Didinti energijos vartojimo efektyvumą pramonės įmonėse Pasibaigęs

PFSA 2 punkte nurodyti reikalavimai projektams:
„2.1. Remiama veikla: „Didinti EVE pramonės įmonėse“ (poveiklės – „Didinti EVE pramonės
įmonėse (Visa Lietuva)“ ir „Didinti EVE pramonės įmonėse (Vidurio ir vakarų Lietuvos
regionas))“. Numatoma investuoti į EVE didinimą ir energijos vartojimo intensyvumo mažinimą,
sudarant sąlygas pramonės įmonėms investuoti į naujausios ir aplinkai palankios įrangos ir
technologinių sprendimų pritaikymą gamybos procesuose, užtikrinant šių gamybos procesų
tęstinumą, t. y. reikiamos technologinės įrangos ir turimų technologinių procesų infrastruktūros
atnaujinimą.
2.2. Reikalavimai pareiškėjams:
2.2.1. Galimi pareiškėjai – pramonės įmonės.
2.2.2. Projekto partneriai nėra galimi.
2.2.3. Vienas pareiškėjas gali pateikti tik vieną PĮP pagal Projektų administravimo ir finansavimo
taisyklių 1 priedą.
2.2.4. Finansavimas gali būti skiriamas pareiškėjams visose srityse, išskyrus Reglamento (ES) Nr.
2021/1058 7 straipsnio 1–6 dalyse nustatytus atvejus, Reglamento (ES) Nr. 651/2014 1 straipsnio
2–5 dalyse ir 38 straipsnyje nustatytus apribojimus.
2.2.5. Finansavimas nėra skiriamas pareiškėjui, kuriam pritaikytos tarptautinės sankcijos ir (arba) jo
ir (arba) su juo susijusių įmonių vykdomoje veikloje, veiksmuose, sandoriuose dalyvauja subjektai,
kuriems pritaikytos tarptautinės sankcijos, kai šių įmonių veiklos, veiksmų ir (ar) sandorių
vykdymas draudžiamas ar prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms
sankcijoms, vadovaujantis Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo 9
straipsniu (Juridinių asmenų ar kitų organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, kurios
nuosavybės teise priklauso arba yra kontroliuojamos subjekto, kuriam taikomos sankcijos sąrašas
skelbiamas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos svetainėje https://fntt.lt/lt/tarptautinesfinansines-sankcijos/4166), arba veikloje, veiksmuose, sandoriuose dalyvauja užsieniečiai, įtraukti
į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, viešąjį sąrašą, skelbiamą
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje
www.migracija.lt.
2.2.6. Jeigu pareiškėjo įnašas arba įnašo dalis yra paskola, ne vėliau kaip iki projekto sutarties
pasirašymo dienos pareiškėjas turi būti sudaręs sutartį gauti paskolą ir pateikęs jos kopiją
administruojančiai institucijai. Jei pareiškėjas skolinasi ne iš kredito įstaigos (banko ar kredito
unijos), kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymą, iki projekto
sutarties pasirašymo dienos pareiškėjas papildomai turi pateikti skolintojo finansinį pajėgumą
skolinti atitinkamą lėšų sumą įrodančius dokumentus. Jei pareiškėjas per administruojančios
institucijos nustatytą projekto sutarties pasirašymo terminą neįvykdo šio reikalavimo, pasiūlymas
pasirašyti projekto sutartį netenka galios ir projektas nefinansuojamas. Taip pat pareiškėjas privalo
įsivertinti, ar nėra kitų dokumentų, kuriuos jis turi pateikti iki sutarties sudarymo dienos.
2.2.7. Finansavimas nėra skiriamas pareiškėjui, jeigu jis yra gavęs finansavimą pagal Investicijų
programos 9 prioriteto „Teisingos pertvarkos fondas“ veiklą „Alternatyvaus kuro diegimas
pramonės įmonėse“ Kauno, Šiaulių ir Telšių regionuose ir (arba) Lietuvos Respublikos aplinkos
ministerijos įgyvendinamą priemonę „Juridinių asmenų investicijoms į iškastinio kuro naudojimo
pakeitimą ar mažinimą ir (ar) atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą“.
2.3. Reikalavimai keliami projektams:
2.3.1. Projekto veiklos negali būti finansuotos ar finansuojamos iš kitų Lietuvos Respublikos
valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų, kitų piniginių išteklių, kuriais disponuoja
valstybė ir (ar) savivaldybės, Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų, kitų ES finansinės
paramos priemonių ar kitos tarptautinės paramos lėšų ir kurioms apmokėti skyrus ES struktūrinių
fondų lėšų jos būtų pripažintos tinkamomis finansuoti ir (arba) apmokėtos daugiau nei vieną kartą,
įskaitant de minimis pagalbą.
2.3.2. Projekto veiklos įgyvendinamos Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionuose.
2.3.3. Projekto veiklų įgyvendinimo trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 36 mėnesiai nuo iš ES fondų
investicijų lėšų bendrai finansuojamo projekto sutarties pasirašymo dienos. Dėl objektyvių
priežasčių, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti PĮP pateikimo ir vertinimo metu, projekto
veiklų įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių
