Saugomų teritorijų, ekosistemų, buveinių apsaugos planavimas ir tvarkymas Pasibaigęs

1. 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo +, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės su visais pakeitimais;
2. 2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1058 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo;
3. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programa, patvirtinta 2022 m. rugpjūčio 3 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. C(2022) 5742 (toliau – Investicijų programa);
4. 2021–2030 metų nacionalinis pažangos planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“ (toliau – Pažangos planas);
5. Strateginio valdymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Strateginio valdymo metodika);
6. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ (toliau – Taisyklės);
7. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ įgyvendinimo“ (toliau – Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės);
8. 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos įgyvendinimo Lietuvoje bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1K-237 „Dėl funkcijų paskirstymo įgyvendinant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą“;
9. 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-08-01 „Išsaugoti biologinę įvairovę“ aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-207 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-08-01 „Išsaugoti biologinę įvairovę“ aprašo patvirtinimo“ (toliau – Pažangos priemonės aprašas, Pažangos priemonė).

Pažangos priemonės Nr. 02-001-06-08-01 „Išsaugoti biologinę įvairovę“ aprašas: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/18afe391acd011ef90b5ee8931e5ce5e

Pažangos priemonės Nr. 02-001-06-08-01 „Išsaugoti biologinę įvairovę“ aprašas: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/18afe391acd011ef90b5ee8931e5ce5e

1. Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas (pagal Aprašo 1prim4, 1prim5, 1prim6 punktuose nurodytas poveikles);
2. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (pagal Aprašo 1prim4, 1prim5, 1prim6 punktuose nurodytas poveikles);
3. Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymas (pagal Aprašo 1prim4, 1prim5 punktuose nurodytas poveikles);
4. Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas (pagal Aprašo 12 punkte nurodytą poveiklę);
5. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas (pagal Aprašo 1prim4, 1prim5, 1prim6 punktuose nurodytas poveikles);
6. Lietuvos Respublikos laukinių augalų ir grybų įstatymas (pagal Aprašo 1prim4, 1prim5 punktuose nurodytas poveikles);
7. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (pagal Aprašo 1prim3, 1prim4, 1prim5 punktuose nurodytas poveikles);
8. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (pagal Aprašo 1prim3, 1prim4, 1prim5 punktuose nurodytas poveikles);
9. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas (pagal Aprašo 13 punkte nurodytą poveiklę);
10. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (pagal Aprašo 1, 1prim1, 1prim3, 1prim4, 1prim5 punktuose nurodytas poveikles);
11. Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas (pagal Aprašo 1, 1prim1, 1prim4, 1prim5, 1prim6 punktuose nurodytas poveikles);
12. Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymas (pagal Aprašo 1 ir 1prim1 punktuose nurodytas poveikles);
13. 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo su visais pakeitimais (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1143/2014) (pagal Aprašo 1prim4, 1prim5 punktuose nurodytas poveikles);
14. 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 318 „Dėl 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos patvirtinimo“ (pagal Aprašo 1, 1prim1, 1prim2, 1prim3, 1prim4, 1prim5, 1prim6 punktuose nurodytas poveikles);
15. Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytų augalų rūšių patekimo kelių ir plitimo valdymo veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. D1-171 „Dėl į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytų augalų rūšių patekimo kelių ir plitimo valdymo veiksmų plano patvirtinimo“ (pagal Aprašo 1prim4, 1prim5 punktuose nurodytas poveikles);
16. Į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytų gyvūnų rūšių patekimo kelių ir plitimo valdymo veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. D1-172 „Dėl į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą įrašytų gyvūnų rūšių patekimo kelių ir plitimo valdymo veiksmų plano patvirtinimo“ (pagal Aprašo 1prim4, 1prim5 punktuose nurodytas poveikles);
17. 2021-2027 m. „Natura 2000“ prioritetinių veiksmų programa, 2022 m. kovo 18 d. pateikta Europos Komisijai ir skelbiama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos interneto tinklalapyje https://am.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/gamtos-apsauga/saugomos-teritorijos-ir-krastovaizdis-zeldynai/natura-2000/prioritetiniu-veiksmu-programa (pagal Aprašo 1, 1prim1, 1prim4, 1prim5, 1prim6 punktuose nurodytas poveikles);
18. Vidinės miškotvarkos projektų rengimų taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 „Dėl Miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (pagal Aprašo 1prim4, 1prim5 punktuose nurodytas poveikles);
19. Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. D1-330/ĮV-706 „Dėl Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (pagal Aprašo 1prim4, 1prim5 punktuose nurodytas poveikles);
20. Saugomų teritorijų gamtotvarkos planų, tikslinių programų ir veiksmų planų rengimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. D1-180 „Dėl Saugomų teritorijų gamtotvarkos planų, tikslinių programų ir veiksmų planų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (pagal Aprašo 1prim4, 1prim5 punktuose nurodytas poveikles);
21. Saugomų rūšių apsaugos planų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-463 „Dėl Saugomų rūšių apsaugos planų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (pagal Aprašo 1prim4, 1prim5 punktuose nurodytas poveikles);
22. Valstybinė aplinkos monitoringo 2024–2029 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 527 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2024–2029 metų programos patvirtinimo“ (pagal Aprašo 1, 1prim1, 1prim4, 1prim5 punktuose nurodytas poveikles);
23. Nacionalinis vandenų srities 2022–2027 metų plano įgyvendinimo veiksmų planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. D1-122/3D-286 „Dėl Nacionalinio vandenų srities 2022–2027 metų plano įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinis vandenų srities 2022–2027 metų plano įgyvendinimo veiksmų planas) (pagal Aprašo 1, 1prim1 punktuose nurodytas poveikles);
24. 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos su visais pakeitimais (pagal Aprašo 1prim4, 1prim5 punktuose nurodytas poveikles);
25. 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos su visais pakeitimais(pagal Aprašo 1prim4, 1prim5 punktuose nurodytas poveikles).

