Teisės aktai, kuriais vadovaujamasi rengiant, teikiant ir vertinant projekto įgyvendinimo planą (toliau – PĮP), priimant sprendimą dėl projekto finansavimo, sudarant projekto sutartį ir įgyvendinant projektą, finansuojamą pagal 2022–2030 metų sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 11-002-02-11-01 „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr.11 (toliau – Aprašas):
1. bendrieji teisės aktai:
1.1. 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES)2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (toliau – Reglamentas (ES));
1.2. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programa, patvirtinta 2022 m. rugpjūčio 3 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2022) 5742 (toliau – ES IP);
1.3. 2022 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ patvirtintos 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklės (toliau – Administravimo taisyklės) ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (toliau – PAFT).

Specialieji teisės aktai:
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimas Nr. 319 „Dėl 2022–2030 metų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos patvirtinimo“;
2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. gegužės 20 d. įsakymas Nr. V-988 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 11-002-02-11-01 „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“ aprašo patvirtinimo“;
3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. V-552 „Dėl Atvejo vadybos, teikiant pirmines ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 26 d. įsakymas Nr. V-859 „Dėl Pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems, savižudybės krizę išgyvenantiems ir savižudybės krizę išgyvenusiems asmenims teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugsėjo 17 d. įsakymas Nr. V-861 „Dėl Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Įgyvendinant pažangos priemonę numatoma finansuoti veiklas, skirtas veiksmingiems atvejo vadybos modeliams išbandyti ir įvertinti, siekiant didinti pacientų įsitraukimą į gydymosi režimą, užtikrinti būklės blogėjimo ir atkryčio prevenciją, nuolat sekti paciento sveikatos būklės pokyčius.
Investicijos kuriama nauda priskiriama Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui nepriklausomai nuo to, kokiai tikslinei grupei ji skirta.
Pagal Aprašą remiama ir finansuojama veikla - Atvejo vadybos modelių išbandymas ir diegimas siekiant didinti asmens psichikos sveikatos priežiūros tęstinumą Vidurio ir vakarų Lietuvos regione.

Pagal Aprašą finansuojama:
• atsižvelgiant į Aprašo 4.1 papunktyje numatytas tikslines grupes, analizių atlikimas, metodinės medžiagos parengimas:
 iki paslaugų teikimo pradžios turi būti parengta įvairių įrodymais grįstų atvejo vadybos modelių analizė bei atvejo vadybos modelio išbandymo Lietuvoje rekomendacijos, kuriomis privalo vadovautis projekto partneriai teikdami atvejo vadybos paslaugas. Po atvejo vadybos modelio išbandymo, atsižvelgiant į praktikoje nustatytus trūkumus ir privalumus, atvejo vadybos modelio rekomendacijos turi būti pakoreguotos;
 iki paslaugų teikimo pradžios turi būti parengtas paslaugų organizavimo (įskaitant bendradarbiavimą su kitomis įstaigomis), finansavimo, stebėsenos ir vertinimo bei paslaugų teikimo metodinis dokumentas (algoritmas, aprašas ir kt.);
 ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo paslaugų teikimo pradžios turi būti parengtas (-i) gyvenimo kokybės pagerėjimo ir sveikatos gerėjimo (angl. recovery) progreso (eigos) vertinimo klausimynas (-ai) ir jų taikymo metodika;
 ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo paslaugų teikimo pradžios turi būti parengta (-os) atvejo vadybos ir (ar) sveikatos gerėjimo (angl. recovery), ir (ar) atkryčio prevencijos plano forma (-os) ir jų taikymo metodika;
• pirminio lygio psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų (toliau – specialistai) mokymai, specialistų supervizijos ir (arba) intervizijos;
• paslaugų teikimas pagal 4.1 papunktyje nurodytas tikslines grupes ir atsižvelgiant į 2.1 papunktyje nurodytą planuojamos finansuoti veiklos paskirtį;
• projekto partnerių suteiktų atvejo vadybos paslaugų (pasirinktai prioritetinei grupei ir, jei buvo teikiama, kitoms 4.1 papunktyje nurodytoms pacientų grupėms) tarpinis ir galutinis vertinimas, siekiant surinkti ir apibendrinti informaciją ir įžvalgas, reikalingas kokybiškoms, prieinamoms ir veiksmingoms paslaugoms išplėtoti nacionaliniu mastu, naudojant projekto partnerių pateiktus projekto veiklų duomenis:
 atvejo vadybos turinys (atvejo vadybininko funkcijos ir veiklos), organizavimas (procesai, vadyba ir kt.), finansavimas ir reglamentavimas;
 atvejo vadybininko darbo laiko ir krūvio analizė;
 atvejo vadybos poveikis kitų specialistų darbui ir paslaugoms;
 vadybos paslaugos poreikis;
 kiti aspektai, aktualūs siekiant vertinimo tikslo.

Partnerių atranką, atsižvelgdamas į Aprašo 2.6 papunktį, vykdo pareiškėjas.
Aprašo 2.6 papunktyje nurodytų projekto partnerių atrankos komisijos posėdžio protokolų kopijos privalo būti pateiktos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija) ir gautas pritarimas iki PĮP pateikimo administruojančiai institucijai dienos;
Iki projekto sutarties sudarymo pareiškėjas su partneriais turi sudaryti jungtinės veiklos ar bendradarbiavimo sutartis, kuriose turi būti nustatytos tarpusavio teisės, lėšų pasiskirstymas, vykdomos veiklos, pareigos ir atsakomybės įgyvendinant projektą..

