobulinti produktus, procesus ar paslaugas, kurie nėra iš esmės įtvirtinti. Tai taip pat gali apimti tinkamo komerciškai naudoti prototipo ar bandomojo vieneto kūrimą, jeigu tai yra galutinis komercinis produktas ir jeigu tokį produktą būtų per brangu gaminti vien tam, kad jis būtų pademonstruotas ir patvirtintas. Bandomoji taikomoji veikla neapima esamų produktų, gamybos linijų, gamybos procesų, paslaugų ir vykdomos kitų rūšių veiklos įprastinių arba periodinių pakeitimų, net jei tokie pakeitimai gali reikšti patobulinimą. Didžiausia galima projekto finansuojamoji dalis (skaičiuojama nuo MTEP veiklai skirtų tinkamų finansuoti išlaidų), kai valstybės pagalba teikiama pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 25 straipsnį, nurodyta lentelėje:
Eil. Nr.
MTEP veikla
Bazinė finansuo-jamoji dalis
Galimas bazinės finansuojamosios dalies padidinimas, bet ne daugiau nei iki 80 procentų tinkamų finansuoti išlaidų
Didžiausia galima finansuojamoji dalis atsižvelgiant į valstybės pagalbos gavėjo statusą
Padidinama vidutinėms įmonėms
Padidinama labai mažoms įmonėms ir mažoms įmonėms
Padidinama už veiksmingą bendradarbiavimą
Didelė įmonė
Vidutinė įmonė
Labai maža įmonė ir maža įmonė
1.
Pramoniniai (moksliniai) tyrimai
50 proc.
10 procentinių punktų
20 procentinių punktų
15 procentinių punktų
65 proc.
75 proc.
80 proc.
2.
Bandomoji taikomoji veikla (eksperimentinė plėtra)
25 proc.
10 procentinių punktų
20 procentinių punktų
15 procentinių punktų
40 proc.
50 proc.
60 proc.
Projekto finansuojamoji dalis kiekvienam valstybės pagalbos gavėjui (įskaitant partneriui (-iams) skiriamą finansavimą) nustatoma atskirai.
Jei yra pretenduojama į projekto finansuojamosios dalies padidinimą už veiksmingą bendradarbiavimą, kaip nurodyta Aprašo 5.2 papunkčio lentelėje, projektas turi atitikti Bendrojo bendrosios išimties reglamento 25 straipsnio 6 dalies b punkto i papunktyje nustatytas sąlygas (Bendrojo bendrosios išimties reglamento 25 straipsnio 6 dalies b punkto ii papunkčio sąlygos netaikomos).
Projektą įgyvendinant kartu su valstybės finansuojama mokslo ir studijų institucija, biudžetine įstaiga, savivaldybės administracija ar kitu iš valstybės ar savivaldybių biudžeto finansuojamu partneriu (toliau – valstybės finansuojamas partneris) laikoma, kad netiesioginė valstybės pagalba per valstybės finansuojamą partnerį kitiems projekte dalyvaujantiems juridiniams asmenims neperduodama, jeigu laikomasi vienos iš šių sąlygų:
rezultatai, kuriems netaikomos intelektinės nuosavybės teisės, gali būti plačiai skleidžiami ir visos intelektinės nuosavybės teisės į MTEP ir naujovių diegimo rezultatus, susijusius su valstybės finansuojamo partnerio veikla projekte, yra visiškai suteikiamos valstybės finansuojamam partneriui, t. y. jis gauna visą šių teisių teikiamą ekonominę naudą ir pasilieka teisę jomis visomis naudotis, ypač nuosavybės teise ir licencijos teise; šios sąlygos taip pat gali būti įvykdytos, jeigu valstybės finansuojamas partneris nusprendžia toliau sudaryti sutartis dėl šių teisių, įskaitant jų licencijavimą (vertinama pagal verslo plane pateiktą informaciją);
