Tūkstantmečio mokyklos I

Kvietimas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. V-153 „Dėl 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-01-01 „Įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą“ aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu projektų finansavimo sąlygų  aprašu (Aprašas).

Reikalavimai projektams

Projektai turi atitikti bendruosius projektų atrankos kriterijus, nurodytus PAFT 2 priede.

Dalyvauti projekte partnerio teisėmis gali:

1.  savivaldybė, kurios teritorijoje esančiose mokyklose (išskyrus profesinio mokymo įstaigas ir aukštąsias mokyklas) yra ne mažiau kaip 1 000 pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas besimokančių mokinių (toliau – Mokiniai), parengusi savivaldybės švietimo pažangos planą (toliau – Pažangos planas), kuriame dalyvauja ne mažiau kaip trys mokyklos, išskyrus atvejus, kai savivaldybėje nėra trijų mokyklų, kuriose ji įgyvendina savininko arba dalininko teises (kai valstybė nedalyvauja dalininkės teisėmis);

2. dvi ir daugiau gretimos savivaldybės:

2.1. kai kiekvienos savivaldybės teritorijoje esančiose mokyklose (išskyrus profesinio mokymo įstaigas ir aukštąsias mokyklas) yra ne mažiau kaip 1 000 Mokinių, parengusios bendrą Pažangos planą, kuriame iš bent vienos savivaldybės dalyvauja ne mažiau kaip trys mokyklos, išskyrus atvejus, kai savivaldybėje nėra trijų mokyklų, kuriose ji įgyvendina savininko arba dalininko teises (kai valstybė nedalyvauja dalininkės teisėmis);

2.2. kai iš jų bent vienos savivaldybės teritorijoje esančiose mokyklose (išskyrus profesinio mokymo įstaigas ir aukštąsias mokyklas) yra ne mažiau kaip 1 000 Mokinių, parengusios bendrą Pažangos planą, kuriame iš bent vienos savivaldybės dalyvauja ne mažiau kaip trys mokyklos, išskyrus atvejus, kai savivaldybėje nėra trijų mokyklų, kuriose ji įgyvendina savininko arba dalininko teises (kai valstybė nedalyvauja dalininkės teisėmis).

Mokyklos, kurios bus finansuojamos, turi atitikti šiuos reikalavimus:

1. mokyklos savininkė arba viena iš dalininkų yra savivaldybė (kai valstybė nedalyvauja dalininkės teisėmis);

2. mokykla, organizuodama priėmimą, nevykdo mokinių atrankos;

3. mokykloje pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas besimokančių mokinių skaičius, įskaitant visus jos skyrius, einamųjų mokslo metų rugsėjo 1 d. yra ne mažesnis kaip 200 (netaikoma naujai steigiamoms mokykloms);

4. mokyklos planuojamos išlaidos atitinka Aprašo 9 punkte nustatytas sąlygas.

Mokyklas į projektus pagal aukščiau nurodytus kriterijus atrenka savivaldybės, rengdamos Pažangos planą.

Jeigu savivaldybėje ugdymas vykdomas lietuvių kalba ir tautinės mažumos (mažumų) kalba, rekomenduojama į Programą įtraukti bent vieną mokyklą, kurioje ugdoma tautinės mažumos kalba.

Savivaldybes dalyvauti projekte kviečia ESFA, vadovaudamasi Apraše nustatytais kriterijais.

Savivaldybės, ketinančios dalyvauti ESFA turi pateikti:

1. savivaldybės tarybos sprendimą dėl sutikimo dalyvauti projekte (nuorodą į dokumentą, paskelbtą Teisės aktų registre);

2. 2021 metų savivaldybės pažangos ataskaitą (nuorodą į ataskaitą Švietimo valdymo informacinėje sistemoje (ŠVIS)).

ESFA, gavusi savivaldybės informaciją apie ketinimą dalyvauti projekte, paskiria ekspertus, su kuriais konsultuodamasi savivaldybė parengia Pažangos planą. Pažangos plano rengimo metu ekspertai padeda savivaldybėms įsivertinti esamą švietimo būklę, kaitos kryptis ir veiklas joms įgyvendinti.

Savivaldybės, suderinusios Pažangos planus su ESFA, dalyvauja kaip partnerės projekte.

ESFA, suderinusi Pažangos planą ir gavusi iš savivaldybės alternatyvų analizę jos planuojamoms veikloms sudaro su savivaldybe preliminarią jungtinės veiklos sutartį.

ESFA, remdamasi pasirašytomis preliminariomis jungtinės veiklos sutartimis, teikia projekto įgyvendinimo planą (PĮP) kartu su privalomais dokumentais viešajai įstaigai CPVA.

Daiktinės pareiškėjo (partnerio) teisės į statinį ir (ar) žemę, kuriame įgyvendinant projektą bus vykdomi statybos darbai, taip pat žemės ir (ar) statinio valdymo formos (nuoma, panauda) turi būti įregistruotos įstatymų nustatyta tvarka ir galioti ne trumpiau kaip penkerius metus nuo projekto finansavimo pabaigos. Jei statinys ar žemės sklypas yra naudojamas pagal panaudos ar nuomos sutartį, pareiškėjas turi turėti panaudos davėjo ar nuomotojo raštišką sutikimą vykdyti projekto veiklas.