1. Remiamos veiklos:
1. Sąlygų atkurti upių ekologinį vientisumą sudarymas upėse, kurios patenka į „Natura 2000“ teritorijas bei upėse, kurios svarbios saugomų rūšių populiacijų palaikymui, pagal Nacionalinio vandenų srities 2022–2027 metų plano įgyvendinimo veiksmų plano 2 priede patvirtintą sąrašą, pagal kurią planuojama įgyvendinti projektą „Upių vientisumo atkūrimas“ (pagal Aprašo 1 ir 1prim1 punktuose nurodytas poveikles), kuris apima:
1) skirtingų techninių upių vientisumo atkūrimo ir pakrančių ekologinių funkcijų atstatymo sprendinių įgyvendinimą pagal šiuos prioritetus: hidrotechninių statinių pašalinimą; hidrotechninių statinių pašalinimą iš dalies, užtikrinant visų žuvų rūšių efektyvų judėjimą prieš srovę ir pasroviui, hidrotechninio statinio pertvarkymą į žuvų pralaidą visų žuvų rūšių efektyviam priešsroviniam ir pasroviniam judėjimui; žuvų pralaidų įrengimą; žuvitakių įrengimą ir (ar) jų rekonstravimą; žuvų populiacijų būklės atkūrimą ir palaikymą – dirbtinių nerštaviečių įrengimą;
2) aplinkos atkūrimo ir rekreacinių funkcijų atkūrimo darbus, skirtus visuomenės rekreacinių poreikių praradimo kompensavimui, upės teritorijos ekosistemos atkūrimui (apželdinimas, apsauga nuo erozijos, prireikus – priemonių, reikalingų prisitaikyti prie pavojingų hidrologinių reiškinių, įgyvendinimas), tvenkinio vandens naudotojo alternatyvaus apsirūpinimo vandeniu realizavimo darbus, jei projekto įgyvendinimas panaikina galimybę apsirūpinti vandeniu iš tvenkinio (taikoma tik vandens telkinių ir (arba) jo vandens naudotojams pagal Lietuvos Respublikos vandens įstatymo nuostatas);
3) žuvų tyrimų stočių įrengimą, stebėjimo ir analitinius darbus (pvz., rūšių populiacijos tendencijų skaičiavimus, hidrologijos, sedimentų modeliavimus);
4) visuomenės informavimo, edukacijos ir komunikacijos veiklą (pvz., pranešimai per žiniasklaidos priemones, informacinių renginių organizavimas, projekto vizualizacijų pateikimas).
2. Genetiškai modifikuotų organizmų galimo neigiamo poveikio ekosistemoms grėsmės mažinimas ir poveikio aplinkai vertinimas, pagal kurią planuojama įgyvendinti projektą „GMO poveikio aplinkai vertinimas“ (pagal Aprašo 1prim2 punkte nurodytą poveiklę), kuris apima:
1) mokslinius ir laboratorinius tyrimus metodikoms parengti, (in vitro genetinio redagavimo sistemos sukūrimą), kuria remiantis būtų galima tikrinti modifikacijas. Sukuriama in vitro genetinio redagavimo sistema skiepijant augalus su žinomu genetiniu redagavimu ir tikrinamas jų išlikimas įskiepiuose, generatyviniuose ir somatiniuose palikuonyse molekuliniais metodais (patikimumas 0,05 % ). Kryžminimų su neredaguotomis linijomis įvertinimą, susijusį su CRISPR/Cas9 konstrukto pernešimu iš tėvinių augalų ir netikslinio genomo redagavimo dažniu F1 kartoje;
2) parengimą metodikų, skirtų vertinti naujų genominių technologijų panaudojimo riziką augaluose;
3) laboratorinius DNR išskyrimo, genetinės modifikacijos nustatymo tyrimus: potencialių genetiškai modifikuotų augalų ir jų hibridų ėminių surinkimą ir jų tyrimus. Tiriami spontaniškai prie transportavimo tranzitinių kelių ir (ar) vietų pasisėję augalai, jų rūšių natūraliai augantys atstovai, ištiriant ne mažiau kaip100 ėminių, teikiamos išvados ir rekomendacijos dėl veiksmų rizikoms suvaldyti;