IV skyriaus antrame skirsnyje nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip iki PFSA 2.3.5. papunktyje
nurodyto termino.
2.3.4. Projekto veiklos turi būti pradėtos įgyvendinti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo projekto
sutarties pasirašymo dienos. Veiklų pradžia suprantama kaip pasirašytos pirkimo sutarties data (kai
pirkimas pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 7 priedą „Pirkimų taisyklės“
(toliau – Pirkimų taisyklės) galimas iš vieno tiekėjo) arba kvietimo dalyvauti pirkime skelbimo
svetainėje esinvesticijos.lt data (vykdant konkursą arba derybas, kai tokį pirkimo būdą numato
Pirkimų taisyklės). Dėl objektyvių priežasčių, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti PĮP
pateikimo ir vertinimo metu, projekto veiklų pradžios laikotarpis gali būti pratęstas.
2.3.5. Projekto veiklos turi būti baigtos ne vėliau kaip iki 2029 m. rugsėjo 1 d.
2.3.6. Projektui taikomi visi pirmiau išvardinti įgyvendinimo stebėsenos rodikliai (pagal
įgyvendinamą pažangos priemonės poveiklę). Projekto vykdytojui nepasiekus įgyvendinimo
stebėsenos rodiklių reikšmių, nurodytų projekto sutartyje, taikomos Projektų administravimo ir
finansavimo taisyklių IV skyriaus penktojo skirsnio 171–178 punktų nuostatos.
2.3.7. Pagal PFSA projektams įgyvendinti skiriama iki 35 000 000,00 Eur (trisdešimt penkių
milijonų eurų) ES fondų investicijų lėšų. Iki 20 000 000,00 Eur (dvidešimt milijonų eurų) skiriama
iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų projektams įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione
ir iki 15 000 000,00 Eur (penkiolikos milijonų eurų) skiriama iš Sanglaudos fondo lėšų projektams
įgyvendinti Sostinės regione. Numatoma paskelbti vieną kvietimą teikti PĮP finansavimui gauti.
Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – labai mažoms įmonėms, mažoms įmonėms ir vidutinėms
įmonėms (toliau – MVĮ) – numatoma skirti iki 12 000 000,00 Eur (dvylikos milijonų eurų), Vidurio
ir vakarų Lietuvos regione – didelėms įmonėms – numatoma skirti iki 8 000 000,00 Eur (aštuonių
milijonų eurų). Sostinės regione – MVĮ – numatoma skirti iki 7 500 000,00 Eur (septynių milijonų
penkių šimtų tūkstančių eurų), Sostinės regione – didelėms įmonėms – numatoma skirti iki 7 500
000,00 Eur (septynių milijonų penkių šimtų tūkstančių eurų). Jeigu paskelbus kvietimą pagal
teigiamai įvertintus ir vertinamus PĮP prašoma skirti finansavimo lėšų suma yra didesnė, negu
kvietimui skirta lėšų suma, administruojančioji institucija gali teikti pasiūlymą Ekonomikos ir
inovacijų ministerijai (toliau – Ministerija) dėl kvietime numatytos finansavimo sumos padidinimo.
Ministerijos pritarimu pagal kvietimą teikti PĮP numatyta skirti lėšų suma gali būti padidinta,
neviršijant pažangos priemonėje šiai veiklai skirtos lėšų sumos.
2.3.8. Didžiausia galima projektui skirti finansavimo lėšų suma yra 900 000 eurų (devyni šimtai
tūkstančių eurų), mažiausia galima projektui skirti finansavimo lėšų suma yra 75 000 eurų
(septyniasdešimt penki tūkstančiai eurų).
2.3.9. Projektų atranka atliekama konkurso būdu vienu etapu.
2.3.10. Pareiškėjai ir projektai turi atitikti bendruosius projektų atrankos kriterijus, kurių sąrašas ir
vertinimo metodika nustatyti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 2 priede ir atitikti
PFSA 6 punkte nustatytus specialiuosius kriterijus, patvirtintus
2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos stebėsenos komiteto 2022 m.
lapkričio 9 d. protokoliniu sprendimu Nr. 46P-4 (4). Už atitiktį prioritetiniams projektų atrankos
kriterijams projektams skiriami balai, nustatyti PFSA 6 punkte.
2.3.11. Projekto vykdytojas turi apdrausti ilgalaikį materialųjį turtą, kuriam įsigyti ar sukurti vykdant
projektą naudotas finansavimas, maksimaliu turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų
rizikos atvejų projekto įgyvendinimo laikotarpiu (nuo to momento, kai atsiranda draustinas turtas)
ir ne mažiau kaip trejus metus nuo projekto įgyvendinimo pabaigos MVĮ atveju ir ne mažiau kaip
penkerius metus nuo projekto įgyvendinimo pabaigos didelių įmonių atveju.
2.3.12. Daiktinės pareiškėjo teisės į nekilnojamąjį turtą, kuriame įgyvendinant projektą bus
vykdomos projekto veiklos (vykdomi statybos darbai ir (ar) montuojama įranga), ar nekilnojamojo
turto valdymo formos (nuoma ar panauda) turi būti įregistruotos įstatymų nustatyta tvarka ir galioti
ne trumpiau kaip trejus metus (kai projekto vykdytojas MVĮ) arba ne trumpiau kaip penkerius metus
(kai projekto vykdytojas didelė įmonė) nuo projekto finansavimo pabaigos.
2.4. Projekto parengtumui taikomi šie reikalavimai, kurių neįvykdžius ir kartu su PĮP nepateikus