Projekto vykdytojas ir partneriai už Projekto dalyvių informaciją turi atsiskaityti vadovaudamiesi PAFT IV skyriaus „Projektų įgyvendinimas“ šeštame skirsnyje „Informacija apie ESF+ arba EGADP projektų dalyvius“ nurodyta tvarka, t. y. užpildyti dalyvio apklausos anketos formą, dalyvių mokymų lankomumo suvestinės formą, kurioms pritarė darbo grupė, sudaryta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1K-219 „Dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo“, bei vadovautis patvirtinta Projekto dalyvių informacijos administravimo instrukcija (aktualia redakcija), kuri skelbiama https://www.esinvesticijos.lt/dokumentai/projekto-dalyviu-informacijos-administravimo-instrukcija.

Projektui taikomos matomumo ir informavimo priemonės nurodytos PAFT VIII skyriaus „Kiti projektų reikalavimai“ pirmame skirsnyje „Informavimas apie projektą ir komunikacija“. Papildomi matomumo ir informavimo reikalavimai nenustatomi.

Stebėsenos rodiklio „Tikslinių grupių asmenų, kurių gyvenimo kokybė pagerėjo gavus naujas ar patobulintas psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, dalis“ reikšmės apskaičiavimui kiekvienas Projekto partneris privalo kiekvienam Projekto dalyviui pirmąją ir paskutinę paslaugų gavimo dieną pateikti užpildyti Gyvenimo kokybės vertinimo klausimyną (angl. MHQoL-7d) (toliau – Klausimynas), kuris yra pridedamas Aprašo 1 priede. Projekto vykdytojas pagal Klausimynų atsakymus įvertina bendro balų įverčio skirtumą tarp pradinio ir galutinio vertinimų, vadovaudamasis Gyvenimo kokybės vertinimo klausimyno įverčių reikšmių lape pateikta instrukcija, kuri yra pridedama Aprašo 2 priede. Gyvenimo kokybė laikoma pagerėjusia, jei Klausimyno bendro balų įverčio skirtumas tarp pradinio ir galutinio vertinimų sudaro bent 1 balą (t. y. padidėjo bent 1 balu).

Projekto įgyvendinimo priežiūrai užtikrinti ir kilusiems projekto įgyvendinimo klausimams spręsti Sveikatos apsaugos ministerija sudarys Projektų priežiūros komitetą.

Projekto įgyvendinimo metu nepažeidžiami horizontalieji principai (toliau – HP). HP – darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą, principai pateikiami Aprašo priede.

ESF + tęstinumo reikalavimai netaikomi.

Projekto veiklos, nurodytos Aprašo 2.3.4 papunktyje, tarpinė ataskaita turi būti parengta iki 2024 m. rugpjūčio 1 d., kitos Projekto veiklos, nurodytos Aprašo 2.3 papunktyje, turi būti baigtos ne vėliau nei 2024 m. gruodžio 31 d.

Tam tikrais atvejais dėl objektyvių priežasčių, kurių Projekto vykdytojas negalėjo numatyti PĮP pateikimo ir vertinimo metu, Projekto veiklų (išskyrus Aprašo 2.3.4 papunktyje nurodytą veiklą) įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 2025 m. birželio 30 d.

Projektų bendrieji atrankos kriterijai nurodyti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 2 priede https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai/projektu-bendruju-atrankos-kriteriju-sarasas-ir-ju-vertinimo-metodika-3.

Netaikoma

Parengtas PĮP (su visais privalomais priedais) teikiamas per 2021-2027 m. Duomenų mainų svetainę (DMS) adresu https://dms.investis.lt. Esant DMS funkcinių galimybių neužtikrinimui – užpildyta ir kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašyta Projekto įgyvendinimo plano forma (word formatu) su reikiamais priedais teikiama el. paštu.

Vadovaudamasi Administravimo taisyklių 99.4 papunkčiu, projektą administruojanti institucija gali priimti PĮP, pateiktą po kvietime teikti projekto įgyvendinimo planus nustatyto PĮP pateikimo termino pabaigos, gavusi ir įvertinusi pareiškėjo argumentus.

2 priedas: Informacija apie projekto biudžeto paskirstymą pagal pareiškėjus ir partnerius 5 priedas: Investicijų projektas kartu su investicijų skaičiuokle 7 priedas: Informacija apie įvykdytus pirkimus, susijusius su projektu 8 priedas: Finansinės atskaitomybės dokumentai 9 priedas: Įgaliojimas pasirašyti PĮP, jei jį pasirašo ne pareiškėjo įstaigos vadovas 10 priedas: Dokumentai, pagrindžiantys darbo užmokesčio išlaidų pagrįstumą (veiklų sąrašą, kuriame būtų nurodytos projektą vykdančių asmenų darbo valandos projekte, valandinis įkainis / etatinis krūvis, jo pagrindimas). 11 priedas: Jungtinės veiklos ar bendradarbiavimo sutartis 12 priedas: Dokumentai, pagrindžiantys projekto išlaidų pagrįstumą 13 priedas: Pareiškėjo įsipareigojimo padengti netinkamas finansuoti, tačiau šiam projektui įgyvendinti būtinas išlaidas, ir tinkamas išlaidas, kurių nepadengia projekto finansavimas, pagrindimo dokumentas