4) visuomenės informavimo, švietimo ir komunikacijos veiklą (pvz., pranešimai per žiniasklaidos priemones, informacinių renginių organizavimas (siekiant užtikrinti atsakingų institucijų pasirengimą atlikti GMO rizikos vertinimo ir valdymo, kontrolės ir stebėsenos veiksmus, sustiprinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą; padidinti visuomenės sąmoningumą apie GMO, naujas genomines technikas), straipsnių rengimas, publikavimas.
3. Žaliosios infrastruktūros skatinimas, kuria siekiama kurti žaliąją infrastruktūrą, gausinti gamtinius elementus urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, stiprinti gyvenamųjų vietovių gamtinio karkaso ekologinį potencialą, pagal kurią planuojama įgyvendinti projektą „Metodinės bazės žaliosios infrastruktūros sprendimų praktiniam įgyvendinimui sukūrimas ir kompetencijų kėlimo programos įgyvendinimas“ (pagal Aprašo 1prim3 punkte nurodytą poveiklę), kuris apima:
1) tyrimais paremtų ir šaliai pritaikytų žaliosios infrastruktūros projektų metodikų parengimas, apimant žaliosios infrastruktūros urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose plėtojimo galimybių Lietuvoje analizę ir teisinės bazės pokyčių pasiūlymus; žalinimo planų urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose rengimo rekomendacijų parengimą; techninių sprendimų ir rekomendacijų rinkinių parengimą apie gamtiniais procesais pagrįstų sprendimų pritaikymą (įskaitant tvarių paviršinio vandens surinkimo sistemų, vandeniui laidžių dangų, vertikaliųjų paviršių ir stogų želdinimo sritis) siekiant urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose gausinti gamtinius elementus, stiprinti kraštovaizdžio ekologinio kompensavimo funkcijas, prisitaikyti prie klimato kaitos ir sumažinti jos poveikį, sudaryti sąlygas palaikyti biologinę įvairovę ir ją gausinti, gerinti žmonių gyvenamosios aplinkos kokybę (sukurti bent 3 metodinius dokumentus);
2) mokymų organizavimą suinteresuotiems savivaldybių specialistams, teritorijų planavimo dokumentų rengėjams, teritorijų projektuotojams, statytojams apie žalinimo planų rengimą ir žaliosios infrastruktūros, kaip priemonės prisidedančios prie gamtinio karkaso ekologinio potencialo stiprinimo, želdynų sistemos vystymo, ekosisteminių paslaugų plėtros urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, svarbą; gerųjų pavyzdžių, susijusių su gamtinio karkaso, želdynų sistemos formavimu miestuose, žaliosios infrastruktūros sprendimų, skirtų gerinti neefektyviai naudojamų, pasižyminčių želdynų ir žaliųjų jungčių trūkumu, kritulių vandeniui nepralaidžių dangų dominavimu, karščio salos efektu (kai konkrečioje teritorijoje vidutinė oro temperatūra aukštesnė už šalia esančių teritorijų oro temperatūrą), oro tarša, triukšmu, pažeistu, degraduotu geoekologiniu potencialu teritorijų būklę, sklaidą, viešinimą (pravesti bent 3 mokymai);
3) konsultacijų dėl žaliosios infrastruktūros sprendinių įgyvendinimo nekilnojamojo turto vystytojams, planuotojams, projektuotojams, statytojams, savivaldybių specialistams teikimą; konsultacinių ir ekspertų paslaugų, reikalingų veiklos vykdymui, įsigijimą;
4) miestų žaliosios infrastruktūros ir ekosisteminių paslaugų temos įtraukimą į atestuotų teritorijų planavimo vadovų, statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų, želdynų projektų rengimo vadovų kvalifikacijos tobulinimo kursų programas ir specialistų kvalifikacijos tobulinimą (sukurta bent 2–4 akademinių valandų kvalifikacijos tobulinimo kursų paskaitų medžiaga);
5) ekologinio efektyvumo kokybinio vertinimo sistemos sukūrimą pagal žalumo indeksą.