bent vieno pagrindžiančio dokumento PĮP atmetamas, neprašant papildomų dokumentų:
2.4.1. Jei pareiškėjas yra didelė įmonė, jis turi būti atlikęs privalomą energijos vartojimo auditą,
parengtą ne anksčiau kaip 2 metai iki PĮP pateikimo administruojančiai institucijai ir papildomą
energijos vartojimo auditą, jeigu tokio audito atlikimo tikslingumas buvo nustatytas privalomo
audito metu. Energijos vartojimo auditui, parengtam ne anksčiau kaip 2 metai iki PĮP pateikimo
administruojančiai institucijai, gali būti atliekami papildymai ir (arba) atnaujinimai. Jeigu energijos
vartojimo auditas parengtas anksčiau nei 2 metai iki PĮP pateikimo administruojančiai institucijai –
turėtų būti atliekamas naujas auditas.
2.4.2. Jei pareiškėjas yra MVĮ, jis turi būti atlikęs energijos vartojimo auditą, parengtą ne anksčiau
kaip 2 metai iki PĮP pateikimo administruojančiai institucijai. Energijos vartojimo auditui,
parengtam ne anksčiau kaip 2 metai iki PĮP pateikimo administruojančiai institucijai, gali būti
atliekami papildymai ir (arba) atnaujinimai. Jeigu energijos vartojimo auditas parengtas anksčiau
nei 2 metai iki PĮP pateikimo administruojančiai institucijai – turėtų būti atliekamas naujas auditas.
2.4.3. Užpildytas PFSA 3 priedas, kuriame pateikiama informacija, reikalinga projekto atitikčiai
projektų atrankos kriterijams įvertinti.
2.5. Pareiškėjas turi parengti PĮP ir kartu su PĮP administruojančiajai institucijai pateikti šiuos
dokumentus Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių III skyriaus antrame skirsnyje ir
kvietimo skelbime nustatyta tvarka:
2.5.1. Informaciją apie projektui taikomus aplinkosaugos reikalavimus pagal Projektų
administravimo ir finansavimo taisyklių 1 priedo 3 priedą.
2.5.2. Informaciją apie pareiškėjui suteiktą valstybės pagalbą (išskyrus de minimis) pagal Projektų
administravimo ir finansavimo taisyklių 1 priedo 4 priedą.
2.5.3. Atlikto privalomojo energijos vartojimo audito ataskaitą, parengtą ne anksčiau kaip 2 metai
iki PĮP pateikimo administruojančiai institucijai ir papildomąjį energijos audito ataskaitą, jei tokio
audito tikslingumas buvo nustatytas privalomojo audito metu, kai pareiškėjas yra didelė pramonės
įmonė.
2.5.4. Atlikto energijos vartojimo audito ataskaitą, parengtą ne anksčiau kaip 2 metai iki PĮP
pateikimo administruojančiai institucijai, kai pareiškėjas yra MVĮ.
2.5.5. Jeigu pramonės įmonės energijos vartojimo auditą atliko ir parengė ES valstybės narės
auditorius, auditą parengusio auditoriaus kvalifikacijos atestato kopiją ir dokumentus,
patvirtinančius, kad Direktyvos 2012/27/ES 16 straipsnio 1 dalyje nurodytos sertifikavimo ir (arba)
akreditavimo sistemos arba lygiavertės kvalifikavimo sistemos yra palygintos tarpusavyje ir
pripažintos Lietuvos Respublikos ir Europos Komisijos.
2.5.6. Užpildytą PFSA 3 priedą, kuriame pateikiama informacija, reikalinga projekto atitikčiai
projektų atrankos kriterijams įvertinti.
2.5.7. Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaraciją, kurios forma patvirtinta Lietuvos
Respublikos ūkio ministro 2008 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 4-119 „Dėl Smulkiojo ar vidutinio verslo
subjekto statuso deklaravimo tvarkos aprašo ir Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso
deklaracijos formos patvirtinimo“ (toliau – SVV deklaracija), parengtą pagal paskutinių ataskaitinių
finansinių metų duomenis (arba laisvos formos deklaraciją, jei pareiškėjas yra didelė įmonė).
2.5.8. Dokumentus, pagrindžiančius projekto biudžeto pagrįstumą (komercinius pasiūlymus,
nuorodas į rinkoje esančias kainas ir kita).
2.5.9. Dokumentus, reikalingus tinkamoms finansuoti išlaidoms apskaičiuoti, priklausomai nuo
pasirinkto apskaičiavimo būdo, nurodyto PFSA 5.6. papunktyje.
2.5.10. Finansavimo šaltinius (pareiškėjo įnašą į netinkamų finansuoti išlaidų padengimą)
pagrindžiančius dokumentus, pvz., pažymą, kurioje nurodytas banko (kitų kredito įstaigų, juridinių
asmenų, akcininkų) sprendimas suteikti paskolą konkrečiam projektui, paskolos sutartis ir kita.
2.6. Papildomi matomumo viešinimo reikalavimai, kurie nenumatyti Projektų administravimo ir
finansavimo taisyklėse, nėra taikomi.
2.7. Informavimas apie projektą atliekamas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių VIII
skyriaus pirmajame skirsnyje nustatyta tvarka.
2.8. Visi su projekto įgyvendinimu susiję dokumentai turi būti saugomi Projektų administravimo ir
finansavimo taisyklių VIII skyriaus šeštajame skirsnyje nustatyta tvarka ir terminais, taip pat
laikantis Reglamento (ES) Nr. 651/2014 12 straipsnio 1 punkte nustatyto termino.“