kai valstybės finansuojamas partneris gauna projekte dalyvaujančio juridinio asmens kompensaciją, lygią intelektinės nuosavybės teisių, kurios yra susijusios su valstybės finansuojamo partnerio veikla įgyvendinant projektą ir kurios perduodamos projekte dalyvaujantiems juridiniams asmenims, rinkos kainai, t. y. kompensaciją už visą tų teisių teikiamą ekonominę naudą; vadovaujantis bendraisiais valstybės pagalbos principais ir atsižvelgiant į tai, kad intelektinės nuosavybės teisių rinkos kainą objektyviai nustatyti sunku, ši sąlyga laikoma įvykdyta, jeigu valstybės finansuojamas partneris, kaip pardavėjas, derėsis, kad gautų didžiausią naudą intelektinės nuosavybės perdavimo sutarties sudarymo metu; bet koks projekte dalyvaujančio juridinio asmens įnašas dengiant valstybės finansuojamo partnerio sąnaudas yra atimamas iš tokios kompensacijos (vertinama pagal verslo plane pateiktą informaciją);
CPVA, įvertinusi tarp partnerių pasirašytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, padaro išvadą, kad visos intelektinės nuosavybės teisės į MTEP ir naujovių diegimo rezultatus ir galimybės pasinaudoti teisėmis į tokius rezultatus yra priskiriamos skirtingiems partneriams ir tinkamai atspindimas jų atitinkamas suinteresuotumas projektu, darbo krūvis, finansinis ir kitoks įnašas į projekto įgyvendinimą.
Jeigu nėra tenkinama nė viena iš Aprašo 5.5 papunktyje nurodytų sąlygų, visa valstybės finansuojamam partneriui priskiriama tinkamų finansuoti projekto išlaidų vertė laikoma netiesiogine valstybės pagalba. CPVA jos dydžiu mažina finansavimo dydį pareiškėjui ir (ar) partneriui priklausomai nuo to, kuris tą pagalbą gavo.
Aprašo 2.22.4 papunktyje nurodytoms papildomoms informavimo ir bendradarbiavimo veikloms finansavimas skiriamas vadovaujantis De minimis reglamento nuostatomis, laikantis šių reikalavimų:
didžiausia galima skirti finansavimo lėšų suma – iki 30 000 (trisdešimties tūkstančių) Eur;
finansuojamoji dalis negali viršyti 85 proc. tinkamų finansuoti išlaidų sumos;
bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienai įmonei, suma neturi viršyti 200 000 (dviejų šimtų tūkstančių) Eur per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį; bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienai įmonei, vykdančiai krovinių vežimo keliais veiklą samdos pagrindais arba už atlygį per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį, suma neturi viršyti 100 000 (šimto tūkstančių) Eur. Šios ribos taikomos neatsižvelgiant į de minimis pagalbos formą arba siekiamus tikslus ir neatsižvelgiant į tai, ar valstybės narės suteikta pagalba yra visa arba iš dalies finansuojama ES kilmės ištekliais; vienos įmonės sąvoka apima visus susijusius ūkio subjektus, kaip nurodyta De minimis reglamento 2 straipsnio 2 dalyje;
de minimis pagalba nesumuojama su valstybės pagalba, skiriama toms pačioms tinkamoms finansuoti sąnaudoms, jeigu dėl tokio pagalbos sumavimo būtų viršytas Bendrojo bendrosios išimties reglamento 8 straipsnio 5 dalyje arba Europos Komisijos priimtame sprendime nustatytas didžiausias atitinkamas pagalbos intensyvumas arba kiekvienu atveju atskirai nustatyta pagalbos suma;
jeigu de minimis pagalbą numatoma mokėti dalimis, ji diskontuojama iki jos vertės finansavimo skyrimo momentu, kaip nustatyta De minimis reglamento 3 straipsnio 6 punkte;
skiriamo finansavimo atitikties de minimis pagalbos taisyklėms vertinimą atlieka CPVA pagal Projektų atitikties de minimis pagalbos taisyklėms patikros lape (Aprašo 5 priedas) nurodytus vertinimo kriterijus.