Horizontaliųjų principų ir atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymosi reikalavimai

Projektuose negali būti numatyta:

1. apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos principams įgyvendinti;

2. veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti.

ESFA ir partneriai turi užtikrinti, kad projektų veiklomis būtų aktyviai prisidedama prie darnaus vystymosi ir (ar) lygių galimybių visiems horizontaliųjų principų įgyvendinimo:

1. Pavyzdžiui, įgyvendinant veiklas – mokyklų  vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų kompetencijų stiprinimas bei mokyklų veiklos tobulinimas keturiose srityse: lyderystė veikiant, įtraukusis ugdymas, kultūrinis ugdymas, STEAM:

1.1. prieš ugdymo veiklos įgyvendinimą atliekama tikslinės grupės apklausa siekiant nustatyti, ar jos nariai turi specialiųjų poreikių, į kuriuos veiklos organizatorius turėtų atsižvelgti (pvz.: parinkdamas veiklos vietą, prieinamą žmonėms su judėjimo negalia, suorganizuodamas gestų kalbos specialisto paslaugą, parinkdamas tinkamas mokomąsias priemones akliesiems ar silpnaregiams ir pan.);

1.2. ugdymo veiklose naudojama įranga ir priemonės turėtų atitikti universalaus dizaino principus (pvz.: prieinamumo, lankstumo, paprasto ir intuityvaus naudojimo, tolerancijos klaidoms ir kt.).

2. Įgyvendinant veiklą - infrastruktūros kūrimas, plėtra ir atnaujinimas, turi būti pasirenkami mažiausiai trys principai iš šio sąrašo:

2.1. kiekvienoje patalpoje, kurioje yra vykdoma ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programa,  turi būti įrengta bent viena ugdymo(si) vieta, kuria galėtų naudotis vaikai turintys specialiųjų  ugdymosi poreikių;

2.2. jei ugdymo patalpoje yra demonstravimo lenta, turi būti įrengtas jos apšvietimas, kurio valdymas būtų nepriklausomas nuo bendro patalpos apšvietimo valdymo;

2.3. priešgaisrinės ir kitos apsaugos sistemos turi turėti ir garsinį, ir vaizdinį (pvz., pavojaus atveju užsidegančios lempos ar ekranai) perspėjimą apie pavojų;

2.4. baldų ir įrangos išdėstymas ugdymo patalpoje turi būti planuojamas taip, kad patekimas į ugdymo vietą būtų tiesus ir lengvas (kelyje link darbo vietos nebūtų kliūčių, pvz., spintelių);

2.5. specialiųjų ugdymosi poreikių asmenims skirtos ugdymo vietos turi būti planuojamos ugdymo patalpos pradžioje arba kuo arčiau pedagogo stalo;

2.6. tarpai turi būti pakankami, kad galėtų judėti specialiosiomis judėjimo priemonėmis besinaudojantys asmenys;

2.7. jei pagal priemonę planuojama įrengti erdvę demonstravimui, erdvė patalpoje turi būti planuojama taip, kad visiems vaikams, pedagogams ir kitiems darbuotojams ir demonstruojama medžiaga būtų gerai matoma;

2.8. turi būti sudaryta galimybė reguliuoti / kontroliuoti patalpos apšvietimo lygį (t. y. įrengiami būvio, šviesos davikliai arba jungikliai atskiroms šviestuvų grupėms);

2.9. pastatuose turi būti įrengti išėjimus žymintys ženklai, atitinkantys Statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.01.01 (2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 „Dėl reglamento STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ patvirtinimo“, 52.2 papunkčio reikalavimus ir tualetus žymintys ženklai, atitinkantys Statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms”, patvirtinto  Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 317 „Dėl STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ patvirtinimo”, 142, 143 punktų reikalavimus.

Projektai turi atitikti reikšmingos žalos nedarymo principą, t. y., turi būti tvarūs aplinkos atžvilgiu ir vykdomi visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus, kaip tai suprantama pagal 2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088. Reikalavimai projektų atitikčiai šiam principui įvertinti pateikiami Priemonės 3 priede.

Reikalavimai įgyvendinus projektų veiklas

Pagal šį Aprašą įgyvendinamiems projektams papildomi tęstinumo reikalavimai netaikomi.

Projektų įgyvendinimo trukmė

Projektai turi būti įgyvendinti iki 2025 m. birželio 30 d.

Reikalavimai valstybės pagalbai

Pagal Aprašą valstybės pagalba, kaip ji apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (OL 2010 C 83, p. 47) 107 straipsnyje ir de minimis pagalba, kuri atitinka 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL 2013 L 352, p. 1) nuostatas, neteikiama.

Projekto įgyvendinimo plano rengimas ir jo pateikimo tvarka

Projektų įgyvendinimo planas turi būti parengtas pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 1K-237, 1 priedą - Projekto įgyvendinimo plano formą.