PFSA 3 punkte numatyti horizontaliųjų principų reikalavimai:
„3.1. Neutralus – projektas negali daryti neigiamo poveikio horizontaliesiems principams.
3.2. Projekto veiklos tiesiogiai prisideda prie darnaus vystymosi ir inovatyvumo (kūrybingumo)
horizontaliojo principo: bus skatinama atlikti EVE auditus pramonės įmonėse. Pagal juos numatoma
investuoti į EVE didinimą ir energijos vartojimo intensyvumo mažinimą, sudarant sąlygas pramonės
įmonėms investuoti į naujausios ir aplinkai palankios įrangos ir technologinių sprendimų pritaikymą
gamybos procesuose. PFSA 6 punkte numatyti projektų atrankos kriterijai tiesiogiai įpareigoja
projektus prisidėti prie darnaus vystymosi HP įgyvendinimo.
3.3. Projektų atitikties Reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo
reikalavimų aprašas pateikiamas PFSA priede Nr. 1.
3.4. Veikla, vadovaujantis Europos Komisijos 2021 m. vasario 12 d. patvirtintomis Reikšmingos
žalos nedarymo principo taikymo pagal Ekonomikos atsparumo ir didinimo priemonės reglamentą
techninėmis gairėmis, atitinka reikšmingos žalos nedarymo principą, nes neturi neigiamo numatomo
poveikio 6 aplinkos tikslams, nurodytiems 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamento (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš
dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, 17 straipsnyje, arba numatomas jų poveikis yra
nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą.“