Valstybės pagalba neteikiama:
sunkumus patiriančioms įmonėms, kaip nustatyta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 2 straipsnio 18 punkte;
ūkio subjektams, kuriems išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Komisijos sprendimą, kuriame pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka; nauja valstybės pagalba negali būti teikiama iki nebus sugrąžinta neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka gauta valstybės pagalba;
jei ji neturi skatinamojo poveikio, nustatyto Bendrojo bendrosios išimties reglamento 6 straipsnyje.
Valstybės pagalba, kurios tinkamas finansuoti išlaidas galima nustatyti ir kuriai pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento taikoma išimtis, gali būti sumuojama su:
bet kokia kita valstybės pagalba, jei tos veiklos yra susijusios su skirtingomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurias galima nustatyti;
bet kokia kita valstybės pagalba, susijusia su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurios iš dalies arba visiškai sutampa, tik jeigu taip susumavus, didžiausia pagalbos suma neviršija Bendrojo bendrosios išimties reglamento 25 straipsnyje nustatytos pagalbos ribos.
Valstybės pagalba, kuriai pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamentą taikoma išimtis, nesumuojama su jokia de minimis pagalba, susijusia su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, jei susumavus būtų viršytas pagalbos intensyvumas, kaip nustatyta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 8 straipsnio 5 dalyje.
PĮP vertinimo metu CPVA patikrina pareiškėjo teisę gauti valstybės pagalbą pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamentą. Susisiekimo ministerija, priėmusi sprendimą finansuoti projektą, per 20 darbo dienų registruoja suteiktos valstybės pagalbos sumą Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registre, kurio nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Registras).
PĮP vertinimo metu CPVA patikrina pareiškėjo teisę gauti de minimis pagalbą. CPVA turi patikrinti visas su pareiškėju susijusias (nurodytas pateiktoje „Vienos įmonės“ deklaracijoje) įmones dėl de minimis pagalbos, taip pat Registre patikrinti, ar teikiama pagalba neviršys leidžiamo de minimis pagalbos dydžio, kaip nustatyta De minimis reglamento 3 straipsnyje. Susisiekimo ministerija, priėmusi sprendimą finansuoti projektą, per 5 darbo dienas registruoja suteiktos de minimis pagalbos sumą Registre.
Susisiekimo ministerija, vadovaudamasi Bendrojo bendrosios išimties reglamento 9 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatomis, informaciją apie suteiktą valstybės pagalbą turi paskelbti Europos Komisijos valstybės pagalbos skaidrumo viešos paieškos svetainėje (https://webgate.ec.europa.eu/competition/transparency/) ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pagalbos suteikimo dienos, vadovaudamasi CPVA pateikta informacija.
Kai valstybės pagalba išmokama dalimis, ji yra diskontuojama iki jos vertės finansavimo skyrimo momentu, kaip nustatyta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 7 straipsnio 3 punkte.
Draudžiama dirbtinai skaidyti pagalbos schemas arba pagalbos projektus, kaip numatyta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 4 straipsnio
2 punkte, siekiant apeiti Bendrojo bendrosios išimties reglamento 4 straipsnio 1 punkto h papunktyje numatytą leistiną pagalbos ribą.Projekto vykdytojas privalo užtikrinti dokumentų saugojimą 10 finansinių metų nuo datos, kada paskutinį kartą pagal schemą buvo suteikta individuali pagalba, kaip nustatyta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 12 straipsnio 1 punkte.
