2028–2034 m. Reglamentų projektai
[[#ex]]
NRRP reglamentas
2028–2034 m. Europos fondo ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai, žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, žuvininkystei ir jūrų reikalams, gerovei ir saugumui reglamento pasiūlymo projektas.
Dokumentą lietuvių k. atsisiųsti galite ČIA (1.7 MB ).
Dokumentą anglų k. atsisiųsti galite ČIA (1.4 MB ).
NRRP reglamento priedai
Priedai dėl 2028–2034 m. Europos fondo ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai, žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, žuvininkystei ir jūrų reikalams, gerovei ir saugumui reglamento pasiūlymo projekto.
Dokumentą lietuvių k. atsisiųsti galite ČIA (889.9 KB ).
Dokumentą anglų k. atsisiųsti galite ČIA (778.7 KB ).
EK pristatymas dėl NRRP reglamento projekto
Pristatymą anglų k. atsisiųsti galite ČIA (635.8 KB ).
ERDF, Interreg ir CF reglamentas
Europos regioninės plėtros fondo, įskaitant Europos teritorinį bendradarbiavimą (Interreg), ir Sanglaudos fondo kaip Reglamente (ES) [...] [NRP] nustatyto fondo dalis, ir nustatomos Sąjungos paramos regioninei plėtrai įgyvendinimo sąlygos 2028–2034 m., reglamento pasiūlymo projektas.
Dokumentą lietuvių k. atsisiųsti galite ČIA (616.8 KB ).
Dokumentą anglų k. atsisiųsti galite ČIA (616.8 KB ).
ESF reglamentas
Europos socialinis fondo kaip Nacionalinio ir regioninio partnerystės plano, nustatyto Reglamente (ES) [...] [NRP], kuriuo nustatomos Sąjungos paramos kokybiškam užimtumui, įgūdžiams ir socialinei įtraukčiai įgyvendinimo sąlygos 2028–2034 m. laikotarpiu, dalis, reglamento pasiūlymo projektas.
Dokumentą lietuvių k. atsisiųsti galite ČIA (555.6 KB ).
Dokumentą anglų k. atsisiųsti galite ČIA (555.6 KB ).
EK pristatymas dėl ERDF, Interreg ir CF reglamento ir ESF reglamento
Pristatymą anglų k. atsisiųsti galite ČIA (536.8 KB ).
Veiklos rezultatų reglamentas
Veiklos rezultatų reglamentą atsisiųsti galite ČIA (279.3 KB ).
Veiklos rezultatų reglamento priedą Nr. 1 atsisiųsti galite ČIA (287.5 KB ).
Veiklos rezultatų reglamento priedą Nr. 2 atsisiųsti galite ČIA (160.5 KB ).
[[#ex]]
Susitikimai su ekspertais, institucijų atstovais, socialiniais ir ekonominiais partneriais
Siekdama kuo geriau pasirengti deryboms, Finansų ministerija organizavo diskusijų ciklą „Sanglaudos politika po 2027 m.“.
[[#ex]]
Diskusijos su mokslininkais ir viešosios politikos ekspertais
2023 m. vasario 10 d. diskusijos santrauka (24.6 KB )
2023 m. kovo 24 d. diskusijos santrauka (45.3 KB )
Susitikimas su ministerijų atstovais
2023 m. birželio 1 d. 3-oji ekspertų diskusija „Kokios sanglaudos politikos norime po 2027 m.?“ (34.8 KB )
„ES sanglaudos politikos politika po 2027 m.“ pristatymas (1.5 MB )
„Sanglaudos politika versus „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) planas“ pristatymas (594.8 KB )
Lyginamoji analizė „ES finansavimas pagal sanglaudos politiką ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę“ (2.5 MB )
Susitikimas su socialiniais ir ekonominiais partneriais, regionų atstovais
2023 m. rugsėjo 5 d. 4-oji diskusija su partneriais „Kokios sanglaudos politikos norime po 2027 m.?“ (39.1 KB )
„Skirtingi plėtros poreikiai regionuose ir regionų specializacija: kas užtikrina regiono augimą ir konkurencingumą?“ pristatymas (1.1 MB )
„Regioninė politika Lietuvoje – kaip sumažinti regionų vystymosi skirtumus ir kartu užtikrinti bendrą ekonomikos augimą?“ pristatymas (628.2 KB )
Diskusijos „Kokios Sanglaudos politikos norime po 2027 m.?“ apklausa (28.9 KB )
2024 m. gegužės 28 d. diskusija su regionų atstovais "Kokios sanglaudos politikos reikia mūsų regionams?" (24.6 KB )
2025 m. lapkričio 5-6 d. diskusijos „Kaip 2028-2034 m. ES finansinio laikotarpio reglamentų pasiūlymai (ne)keičia Lietuvos investicijų paveikslą?“ (38.5 KB )
[[#ex]]
Su Sanglaudos politikos ateitimi susiję dokumentai
[[#ex]]
Lietuvos pozicija dėl Sanglaudos politikos ateities, pristatyta 2023 m. lapkričio 21 d. Vyriausybės ES komisijos posėdyje
Dokumentą galima rasti ČIA (38.2 KB ).