PFSA 7 punkte numatyti reikalavimai įgyvendinus projekto veiklas:
„7.1. Projekto vykdytojas, turi užtikrinti investicijų tęstinumą, t. y. projektų, kurių veiklos susijusios
su investicijomis į infrastruktūrą, vykdytojai per 5 metus (kai projekto vykdytojas didelė įmonė)
arba per 3 metus (kai projekto vykdytojas MVĮ) nuo projekto finansavimo pabaigos arba projektų,
kuriems taikomos valstybės pagalbos taisyklės, vykdytojai per valstybės pagalbos taisyklėse
nustatytą laikotarpį:
7.1.1. negali nutraukti gamybinės veiklos arba perkelti jos už Lietuvos Respublikos ribų;
7.1.2. negali pakeisti infrastruktūros objekto nuosavybės teisių, jei dėl to įmonė arba viešojo
sektoriaus institucija įgytų nederamą pranašumą;
7.1.3. negali iš esmės pakeisti veiklos, kuriai buvo skirtos investicijos, pobūdžio, tikslų arba
vykdymo sąlygų, jei tai pakenktų projekto tikslams.
7.2. Jeigu projekto vykdytojas nesilaiko investicijų tęstinumo reikalavimo, nustatyto PFSA 7.1
papunktyje, jis turi grąžinti projektui finansuoti išmokėtų lėšų sumą, proporcingą reikalavimo
nesilaikymo laikotarpiui.“

Projekto veiklų įgyvendinimo trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 36 mėnesiai nuo iš ES fondų
investicijų lėšų bendrai finansuojamo projekto sutarties pasirašymo dienos. Dėl objektyvių
priežasčių, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti PĮP pateikimo ir vertinimo metu, projekto
veiklų įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių
IV skyriaus antrame skirsnyje nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip iki PFSA 2.3.5. papunktyje
nurodyto termino.

Projektų bendrieji atrankos kriterijai nurodyti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 2 priede: https://2021.esinvesticijos.lt/dokumentai/projektu-bendruju-atrankos-kriteriju-sarasas-ir-ju-vertinimo-metodika-3