-
Projekto įgyvendinimo plano teikimas
Projektų įgyvendinimo planų rengimo ir teikimo tvarka
Teikimo tvarka:
Projekto įgyvendinimo planas (PĮP) turi būti parengtas pagal Projekto taisyklių 1 priedo formą. Parengtas PĮP (su visais privalomais priedais) pasirašomas kvalifikuotu elektroniniu parašu ir teikiamas administruojančiajai institucijai el. paštu info@cpva.lt iki kvietime nustatyto PĮP pateikimo termino pabaigos.
Kartu su PĮP turi būti pateikta:
Teikiant PĮP kartu turi būti pateikta:
☒ Partnerio (-ių) deklaracija (-os)
☒ Informacija apie projekto biudžeto paskirstymą pagal pareiškėjus ir partnerius https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai/informacijos-apie-biudzeto-pasiskirstyma-forma
☒ Informacijos apie pareiškėjui (partneriui) suteiktą valstybės pagalbą (išskyrus de minimis) forma
☒ Informacija apie projektui taikomus aplinkosaugos reikalavimus, pridedant atitinkamus reikalaujamus dokumentus
Šių dokumentų formos skelbiamos Projektų taisyklių PAFT 1 priedo 1-4 prieduose
☒ Kiti priedai:
1. Įgaliojimas pasirašyti projekto įgyvendinimo planą, jei jį pasirašo ne pareiškėjo organizacijos vadovas;
2. užpildytas Projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų aprašas (PFSA 1 priedas);
3. Pažymas „Dėl projekto (tinkamų ir netinkamų) finansuoti išlaidų detalizavimo“ (PFSA 2 priedas);
4. Verslo planas;
5. informavimo ir bendradarbiavimo veiklos planą (laisva forma);
6. dokumentus, pagrindžiančius projekto biudžetą (pasirašytos sutartys, komerciniai pasiūlymai (bent 3 komerciniai pasiūlymai, išskyrus pagrįstus atvejus, kai rinkoje nėra pasiūlos), nuorodos į rinkos kainas, darbo užmokesčio išlaidas pagrindžiantys dokumentai ir kt.)
7. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis arba jos kopija (sutarties turiniui reikalavimai pateikti PFSA 2.19.4 papunktyje);
8. projekto atitiktį PFSA 6 punkte nurodytiems prioritetiniams atrankos kriterijams pagrindžiančius dokumentus;
9. pareiškėjo ir (ar) partnerio (-ių) smulkiojo ir vidutinio verslo statuso deklaracijas, jei pareiškėjas maža arba vidutinė įmonė (deklaracijos forma patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 4-119 „Dėl Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaravimo tvarkos aprašo ir Smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos formos patvirtinimo“; deklaraciją privaloma pateikti Excel formatu, pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu), arba laisvos formos deklaraciją, jei pareiškėjas ir (ar) partneris yra didelė įmonė;
10. dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjo ir (ar) partnerio (-ių) nuosavų lėšų šaltiniai, kuriais įgyvendinamas projektas ar jo dalis, atitinka PFSA 2.27 papunkčio reikalavimus;
11. pareiškėjo ir (ar) partnerio (-ių) pažymas, patvirtinančias pareiškėjo ir (ar) partnerio (-ių) indėlį finansuoti projekto tinkamų išlaidų dalį, kurios nepadengia projektui skiriamo finansavimo lėšos, ir netinkamas išlaidas, nurodant finansavimo šaltinius, sumas ir laiką (pažymos turi būti patvirtintos pareiškėjo ir (ar) partnerio (-ių) vadovo ir vyriausiojo finansininko parašais);
12. pareiškėjo paskutinių finansinių metų patvirtintą pajamų ir išlaidų ataskaitą.
13. Kiti dokumentai būtini projekto išlaidoms pagrįsti ar reikalavimų nustatytų teisės aktuose atitikčiai pagrįsti, kuriuos administruojančioji institucija gali paprašyti pateikti atskiru pranešimu.