Esminiai aspektai: su Sanglaudos politikos pagalba siekti ilgalaikių tikslų; didesnį dėmesį skirti Lietuvos (Baltijos regiono) specifikai ateities iššūkių kontekste ir ypač dėl nepalankios geografinės padėties (kaimynystės su agresorėmis rusija ir baltarusia), kuri stabdo šalies konkurencingumą, inovacijų diegimą ir aukštos pridėtinės vertės ekonomikos vystymąsi; siekti Sanglaudos politikos paprastumo, lankstumo, administracinės naštos mažinimo; aktyviau taikyti finansinius instrumentus ir stiprinti administracinius gebėjimus, ypač regionuose; atsižvelgiant į tai, kad per daugelį metų pasiteisino Sanglaudos politikos pagrindiniai principai (partnerystė, pasidalijamasis valdymas, požiūris į konkrečios vietovės poreikius (angl. „place-based approach“), įskaitant įrodymais grįstus rezultatus, todėl toks modelis turi būti tęsiamas ir ateityje; taip pat remiame ES plėtrą.
Bendras Estijos, Latvijos ir Lietuvos pareiškimas dėl Sanglaudos politikos ateities, pasirašytas 2023 m. lapkričio 29 d. trijų Baltijos šalių finansų ministrų
Dokumentą galima rasti ČIA (31.3 KB ).
Esminiai aspektai: Baltijos regionas ir toliau susiduria su dideliais iššūkiais siekdamas pasivyti ES augimo centrus; geografinė padėties svarbumas – rusijos agresijos karas Ukrainoje padarė didžiulį poveikį regionams, esantiems prie rusijos ir baltarusijos sienų; šiems regionams reikės ypatingo dėmesio Sanglaudos politikos srityje ir geresnio susisiekimo bei bendradarbiavimo su likusia ES dalimi; Sanglaudos politikos glaudus ryšys su Europos semestru ir struktūrinėms reformoms, būtinoms siekiant skatinti našumą ir augimą valstybėse narėse; daugiau dėmesio kokybiškam valdymui ir administracinių gebėjimų plėtojimui; nuolatinis Sanglaudos politikos ir bendradarbiavimo taisyklių paprastinimas bei procesų spartinimas mažintų administracinę naštą ir garantuotų priemonių efektyvumą, kuris išliks itin aktualus ir ateityje; svarbu papildomai įvertinti ir tolimesnę Europos Sąjungos plėtrą.
Aukšto lygio darbo grupės ataskaita
Dokumentą galima rasti ČIA (4 MB ). Ataskaita parengta Aukšto lygio darbo grupės (angl. „High-level reflection group“) nepriklausomų atstovų-akademikų, soc. partnerių ir Sanglaudos politikos praktikų ir pristatyta 2024 m. vasario 20 d. renginyje. Pristatymo įrašą galima peržiūrėti ČIA.
Esminiai aspektai: Sanglaudos politika yra aktualesnė nei bet kada anksčiau, tačiau norint jai išlikti aktualiai, reikia prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių. Sanglaudos politika yra didžiausia ir sėkmingiausia investicinė politika (nuo 1989 iki 2023 m. investuota 1 040 mlrd. Eur). Sanglaudos politika ateityje turi atliepti pagrindinius ES struktūrinius iššūkius: lėtas ES ekonomikos vystymasis; ilgalaikis ekonomikos sąstingis; galimybių trūkumas visiems regionams.