4. Saugomų teritorijų steigimas, valdymo stiprinimas ir tvarkymas, rūšių ir buveinių geros būklės palaikymas visoje Lietuvos teritorijoje, įskaitant „Natura 2000“ teritorijose, pagal kurią planuojama įgyvendinti projektą „Saugomų teritorijų planavimas ir tvarkymas, ekosistemų, buveinių ir rūšių geros būklės palaikymas visoje Lietuvos teritorijoje“ (pagal Aprašo 1prim4 ir 1prim5 punktuose nurodytas poveikles), kuris apima:
1) teritorijų planavimo dokumentų rengimą, keitimą, koregavimą steigiant naujas saugomas teritorijas, plečiant jų ribas, tobulinant numatytus sprendinius;
2) natūralių buveinių, laukinių gyvūnų, augalų rūšių tvarkymą ir atkūrimą: miškų vidinės miškotvarkos projektų, gamtotvarkos planų, tikslinių programų, veiksmų planų, saugomų rūšių apsaugos ir veiksmų planų, veisimo programų, invazinių rūšių gausos reguliavimo veiksmų planų rengimas, keitimas ir juose numatytų priemonių ir veiksmų įgyvendinimas (prioritetas „Natura 2000“ prioritetinių veiksmų programoje suplanuotų priemonių įgyvendinimui);
3) naujų invazinių rūšių ir naujų kovos metodų su įsitvirtinusiomis invazinėmis rūšimis naikinimo metodų praktinio taikymo tyrimus ir šių metodų pagrindimą; invazinių rūšių plitimo prevencija ; visuomenės sąmoningumo didinimas šioje srityje ir valstybės institucijų, mokslininkų, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės kompetencijų kėlimas, tarpinstitucinio ir tarpsektorinio bendradarbiavimo skatinimas, invazinių rūšių stebėjimo sistemos modernizavimas ir palaikymas siekiant reikšmingai pagerinti biologinės įvairovės apsaugos efektyvumą;
4) Nacionalinio gamtos atkūrimo plano (toliau – Planas) projekto parengimą, kuris prisidėtų organizuojant ir vykdant palankios rūšių ir buveinių apsaugos būklės atkūrimo darbus: buveinių, rūšių ir pažeistų ekosistemų atkūrimo priemonių visoje šalyje planavimą pagal 2024 m. birželio 24 d. Europos Parlemento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1991, dėl gamtos atkūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2022/869, 15 ir 16 straipsnių reikalavimus, pelkių, pievų, miškų ekosistemų atkūrimo veiksmų įgyvendinimą prioritetą teikiant „Natura 2000“ prioritetinių veiksmų programoje nurodytų buveinių ir rūšių geros būklės palaikymui ar jų atkūrimui saugomose teritorijose ir valstybinėje žemėje; diskusijas, susitikimus, jų moderavimą, tarpinstitucinio ir tarpsektorinio bendradarbiavimo stiprinimo priemones, Plano projekto rengimo proceso viešinimą (pvz., renginių, susitikimų organizavimo, moderavimo, renginių vedimo ir aptarnavimo paslaugos, informacijos sklaidos paslaugos medijos priemonėmis);
5) nekilnojamojo turto įsigijimą – gamtiniu požiūriu vertingų žemių išpirkimą ir su tuo susijusių procedūrų, numatytų teisės aktuose, vykdymą, taip pat žemės sklypo vertei nustatyti ar pagrįsti reikalingų paslaugų įsigijimą;
6) saugomų teritorijų, kraštovaizdžio, saugomų rūšių, buveinių stebėsenos sistemos tobulinimą, tyrimų ir stebėsenos metodikų, stebėsenos programų ar jų dalių rengimą, atnaujinimą siekiant stebėsenos ir analizės procesų efektyvumo ir kokybės didėjimo; nacionalinės kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo, planavimo programos parengimą, buveinių ir rūšių būklės gerinimui reikalingus tyrimus, siekiant palankios Europos Bendrijos svarbos buveinių, rūšių ir kraštovaizdžio apsaugos būklės;