-
Finansuojamos veiklos ir joms keliami reikalavimai
Finansuojamos projektų veiklos
10-001-05-04-01-01-01 1.1. Skaitmeninių technologinių sprendimų, kuriems įgyvendinti būtinas 5G ryšys, kūrimas, testavimas ir vystymas
Tikslinės grupės
Verslo įmonės, mokslo subjektai, viešosios įstaigos, kitos įmonės ir bendrovės, jų darbuotojai bei visi Lietuvos gyventojai
Galimi pareiškėjai
Privatūs ir viešieji juridiniai asmenys, vykdantys ūkinę veiklą (kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme);
Mokslo ir studijų institucijos (suprantamos taip, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme).
Galimi partneriai
Privatūs juridiniai asmenys
Mokslo ir studijų institucijos
Biudžetinės įstaigos, savivaldybių administracijos ir kitos viešojo sektoriaus įstaigos (šiems juridiniams subjektams finansavimas neskiriamas)
Finansuojamoji dalis
Projekto veikloms susijusioms su pramoniniais (moksliniais) tyrimais bazinė finansuojamoji dalis sudaro 50 proc., o galima maksimali finansuojamoji dalis (žr. PFSA 5.2 p.):
Didelėms įmonėms iki 65 proc.
Vidutinėms įmonėms iki 75 proc.
Labai mažoms įmonėms ir mažoms įmonėms iki 80 proc.
Projekto veikloms susijusioms su bandomąja taikomąja veikla (eksperimentine plėtra) bazinė finansuojamoji dalis sudaro 25 proc., o galima maksimali finansuojamoji dalis (žr. PFSA 5.2 p.):
Didelėms įmonėms iki 40 proc.
Vidutinėms įmonėms iki 50 proc.
Labai mažoms įmonėms ir mažoms įmonėms iki 60 proc.
Nuosavo įnašo dalis
Projekto veikloms susijusioms su pramoniniais (moksliniais) tyrimais nuosavo įnašo dalis (žr. PFSA 5.2 p.):
Didelėms įmonėms ne mažiau kaip 35 proc.
Vidutinėms įmonėms ne mažiau kaip 25 proc.
Labai mažoms įmonėms ir mažoms įmonėms ne mažiau kaip 20 proc.
Projekto veikloms susijusioms su bandomąja taikomąja veikla (eksperimentine plėtra) nuosavo įnašo dalis (žr. PFSA 5.2 p.):
Didelėms įmonėms ne mažiau kaip 60 proc.
Vidutinėms įmonėms ne mažiau kaip 50 proc.
Labai mažoms įmonėms ir mažoms įmonėms ne mažiau kaip 40 proc.
Išlaidų tinkamumo reikalavimai
Projekto išlaidos turi atitikti Administravimo taisyklių, Projektų taisyklių VII skyriuje ir CPVA parengtose Rekomendacijose dėl projektų išlaidų atitikties Europos Sąjungos fondų reikalavimams, kurios skelbiamos Europos Sąjungos fondų investicijų interneto svetainėje www.esinvesticijos.lt, išdėstytus projekto išlaidoms taikomus reikalavimus.
Projekto išlaidoms taip pat taikomos Bendrojo bendrosios išimties reglamento 25 straipsnio nuostatos arba De minimis reglamento nuostatos.
Pagal Aprašą finansuojamos išlaidų rūšys yra šios:
-
Eil. Nr.
Išlaidų rūšys
Reikalavimai ir paaiškinimai
Įranga, įrenginiai ir kt. turtas
Tinkamos finansuoti išlaidos:
- projekto vykdymo išlaidos prekėms (medžiagoms, mažaverčiam inventoriui, atsargoms ir panašiems produktams, priskirtiniems trumpalaikiam turtui, tiesiogiai susijusiomis su MTEP įgyvendinama veikla) įsigyti;
- MTEP veikloms tiesiogiai naudojamo ilgalaikio turto (įrangos, prietaisų, įrankių, įrenginių, mašinų, transporto priemonių, pastatų ir (ar) patalpų) nusidėvėjimo sąnaudos, jeigu šiam turtui įsigyti nebuvo naudojamos viešosios (įskaitant ir kitų valstybių) lėšos; šios išlaidos negali sudaryti daugiau nei 50 procentų tinkamų finansuoti lėšų; MTEP veikloms naudojamo turto nusidėvėjimo sąnaudos turi būti apskaičiuotos atsižvelgiant į mastą ir laikotarpį, kuriuo jie naudojami projektui.