1 Specialusis. Projekte numatytos veiklos turi atitikti kartu su projekto įgyvendinimo planu (toliau –PĮP) pateiktoje energijos vartojimo audito ataskaitoje,
parengtoje ne anksčiau kaip 2 metai iki PĮP pateikimo, rekomenduojamas priemones.Vertinama, ar prašomos finansuoti veiklos atitinka kartu su PĮP pateiktoje Energijos išteklių ir vandens vartojimo technologiniuose procesuose ir įrenginiuose audito, atlikto vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro
2010 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1-141 „Dėl Energijos, energijos išteklių ir vandens vartojimo audito atlikimo technologiniuose procesuose ir įrenginiuose metodikos patvirtinimo“ patvirtinta metodika, ataskaitoje, parengtoje ne anksčiau kaip 2 metai iki PĮP pateikimo, rekomenduojamas priemones. Projektų atrankos kriterijus tiesiogiai prisideda prie darnaus vystymosi horizontaliojo principo, kadangi projekte numatytos įgyvendinti veiklos, privalės atitikti energijos vartojimo audito ataskaitoje, parengtoje ne anksčiau kaip 2 metai iki PĮP pateikimo, rekomenduojamas priemones.
2. Specialusis. Pareiškėjas iki PĮP pateikimo yra ne trumpiau kaip 3 metus veikianti pramonės įmonė, kurios metinės pajamos iš savo pagamintos produkcijos sudaro ne mažiau kaip 51 proc. bendroje pardavimų struktūroje ir vidutinės metinės pajamos iš savo pagamintos produkcijos per pastaruosius dvejus finansinius
metus iki PĮP pateikimo yra ne mažesnės kaip 300 000 Eur, jeigu pramonės įmonė yra didelė įmonė, ir 145 000 Eur, jeigu pramonės įmonė yra labai maža įmonė, maža įmonė ar vidutinė įmonė. Vertinama, ar pareiškėjas iki PĮP pateikimo yra pramonės įmonė, kuri turi pakankamai patirties, t. y. veikia ne trumpiau kaip 3 metus ir kuri yra finansiškai pajėgi, t. y. jos vidutinės metinės pajamos iš savo pagamintos produkcijos per pastaruosius dvejus finansinius metus iki PĮP pateikimo pagal pateiktus patvirtintos finansinės atskaitomybės dokumentus yra ne mažesnės kaip 300 000 Eur, jeigu pramonės įmonė yra didelė įmonė, ir 145 000 Eur, jeigu pramonės įmonė yra labai maža įmonė, maža įmonė ar vidutinė įmonė, įgyvendinti projekte numatytas veiklas. Pramonės įmonė – įmonė, vykdanti ramonės ekonominę veiklą pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.), patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“, priskirtiną B sekcijai „Kasyba ir
karjerų eksploatavimas“ (išskyrus šias ekonomines veiklas: B sekcijos 06 skyriaus „Žalios naftos ir gamtinių dujų gavyba“, B sekcijos 08.92 klasės „Durpių gavyba“ ir B sekcijos 09.1 grupės „Naftos ir gamtinių dujų gavybai būdingų paslaugų veikla“) ir C sekcijos „Apdirbamoji gamyba“ (išskyrus C sekcijos 19 skyriaus „Kokso ir rafinuotų naftos produktų gamyba“ ekonominę veiklą) ir kurios pajamos iš šios (-ių) veiklos (-ų) sudaro ne mažiau kaip 51 procentą visų įmonės veiklų. Pareiškėjas yra veikianti įmonė, t. y. Juridinių asmenų registre įregistruota įmonė, turinti pajamų ir darbuotojų ir teisės aktų nustatyta tvarka teikianti ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriams ir metinių finansinių ataskaitų rinkinius Juridinių asmenų registrui. Įmonės pačios pagamintos produkcijos pajamos tikrinamos pagal metinių finansinių ataskaitų rinkinių duomenis ir (ar) kitus pačios įmonės pagamintos produkcijos pajamas
pagrindžiančius buhalterinės apskaitos dokumentus. Pačios pagaminta produkcija –įmonės gaminami gaminiai ir (arba) teikiamos paslaugos. Šis projektų trankos kriterijus taikomas tik projekto vertinimo metu.
3. Specialusis. Projektu siekiama bent 30 proc. sumažinti tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su energijos vartojimo efektyvumo audito ataskaitoje nurodytu bendru įmonės (pareiškėjo) išmetamu kiekiu. Vertinamas projekte tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas, palyginti su bendru įmonės (pareiškėjo) išmetamu kiekiu, nurodytu Energijos išteklių ir vandens vartojimo technologiniuose
procesuose ir įrenginiuose audito, atlikto vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1-141 „Dėl Energijos, energijos išteklių ir vandens vartojimo audito atlikimo technologiniuose procesuose ir įrenginiuose metodikos patvirtinimo“ patvirtinta metodika, ataskaitoje, parengtoje ne anksčiau kaip 2 metai iki PĮP pateikimo. Formulė: Y = (X1/ X2 )*100, kurioje: X1 – pareiškėjo planuojamas sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis t/metus; X2 – pareiškėjo pateiktoje audito ataskaitoje nurodomas bendras įmonės (pareiškėjo) išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų
kiekis t/metus; Y – santykis tarp pareiškėjo planuojamo sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir pareiškėjo pateiktoje audito ataskaitoje nurodomo bendro įmonės (pareiškėjo) išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio procentais. Projektų atrankos kriterijus tiesiogiai prisideda prie darnaus vystymosi horizontaliojo principo, kadangi projekte numatytos įgyvendinti veiklos sieks tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo.

Numeris	Pavadinimas	Maksimalus galimas surinkti balas	Didžiausias galimas kriterijaus balas	Svorio koeficientas	Minimalus privalomas surinkti balas
1	Projektu siekiama daugiau kaip 30 proc. sumažinti tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su energijos vartojimo efektyvumo audito ataskaitoje nurodytu bendru įmonės (pareiškėjo) išmetamu kiekiu.	60,00	5	12,00
2	Projekto efektyvumas.	20,00	5	4,00
3	Pareiškėjas yra pramonės įmonė, kurios metinis sutaupytos pirminės energijos kiekis yra didesnis.	20,00	5	4,00