7) visuomenės sąmoningumo apie poveikį saugomoms teritorijoms, „Natura 2000“ teritorijoms, ekosistemų veikimo principus, kraštovaizdžio ir gamtos vertybių būklę didinimą:
- už saugomų teritorijų apsaugą atsakingų ir kitų su gamtos apsauga susijusių specialistų (aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų, miškų apsaugos srityje dirbančių pareigūnų, savivaldybių specialistų) gebėjimų stiprinimą prioritetinėse srityse: Europos Bendrijos svarbos buveinių ir rūšių būklės vertinimas (įskaitant efektyvių stebėsenos vertinimo metodų taikymą), teritorijų planavimo dokumentų rengimas, jų vertinimas; apsaugos sutarčių su žemės ir miško savininkais sudarymas, jų administravimas; socialinės įtampos, konfliktų, komunikacijos krizių valdymas dėl gamtos apsaugos tikslais nustatomų veiklos apribojimų; ūkinės veiklos poveikio kraštovaizdžiui, saugomoms vertybėms vertinimas ir komunikavimas apie šį poveikį suinteresuotoms šalims, mokymai gamtos mokyklų ir lankytojų centrų specialistams;
- visuomenei šviesti skirtų renginių organizavimą (mokymų ciklas moksleiviams gamtos mokyklose, edukaciniai renginiai visuomenei (iki 4 festivalių, skirtų didinti saugomų teritorijų, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo svarbą, organizavimas), aktualios susijusios informacijos sklaidą masinėmis informavimo priemonėmis (pvz., radijo ir televizijos laidos, sklaida internetinėje erdvėje, socialiniuose tinkluose, spaudoje);
- žemės savininkų ir valstybinės žemės valdytojų įtraukimo į gamtotvarkos veiklas modelio sukūrimą, apimant tikslinių mokymų programų ūkininkams, žemės savininkams ir valdytojams, saugomų teritorijų rekreacinių išteklių naudotojams parengimą ir vykdymą, gairių ir (ar) rekomendacijų parengimą, kurios padėtų žemės savininkams ir valdytojams, nustatyti ir įvertinti jų valdomose ar jiems priklausančiose teritorijose esančias gamtines vertybes, padėtų parinkti tinkamiausias jų palaikymo priemones; sukurtų priemonių viešinimą, skaidą, 8 mokomųjų išvykų į saugomas teritorijas organizavimas;
- lauko ir vidaus ekspozicijų atnaujinimą (statybos darbai ir su tuo susijusios paslaugos – ne daugiau kaip 5 saugomų teritorijų lankytojų centrų ekspozicijų atnaujinimas, papildymas, ne daugiau kaip 2 lauko ekspozicijų ir (ar) mokomųjų / pažintinių takų „Natura 2000“ teritorijose įrengimas).
5. europinio žalvarnio (Coracias garrulus) būklės gerinimas Lietuvoje, pagal kurią planuojama įgyvendinti projektą „Europinio žalvarnio (Coracias garrulus) būklės gerinimas Lietuvoje“ (pagal Aprašo 1prim6 punkte nurodytą poveiklę), kuris apima:
1) europinio žalvarnio (toliau – žalvarnis) apsaugos plano su veisimo programa rengimą;
2) žalvarnio veisimą, reikalingos infrastruktūros suformavimą ir nelaisvėje išaugintų žalvarnių perkėlimą į gamtą;
3) laisvėje gyvenančių ir išveistų, paleistų į laisvę žalvarnių buveinių būklės ir laisvėje gyvenančių žalvarnių veisimosi sąlygų gerinimą ( pvz., žalvarnių buveinių tvarkymas gamtoje, mitybinės bazės gerinimas perėjimo vietose, perėjimo vietų didinimas keliant inkilus ir kt. veiklos);
4) žalvarnių stebėseną ir tyrimus (pvz., laisvėje perinčių žalvarnių porų paplitimo, perėjimo produktyvumo, naujų paukščių paieškos ir pan. tyrimai, jauniklių žymėjimas GSM ryšio siųstuvais ir jų sekimas, žalvarnių adaptacijos tyrimai, paukščių morfometriniai, veterinariniai ir kt. tyrimai);
5) edukacines, informacines žalvarnio apsaugos veiklas.