Projekto vykdymas (paslaugos ir darbo užmokestis)
Tinkamos finansuoti išlaidos:
- MTEP paslaugų, autorinių darbų įsigijimo iš išorės šaltinių įprastomis rinkos sąlygomis išlaidos (t. y. kai perkama iš išorinių šaltinių už rinkos kainas, pagal šalių sudarytą sandorį, kai nėra jokių susijusių slapto susitarimo elementų).
- išlaidos, susijusios su konsultavimo ir lygiaverčių paslaugų, skirtų vien tik projekto MTEP veiklai, įsigijimu, taip pat išlaidos MTEP veiklai reikalingoms paslaugoms, kurios nėra MTEP ir be jų nebus pasiekti projekto tikslai, įsigyti; šios išlaidos yra tinkamos finansuoti, kai paslaugos įsigyjamos iš išorės šaltinių įprastomis rinkos sąlygomis;
- projektą vykdančio personalo darbo užmokesčio, komandiruočių ir atlygio projektą vykdantiems fiziniams asmenims pagal paslaugų (civilines), autorines ar kitas sutartis išlaidos.
Išlaidos paslaugoms įsigyti negali viršyti 30 proc. visų tiesioginių projekto išlaidų. Projektą vykdančio personalo išlaidos negali viršyti 85 proc. tiesioginių išlaidų.
Informavimas apie projektą
Tinkamos finansuoti išlaidos:
- privalomoms projekto matomumo ir informavimo apie projektą priemonėms įgyvendinti būtinos išlaidos;
- informavimo žinučių, straipsnių, kitų formų pranešimų parengimo išlaidos, renginių organizavimo (salės nuoma, maitinimas) išlaidos (taikoma Aprašo 2.22.4 papunktyje nurodytoms papildomoms informavimo ir bendradarbiavimo veikloms).
Netiesioginės išlaidos ir kitos išlaidos pagal fiksuotąją projekto išlaidų normą
Tinkamos finansuoti išlaidos:
- 7 proc. netiesioginių išlaidų fiksuotoji norma.
Eil. Nr.Pastaba: Įranga ir įrenginiais laikomas kilnojamasis materialusis turtas, naudojamas veiklai vykdyti, toks kaip kilnojami ar stacionarūs daiktai, darbui reikalingi įrankiai, mechanizmai, aparatūra ar prietaisų komplektas, jei tenkinamos visos šios sąlygos: 1) naudojant pagal paskirtį, jo naudingo tarnavimo laikas, įskaitant priežiūros ir techninės priežiūros laiką, yra ilgesnis nei vieni metai, išskyrus trumpalaikį turtą; 2) naudojamas jis išlaiko savo pradinę formą ir išvaizdą; 3) jį sugadinus, pametus kai kurias dalis ar joms susidėvėjus, jį tikslingiau taisyti, nei keisti visiškai nauju; 4) jis nepraranda savo tapatumo (galimybės atlikti funkcijas) net ir sujungtas į kitą sudėtingesnį vienetą.
Pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) nėra tinkamas finansuoti EGADP lėšomis.
Projekto išlaidos gali būti patirtos iki projekto sutarties pasirašymo, neprieštaraujant Aprašo 2.17 papunkčio nuostatoms.
Projekto išlaidos apmokamos išlaidų kompensavimo būdu projekto vykdytojui deklaruojant patirtas ir apmokėtas išlaidas.