Maksimali galima balų suma: 100,00 Minimali privaloma surinkti balų suma: 50

PFSA 9 punkte nurodyti išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimai:
„9.1. Projekto išlaidos turi atitikti PFSA 5.6 ir 5.7 papunkčiuose nustatytus tinkamumo ir Projektų
administravimo ir finansavimo taisyklių VII skyriuje išdėstytus projekto išlaidoms taikomus
reikalavimus.
9.2. Kryžminis finansavimas netaikomas.
9.3. Projekto tinkamų finansuoti išlaidų dalis, kurios nepadengia projektui skiriamo finansavimo
lėšos, turi būti finansuojama iš projekto vykdytojo lėšų.“

Didinti EVE pramonės įmonėse (visa Lietuva) :

Kodas	Versija	Pavadinimas	Dydis	Matavimo vnt.	Papildoma informacija

Didinti energijos vartojimo efektyvumą pramonės įmonėse (Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas) :

Kodas	Versija	Pavadinimas	Dydis	Matavimo vnt.	Papildoma informacija

Parengtas PĮP (su visais privalomais priedais) pasirašomas kvalifikuotu elektroniniu parašu, adoc formatu ir teikiamas el. paštu esinvesticijos@inovacijuagentura.lt (laiško dydis negali būti didesnis nei 25 MB)

9 priedas: Informaciją apie projektui taikomus aplinkosaugos reikalavimus pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1 priedo 3 priedą. 10 priedas: Informaciją apie pareiškėjui (partneriui) suteiktą valstybės pagalbą (išskyrus de minimis) pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 1 priedo 4 priedą. 11 priedas: Atlikto privalomojo energijos vartojimo audito ataskaitą, parengtą ne anksčiau kaip 2 metai iki PĮP pateikimo administruojančiai institucijai ir papildomąjį energijos audito ataskaitą, jei tokio audito tikslingumas buvo nustatytas privalomojo audito metu, kai pareiškėjas yra didelė pramonės įm. 12 priedas: Atlikto energijos vartojimo audito ataskaitą, parengtą ne anksčiau kaip 2 metai iki PĮP pateikimo administruojančiai institucijai, kai pareiškėjas yra MVĮ. 13 priedas: Jeigu pramonės įmonės energijos vartojimo auditą atliko ir parengė ES valstybės narės auditorius, auditą parengusio auditoriaus kvalifikacijos atestato kopiją ir patvirtinančius dokumentus, 14 priedas: Užpildytą PFSA 3 priedą, kuriame pateikiama informacija, reikalinga projekto atitikčiai projektų atrankos kriterijams įvertinti. 15 priedas: Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaraciją, (arba laisvos formos deklaraciją, jei pareiškėjas yra didelė įmonė) 16 priedas: Dokumentus, pagrindžiančius projekto biudžeto pagrįstumą (komercinius pasiūlymus, nuorodas į rinkoje esančias kainas ir kita). 17 priedas: Dokumentus, reikalingus tinkamoms finansuoti išlaidoms apskaičiuoti, priklausomai nuo pasirinkto apskaičiavimo būdo, nurodyto PFSA 5.6. papunktyje. 18 priedas: Finansavimo šaltinius (pareiškėjo įnašą į netinkamų finansuoti išlaidų padengimą) pagrindžiančius dokumentus, pvz., pažymą, kurioje nurodytas banko (kitų kredito įstaigų, juridinių asmenų, akcininkų) sprendimas suteikti paskolą konkrečiam projektui, paskolos sutartis ir kita.

Didinti EVE pramonės įmonėse (visa Lietuva) :

Pavadinimas	Kodas	Matavimo vnt	Minimali siektina reikšmė projektai
Metinis pirminės energijos suvartojimo kiekis, iš kurio suvartojama būstuose, viešuosiuose pastatuose, įmonėse, kitur	R.B.2.2026	MWh per metus	635435,00
Numatomas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis	R.B.2.2029	tonos CO2 ekvivalentu per metus	266883,00
Paramą dotacijomis gavusios įmonės	P.S.2.1007	įmonės	228,00
Paramą gavusios įmonės (labai mažos, mažos, vidutinės ir didelės)	P.S.2.1006	įmonės	228,00
Paramą gavusios įmonės, iš kurių didelės įmonės	P.S.2.1006.4	įmonės	0,00
Paramą gavusios įmonės, iš kurių labai mažos įmonės	P.S.2.1006.1	įmonės	0,00
Paramą gavusios įmonės, iš kurių mažos įmonės	P.S.2.1006.2	įmonės	0,00
Paramą gavusios įmonės, iš kurių vidutinės įmonės	P.S.2.1006.3	įmonės	0,00
Metinis pirminės energijos suvartojimo kiekis, iš kurio suvartojama įmonėse	R.B.2.2026.3	MWh per metus	0,00

Didinti energijos vartojimo efektyvumą pramonės įmonėse (Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas) :

Pavadinimas	Kodas	Matavimo vnt	Minimali siektina reikšmė projektai
Metinis pirminės energijos suvartojimo kiekis, iš kurio suvartojama įmonėse	R.B.2.2026.3	MWh per metus	0,00
Metinis pirminės energijos suvartojimo kiekis, iš kurio suvartojama būstuose, viešuosiuose pastatuose, įmonėse, kitur	R.B.2.2026	MWh per metus	794293,00
Numatomas išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis	R.B.2.2029	tonos CO2 ekvivalentu per metus	333603,00
Paramą dotacijomis gavusios įmonės	P.B.2.0002	įmonės	268,00
Paramą gavusios įmonės, iš kurių didelės įmonės	P.B.2.0001.4	įmonės	0,00
Paramą gavusios įmonės, iš kurių labai mažos įmonės	P.B.2.0001.1	įmonės	0,00
Paramą gavusios įmonės, iš kurių labai mažos, mažos, vidutinės ir didelės įmonės	P.B.2.0001	įmonės	268,00
Paramą gavusios įmonės, iš kurių mažos įmonės	P.B.2.0001.2	įmonės	0,00
Paramą gavusios įmonės, iš kurių vidutinės įmonės	P.B.2.0001.3	įmonės	0,00