Parengtas projekto įgyvendinimo planas (su visais privalomais priedais) pasirašomas kvalifikuotu elektroniniu parašu ir teikiamas el. paštu info@cpva.lt

Projektų įgyvendinimo planų suderinimas su atsakinga institucija

Nereikalaujama

Kartu su Projekto įgyvendinimo planu turi būti pateikta:

1. partnerių deklaracijos pagal PĮP 1 priede pateiktą formą;

2. informacija apie projekto biudžeto paskirstymą pagal pareiškėjus ir partnerius pagal PĮP 2 priede pateiktą formą; 

3. savivaldybių alternatyvų analizes jų planuojamoms veikloms:

3.1. kai savivaldybės (ar jų grupės) pateiktame Pažangos plane suplanuotų investicijų suma į ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą viršija 1 mln. Eur be PVM, – investicijų projektą, kartu su – sąnaudų ir naudos analizės ir (arba) sąnaudų efektyvumo analizės skaičiuokle (toliau – Skaičiuoklė), parengtus pagal Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir/ar valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodika, patvirtinta CPVA direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 2014/8-337 (toliau – IP metodika)  ir CPVA nustatytus metodinius reikalavimais šios priemonės investicijoms;

3.2. kai savivaldybės (ar jų grupės) pateiktame Pažangos plane suplanuotų investicijų suma į infrastruktūrą ar ilgalaikį turtą neviršija 1 mln. Eur be PVM, – Skaičiuoklę, nagrinėjančią tris alternatyvas Pažangos plane suplanuotų veiklų atsiperkamumui arba efektyvumui pagrįsti;

3.3. atliekant alternatyvų analizę, numatytą 3.1 ir 3.2  papunkčiuose, savivaldybė gali pasirinkti taikyti ir kitokį alternatyvų sudarymo būdą nei numatytas IP metodikoje, t. y. alternatyvas sudaryti iš skirtingų veiklų rinkinių (dalis veiklų rinkiniuose gali kartotis). Rekomenduojama išnagrinėti ne mažiau kaip tris alternatyvas, atitinkančias Aprašo reikalavimus. Nagrinėjant alternatyvas, sudarytas iš skirtingų veiklų rinkinių, turto užtikrinimo veikloms, į kurias vienoje mokykloje investuojama daugiau nei 1 mln. eurų be PVM, turi būti papildomai išnagrinėtos alternatyvos, remiantis IP metodikos reikalavimais dėl minimaliai privalomų išnagrinėti alternatyvų;

3.4. kai savivaldybė (ar jų grupė) pasirenka alternatyvas sudaryti remiantis IP metodika, kaip numatyta 3.1 ir 3.2 papunkčiuose, analizė atliekama kiekvienai mokyklai atskirai. Kai į mokyklos ilgalaikį materialų ir nematerialų turtą investuojama daugiau nei 0,5 mln. eurų be PVM, atliekama alternatyvų analizė; kai mažiau – analizuojama vienintelės alternatyvos išlaidos ir nauda. Esant poreikiui ir pagrindus, į vieną analizės objektą gali būti apjungtos dvi ar daugiau mokyklų, jei toks apjungimas aktualus siekiant rasti paslaugos optimizavimo sprendinius, apimančius keletą mokyklų;

4. dokumentus, pagrindžiančius projekto išlaidų pagrįstumą (sudarytos sutartys, komerciniai pasiūlymai, nuorodos į rinkoje esančias kainas), išlaidų skaičiavimai;

5. Pažangos planus.

Finansuojamos projektų veiklos

Įgyvendinti „Tūkstantmečio mokyklų“ programą.

Remiamos veiklos:

infrastruktūros kūrimas, plėtra ir atnaujinimas;

mokyklų vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų kompetencijų stiprinimas;

mokyklų veiklos tobulinimas keturiose srityse: lyderystė veikiant, įtraukusis ugdymas, kultūrinis ugdymas, STEAM;

konsultavimas, rekomendacijų ir analizių rengimas;

projekto veiklų sklaida (viešinimo ir komunikacijos veiklos).

Tikslinės grupės

Bendrojo ugdymo mokyklų darbuotojai, jų vadovai, mokiniai ir mokyklų bendruomenės.

Galimi pareiškėjai

Europos socialinio fondo agentūra

Galimi partneriai

Savivaldybių administracijos ir bendrojo ugdymo mokyklos.

Specialieji projektų atrankos kriterijai

Specialieji ir prioritetiniai projektų atrankos kriterijai nėra nustatomi.

Bendrieji atrankos kriterijai 

Projektas turi atitikti bendruosius atrankos kriterijus (nuoroda - Bendrieji atrankos kriterijai).

Sutarties projektas

Nuoroda - Projekto sutarties forma. 

Centrinės projektų valdymo agentūros Struktūrinių ir investicijų fondų programos Švietimo projektų skyriaus vyresnysis projektų vadovas Giedrius Uogelė, tel. +370 66313716 , el. p. g.uogele@cpva.lt