Projektams gali būti mokamas avansas, vadovaujantis Projektų taisyklių 155 punktu.
Pagal Aprašą netinkamomis finansuoti laikomos šios išlaidos:
- žemė;
- nekilnojamasis turtas;
- statyba, rekonstravimas, paprastasis ir kapitalinis remontas, kiti darbai;
- kitos ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos;
MTEP išlaidos, patirtos ankstesniais TPL nei vertinant pagal Aprašo 6.2 papunkčio 2 prioritetinį projektų atrankos kriterijų nustatytas projektu kuriamo produkto TPL, ir kitos MTEP išlaidos, priklausančios Bendrojo bendrosios išimties reglamento 25 straipsnio 2 dalies a ir d punktuose nurodytoms kategorijoms;
- nurodytos Projektų taisyklių VII skyriaus trečiajame skirsnyje;
- įmonės steigimo išlaidos;
- PĮP parengimo išlaidos.
Tiesioginėms projekto išlaidoms negali būti priskiriamos tos išlaidos, kurios nurodytos Projektų taisyklių 305 punkte.
Tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos tik Lietuvoje registruotų juridinių asmenų ir jų personalo patirtos išlaidos, išskyrus išlaidas įrangai, įrenginiams ir kitam turtui, kuris būtinas projektui įgyvendinti, įsigyti, kurios yra tinkamos finansuoti ir užsienyje registruotiems juridiniams asmenims.
Projektų bendrieji atrankos kriterijai
Projektų bendrieji atrankos kriterijai nurodyti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – Projektų taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 (galiojantis suvestinė redakcija) „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ 2 priede https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/14e33320f1ed11ec8fa7d02a65c371ad/asr
-
-
Kita informacija
Projektų įgyvendinimo planus pagal paskelbtus 2021-2027 ES investicijų programos arba NKL plano kvietimus pateikę pareiškėjai informaciją apie projektus, kuriems patvirtintas finansavimas, gali rasti svetainėje www.esinvesticijos.lt. Joje skelbiami duomenys apie patvirtintiems projektams skirtą finansavimą, jų įgyvendinimo laikotarpį, projektų vykdytojus bei partnerius. Informacija svetainėje atnaujinama kartą per mėnesį.
Visų pareiškėjų duomenys svetainėje nėra skelbiami - vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis (PAFT), Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) ir ES fondų reglamento nuostatomis, tokių duomenų viešinimas nėra numatytas ar privalomas. Reglamentas reikalauja skelbti projektų vykdytojų duomenis tik nuo sutarties pasirašymo momento, apie tai pareiškėjai informuojami ir pasirašant pareiškėjo deklaraciją.
Be to, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse yra reikalaujama laikytis konfidencialumo principo – turi būti užtikrintas Projekto įgyvendinimo formoje ir projekto sutartyje pateiktos informacijos naudojimas tik vertinimo, tikrinimo aš projekto įgyvendinimo priežiūros tikslais ir informacijos apie projektą neskleidimas, išskyrus Taisyklėse ir aukštesnės teisinės galios teisės aktuose, reglamentuojančiuose tokios informacijos privaomą atskleidimą numatytus atvejus.
Apie projekto įgyvendinimo plano vertinimo pabaigą ir rezultatus yra raštu informuojami visi pareiškėjai. Ministerijai priėmus sprendimą dėl projektų finansavimo (ar nefinansavimo) taip pat visi pareiškėjai yra informuojami asmeniškai raštu.
-
Kontaktai
Viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros Struktūrinių ir investicijų fondų programos Transporto tinklų projektų skyriaus vyresnysis projektų vadovas Vitalijus Zlotnikovas, tel. +370 653 65065,
-
Veiklos sritis
-
ES politikos tikslas
-
Programa
-
Projektų atrankos būdas
-
Komponentas
- Skaitmeninė transformacija ekonomikos augimui