1.1. Teisės aktai, kuriais vadovaujamasi rengiant, teikiant ir vertinant projekto įgyvendinimo planą (toliau – PĮP), priimant sprendimą dėl projekto finansavimo, sudarant projekto sutartį ir įgyvendinant projektą, finansuojamą pagal 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-001-01-04-02 „Skatinti įmones pereiti link neutralios klimatui ekonomikos“ veiklos „Didinti EVE pramonės įmonėse“ projektų finansavimo sąlygų aprašą (toliau – PFSA):
1.1.1. 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1058 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo;
1.1.2. 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės;
1.1.3. 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, su visais pakeitimais;
1.1.4. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programa, patvirtinta Europos Komisijos 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. C(2022) 5742;
1.1.5. Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymas;
1.1.6. Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas;
1.1.7. 2022–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 247 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos patvirtinimo“;
1.1.8. Strateginio valdymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 5 dalių, 7 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 141 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo“;
1.1.9. Vadovaujančiosios, administruojančiosios ir audito institucijų funkcijų, įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, paskirstymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1322 „Dėl pasirengimo administruoti Europos Sąjungos lėšas ir jų administravimo“;
1.1.10. Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35 „Dėl Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro nuostatų patvirtinimo“;
1.1.11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 6 d. nutarimas Nr. 5 „Dėl Sostinės regiono ir Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono sudarymo“;
1.1.12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 1123 „Dėl regioninės pagalbos teikimo pagal Lietuvos Respublikos regioninės pagalbos žemėlapį, taikytiną nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d.“;
1.1.13. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“;
1.1.14. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ (toliau – Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės);
1.1.15. Stebėsenos rodiklių nustatymo ir skaičiavimo aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“;
1.1.16. Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaravimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 4-119 „Dėl Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaravimo tvarkos aprašo ir Smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto statuso deklaracijos formos patvirtinimo“.
1.2. PFSA vartojamos sąvokos:
1.2.1. Auditorius – fizinis asmuo, kuris yra atestuotas pagal Energijos vartojimo pastatuose, įrenginiuose ir technologiniams procesams audito atlikimo tvarkos ir sąlygų ir energijos vartojimo pastatuose, įrenginiuose ir technologiniams procesams auditą atliekančių specialistų rengimo ir atestavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 1-148 „Dėl Energijos vartojimo pastatuose, įrenginiuose ir technologiniams procesams audito atlikimo tvarkos ir sąlygų ir energijos vartojimo pastatuose, įrenginiuose ir technologiniams procesams auditą atliekančių specialistų rengimo ir atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Energijos vartojimo pastatuose, įrenginiuose ir technologiniams procesams audito atlikimo tvarkos ir sąlygų ir energijos vartojimo pastatuose, įrenginiuose ir technologiniams procesams auditą atliekančių specialistų rengimo ir atestavimo tvarkos aprašas), nustatytą tvarką. Energijos vartojimo auditą didelėse įmonėse gali atlikti savarankiškai dirbantis fizinis asmuo ar juridinio asmens darbuotojas, kuriam teisė atlikti auditą suteikta pagal Energijos vartojimo pastatuose, įrenginiuose ir technologiniams procesams audito atlikimo tvarkos ir sąlygų ir energijos vartojimo pastatuose, įrenginiuose ir technologiniams procesams auditą atliekančių specialistų rengimo ir atestavimo tvarkos apraše nustatytą tvarką, ar didelės įmonės vidaus ekspertas. Energijos vartojimo auditą gali atlikti ir kitų ES valstybių narių auditoriai, jeigu 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL 2012 L 315, p. 1) (toliau – Direktyva 2012/27/ES) 16 straipsnio 1 dalyje nurodytos sertifikavimo ir (arba) akreditavimo sistemos arba lygiavertės kvalifikavimo sistemos bus palygintos tarpusavyje ir pripažintos Lietuvos Respublikos ir EK, vadovaujantis Įmonių, kurios nėra smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, energijos vartojimo audito atlikimo ir ataskaitų teikimo priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-46 „Dėl Įmonių, kurios nėra smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, energijos vartojimo audito atlikimo ir ataskaitų teikimo priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“, 10 punkte nustatyta pripažinimo tvarka.
1.2.2. Didelė įmonė – įmonė, kuri atskirai ar kartu su savo partnerinėmis įmonėmis ir (ar) susijusiomis įmonėmis atitinka bent vieną iš šių sąlygų: joje (jose) dirba ne mažiau kaip 250 darbuotojų; jos (jų) balanse nurodyto turto vertė yra ne mažesnė kaip 43 000 000 eurų ir metinės pajamos yra ne mažesnės kaip 50 000 000 eurų; arba įmonė, kurios kapitale Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo nustatytais dydžiais ir tvarka dalyvauja valstybė ir (arba) savivaldybė. Partnerinės įmonės, susijusios įmonės suprantamos, valstybės ir (arba) savivaldybės dalyvavimo įmonės kapitale dydis, ir įmonių rodikliai (darbuotojų skaičius, balanse nurodyto turto vertė, metinės pajamos) skaičiuojami taip, kaip nustatyta Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.
1.2.3. Energijos vartojimo auditas – procedūra, kurios metu auditorius, vadovaudamasis Energijos, energijos išteklių ir vandens vartojimo audito atlikimo technologiniuose procesuose ir įrenginiuose metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1-141 „Dėl Energijos, energijos išteklių ir vandens vartojimo audito atlikimo technologiniuose procesuose ir įrenginiuose metodikos patvirtinimo“ (toliau – Energijos, energijos išteklių ir vandens vartojimo audito atlikimo technologiniuose procesuose ir įrenginiuose metodika), ir Įmonių, kurios nėra smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, energijos vartojimo audito atlikimo ir ataskaitų teikimo priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-46 „Dėl Įmonių, kurios nėra smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, energijos vartojimo audito atlikimo ir ataskaitų teikimo priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Įmonių, kurios nėra smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai, energijos vartojimo audito atlikimo ir ataskaitų teikimo priežiūros tvarkos aprašas), įvertina energijos ir vandens nuostolius pramonės įmonės technologiniuose procesuose ir įrenginiuose ir numato priemones šios įmonės energijos ir vandens nuostoliams sumažinti.
1.2.4. Energijos vartojimo efektyvumas – kaip ši sąvoka apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 651/2014 2 straipsnio 103 punkte.
1.2.5. Paties pareiškėjo pagamintos produkcijos pardavimo pajamos – pajamos, gautos dėl prekių ir (ar) paslaugų pardavimo per ataskaitinį laikotarpį ir nurodytos tokiuose dokumentuose, kurie įrodo paties pareiškėjo gaminamų gaminių ir (arba) teikiamų paslaugų pardavimo mastą, pvz., pelno (nuostolių) ataskaitoje, užpildytoje pagal 3-iojo verslo apskaitos standarto „Pelno (nuostolių) ataskaita“, patvirtinto Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. VAS-40 „Dėl 3-iojo verslo apskaitos standarto „Pelno (nuostolių) ataskaita“ tvirtinimo“, 1 priede pateiktą formą. Turi būti nurodytos pardavimo pajamos ir pateiktas pastabos numeris, kuris nurodo išsamią informaciją, pateiktą Aiškinamojo rašto, parengto vadovaujantis 6-uoju verslo apskaitos standartu „Aiškinamasis raštas“, patvirtintu Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. VAS-24 „Dėl 6-ojo verslo apskaitos standarto „Aiškinamasis raštas“ tvirtinimo“, 85.1 papunktyje, kuriame nustatyta, kad turi būti nurodyta informacija apie paslaugų ir prekių pardavimo pajamų sumas, sugrupuotas pagal veiklos rūšis. Rengiant šią informaciją, siūloma vadovautis 6-ojo verslo apskaitos standarto „Aiškinamasis raštas“ metodinėmis rekomendacijomis, patvirtintomis Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2017 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V2-1 ir 3-iojo verslo apskaitos standarto „Pelno (nuostolių) ataskaita“ metodinėmis rekomendacijomis, patvirtintomis Audito, apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. V2-2. Jeigu dokumentai yra pateikiami kita negu minėtų finansinių dokumentų forma, juose turi būti pateikta visa formoje ir aiškinamajame rašte nurodyta informacija. Pajamos, gaunamos už prekių ir (ar) paslaugų perpardavimą, nėra laikomos paties pareiškėjo pagamintos produkcijos pardavimo pajamomis.
1.2.6. Pramonės įmonė – įmonė, vykdanti pramonės ekonominę veiklą pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK 2 red.), patvirtintą Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“, priskirtiną B sekcijai „Kasyba ir karjerų eksploatavimas“ (išskyrus šias ekonomines veiklas: B sekcijos 06 skyriaus „Žalios naftos ir gamtinių dujų gavyba“, B sekcijos 08.92 klasės „Durpių gavyba“ ir B sekcijos 09.1 grupės „Naftos ir gamtinių dujų gavybai būdingų paslaugų veikla“) ir C sekcijos „Apdirbamoji gamyba“ (išskyrus C sekcijos 19 skyriaus „Kokso ir rafinuotų naftos produktų gamyba“ ekonominę veiklą) ir kurios pajamos iš šios (-ių) veiklos (-ų) sudaro ne mažiau kaip 51 procentą visų įmonės veiklų.
1.2.7. Technologinis sprendimas – informacinėmis ir ryšių technologijomis grindžiama įranga ir (ar) gamybos įrenginių valdymo sensoriai, valdikliai ir vykdikliai, sudarantys sąlygas padidinti esamos gamybos įrangos energijos vartojimo efektyvumą ir (ar) reikalingi integruoti į naujai įsigyjamą įrangą ir (ar) esamus gamybos procesus.
1.3. Kitos PFSA vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos PFSA 1.1 papunktyje nurodytuose teisės aktuose.

-