1. Projektuose negali būti numatyta:
1.1. apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt. principams įgyvendinti;
1.2. veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principo, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, įgyvendinimui.
2. Projekto įgyvendinimo metu turi būti laikomasi klimato ir aplinkos apsaugos standartų atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą. Projekto veikla neturi daryti reikšmingos žalos nė vienam iš 6 aplinkos apsaugos tikslų, nurodytų 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088, 17 straipsnyje.
3. Pažangos priemonės veiklos „2. Saugomų teritorijų apsaugos stiprinimas, taip pat ekosistemų, buveinių ir rūšių geros būklės užtikrinimas“ poveiklės „2.3. Saugomų teritorijų steigimas, valdymo stiprinimas ir tvarkymas, bei rūšių ir buveinių geros būklės palaikymas visoje Lietuvos teritorijoje“ įgyvendinimas prisidės prie DV HP rodiklio „1.3. Išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokytis ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose, palyginti su 2005 m.“.
4. Projektai tiesiogiai prisidės prie horizontaliojo principo „Darnus vystymasis“ (toliau – DV HP) rodiklio „1.1. Darnaus vystymosi indeksas“ reikšmių pasiekimo, nes veiklos tiesiogiai prisidės prie Jungtinių Tautų darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslų (toliau – DVT): 13 DVT „Kova su klimato kaita“ rodiklio 13.2.2a. „Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis“ ir 15 DVT „Miškai, žemė ir biologinė įvairovė“ rodiklio 15.1.2. „Saugomų gamtos teritorijų plotas, palyginti su šalies plotu“, rodiklio 15.a.1. „Biologinės įvairovės apsaugai, kraštovaizdžio tvarkymui ir išsaugojimui skirtos lėšos“.
5. Įgyvendinti projektai padės siekiant darnaus vystymosi rodiklio „6.9. Žaliųjų viešųjų pirkimų vertės dalis nuo visų viešųjų pirkimų vertės“, numatyto 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998 „Dėl 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano patvirtinimo“, 1 priede, reikšmių ir Jungtinių Tautų 12 darnaus vystymosi tikslo 12.7 uždavinio „Skatinti darnią viešųjų pirkimų praktiką vadovaujantis nacionaline politika ir prioritetais“ 12.7.1b rodiklio „Žaliųjų pirkimų vertė, palyginti su bendra pirkimų verte“ reikšmių, numatytų Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 metų, priimtoje Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2015 m. rugsėjo 25 d. rezoliucija Nr. 70/1 „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“.
6. Projekto atitikties reikšmingos žalos nedarymo HP vertinimo reikalavimai pateikiami Aprašo 1 priede.