Ateityje Sanglaudos politika turi būti:
- orientuota į vietos poreikius ir nuolat besikeičianti;
- orientuota į tvarų ir įtraukų augimą išnaudojant vietos galimybes ir potencialą;
- orientuota į gebėjimų stiprinimą visoje administravimo sistemoje;
- paremta efektyvesnėmis ir įtraukesnėmis vystymosi strategijomis;
- orientuota į administravimo sistemos supaprastinimą;
- orientuota į tvarų vystymąsi ir konkurencingumo augimą, tačiau atliepianti ir netikėtus iššūkius.
Bendra deklaracija tarp Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Vengrijos dėl Sanglaudos politikos ateities po 2027 m., pasirašyta 2024 m. gegužės 14 d.
Dokumentą galima rasti ČIA (2 MB ).
Esminiai aspektai: Sanglaudos politikos svarbos akcentavimas, kuri yra ilgalaikė ir pagrindinė politika, skirta ES investicijoms ir reformoms; pasidalijimo valdymo principo išlaikymas; didesnis dėmesys vietos iniciatyvoms ir regionų poreikiams; efektyvesnių supaprastinimų būtinybė, greitesnis programavimo procesas ir reglamentų patvirtinimas; geopolitinės situacijos įtaka ir dėmesys pasienio regionams; finansinių instrumentų ir ES plėtros svarba.
Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos deklaracija "Stiprių ir atsparių Europos Sąjungos regionų, besiribojančių su agresorėmis valstybėmis, vystymasis", pasirašyta 2024 m. lapkričio 20 d.
Esminiai aspektai: Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija susiduria su didesniais iššūkiais socialinėje, ekonominėje ir saugumo srityse, lyginant su kitomis ES valstybėmis narėmis, kadangi jos ribojasi su agresorėmis valstybėmis; iššūkiai kelia grėsmę regionų vystymuisi ir konvergencijai; turi būti numatytos pakankamos finansinės paskatos naujame finansiniame laikotarpyje, kad būtų atliepti iššūkiai, kylantys dėl kaimynystės su agresorėmis; reikalinga parama labiausiai paveiktiems sektoriams, didesnės dėmesys susisiekimo gerinimui, galimybės finansuoti dvigubos paskirties projektus; papildomas dėmesys turėtų būti skiriamas atsparumo stiprinimui.
Lietuvos pozicija dėl 2028-2034 m. Nacionalinio ir regioninio partnerystės plano reglamento, 2025 m. gruodžio 15 d. patvirtinta VESK posėdyje
Dokumentą galima rasti ČIA (71.3 KB ).
Esminiai aspektai: kritiškai vertinamas reikalavimas, kad NRP planai turi prisidėti prie visų bendrųjų ir specialiųjų tikslų; pasidalijamojo valdymo principo palaikymas; kritiškai vertinamas pasiūlymas steigti koordinuojantį komitetą; palaikomas įsipareigojimas laikytis horizontaliųjų principų; nustatytas 25 proc. lankstumo rezervas yra per didelis – siūlymas mažinti šią dalį iki 15 proc. arba suteikti didesnį lankstumą dėl jos panaudojimo; kofinansavimo lygiai ir taisyklės visoms į NRP planą įtraukiamoms politikoms turėtų būti išlaikytos kuo artimesnės 2021-2027 m. laikotarpiui; pritariama reformų įtraukimui į NRP planą, bet siekiama, kad valstybė galėtų pasirinkti, kuriose sektoriuose taikyti reformas; palankiai vertinamas į rezultatus orientuotas modelis tokiu atveju, jei būtų ištaisyti RRF mechanizmo trūkumai; kritiškai vertinama nuostata, jog gamtinės nelaimės ar kitos krizės atveju pirmiausia būtų naudojama NRP plano nesuprogramuotų lėšų dalis (nacionalinė alokacija), o ne ES priemonės lėšos; mokėjimų prašymų funkcija neturėtų būti priskirta koordinuojančiai institucijai; pabrėžiama būtinybė aiškiai apibrėžti, kokia informacija būtų tikrinama auditų metu.
[[#ex]]