Investicijų programoje ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nenumatyti papildomi reikalavimai įgyvendinus projekto veiklas netaikomi.

Jeigu projekto vertė viršija 10 000 000 (dešimt milijonų) eurų, projekto vykdytojas privalo surengti komunikacinį renginį ar veiklą, laiku įtraukiant Europos Komisiją ir vadovaujančiąją instituciją.

Projektų išlaidos administruojančiajai institucijai gali būti deklaruojamos nuo projekto sutarties pasirašymo dienos iki projekto sutartyje nustatyto galutinės veiklos ataskaitos pateikimo termino, bet ne vėliau kaip iki 2029 m. spalio 1 d.

Kiekvienas projektas turi atitikti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 2 priede nustatytus projektų bendruosius atrankos kriterijus.
https://esinvesticijos.lt/dokumentai/projektu-bendruju-atrankos-kriteriju-sarasas-ir-ju-vertinimo-metodika-3

Specialieji ir prioritetiniai projektų atrankos kriterijai nenustatomi.

Parengtas PĮP (su visais privalomais priedais) teikiamas per 2021-2027 m. Duomenų mainų svetainę (DMS) adresu https://dms.investis.lt. Kilus klausimams kreiptis į nurodytą kvietime atsakingą už kvietimą asmenį.

1 priedas: Partnerio deklaracija (jei projektas įgyvendinamas su partneriais) 5 priedas: Investicijų projektas kartu su investicijų skaičiuokle 9 priedas: Informacija apie projekto biudžeto paskirstymą pagal pareiškėjus ir partnerius (jei projektas bus įgyvendinamas su partneriu) PAFT 1 priedo 2 priedas https://esinvesticijos.lt/dokumentai/informacijos-apie-biudzeto-pasiskirstyma-forma 10 priedas: Projekto išlaidų pagrįstumą patvirtinantys dokumentai (sudarytos sutartys su aktualiais paslaugų, rangos darbų SISTELA įkainiais ir skaičiavimais arba pagal techninio projekto (jei parengtas) darbų kiekius parengtas projektines sąmatas), komerciniai pasiūlymai, nuorodos į rinkoje esančias kainas 11 priedas: Darbo užmokesčio išlaidų pagrįstumą patvirtinantys dokumentai (Darbo užmokesčio pažyma pareiškėjams, kai projekte numatytas darbo užmokestis, Aprašo 2 priedas) 12 priedas: Partnerio deklaracija (jei projektas įgyvendinamas su partneriais) https://www.esinvesticijos.lt/dokumentai/partnerio-deklaracija-paft-1-priedo-1-priedas