I. Finansuojama ši veikla nurodyta Gairių Nr. 1 III skyriaus 2.1 dalyje:
1) Universalaus dizaino elementų ir kitų inžinerinių priemonių (pandusai, keltuvai, liftai, taktiliniai ir kiti sprendimai) įrengimas bendrojo ugdymo mokyklose (būtinos apimties statybos, rekonstravimo ir remonto darbai diegiant konkrečius universalaus dizaino ir kitų inžinerinių sprendimų elementus, sensorinio kambario / nusiraminimo erdvės įrengimas (remontas ir aprūpinimas reikiamais baldais ir įranga)). (Universalus dizainas suprantamas taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme).
Įgyvendinant projektus pagal šią veiklą:
1.1. turi būti teikiama pirmenybė efektyviai veikiančioms mokykloms ar jų padaliniams, t. y. kuriose mokosi ne mažiau kaip 200 mokinių. Jeigu regione / savivaldybėje visos mokyklos, kuriose mokosi ne mažiau kaip 200 mokinių (Mokinių skaičius nustatomas pagal einamųjų mokslo metų mokinių skaičiaus duomenis, pateikiamus Švietimo valdymo informacinėje sistemoje (
//www.svis.smm.lt)), jau yra visiškai pritaikytos negalią turinčių asmenų poreikiams (Remiamasi
//www.svis.smm.lt pateikiama viešosios statistikos informacija apie Mokyklų pritaikymo neįgaliesiems anketos duomenis. Projektų planavimo ir atrankos metu mokykla gali būti laikoma visiškai pritaikyta neįgaliųjų poreikiams, jeigu anketos 2 klausime pažymėtas atsakymas „Pritaikyta. ŽN gali savarankiškai judėti visame pastate ir teritorijoje“) arba jeigu konkrečioje savivaldybėje, atsižvelgiant į jos specifiką, teritorinį tikslinės grupės pasiskirstymą ir neįgalių asmenų poreikį dėl infrastruktūros pritaikymo, yra aiškiai pagrįstas mokyklos pritaikymo neįgaliesiems poreikis, tuomet galima investuoti ir į mažesnes mokyklas, kurių gyvavimo perspektyva yra aiški ir ilgalaikė (mokykloje ar jos padalinyje neprognozuojamas ryškus mokinių skaičiaus mažėjimas, kuris nulemtų mokyklos ar jos padalinio, į kurį investuojama, uždarymą poprojektiniu laikotarpiu);
1.2. savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos plane mokykla ar jos padalinys neturi būti numatyta uždaryti ar likviduoti ir numatoma vykdyti bendrojo ugdymo programas;
1.3. siekiant užtikrinti geriausius ir patogiausius sprendimus naudotis bendrojo ugdymo mokyklos aplinka įvairių fizinių galimybių asmenims, t. y. užtikrinti prieinamumą visiems esamiems ir galimiems mokyklos bendruomenės nariams, visi techniniai sprendimai ir inžinerinės priemonės turi būti priimti remiantis universalaus dizaino principu. Dėl aplinkos prieinamumo visiems techninių sprendimų turi būti konsultuojamasi su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir atsižvelgiama į jų rekomendacijas iki techninės dokumentacijos, reikalingos vykdyti projekte numatytus rangos darbus, patvirtinimo.
1.4. visas bendrojo ugdymo mokyklos pastatas, t. y. visi pastato korpusai, kuriuose organizuojamas ugdymas pagal bendrojo ugdymo programas, turi būti visiškai pritaikytas laisvai ir savarankiškai į jį patekti ir po jį judėti įvairių fizinių galimybių asmenims. Bendrojo ugdymo mokyklos pastato korpusų, kuriuose nevykdomos jokios veiklos ar vykdomos tik kitos veiklos nei ugdymas pagal bendrojo ugdymo programą bei nenumatoma juose pradėti vykdyti ugdymo veiklų pagal bendrojo ugdymo programą, aplinkos pritaikymo įvairių fizinių galimybių asmenims išlaidos nėra tinkamos finansuoti pagal Gairių 2.1 lentelėje nurodytą finansuojamą veiklą Nr. 1 ir šių korpusų pritaikyti nėra privaloma. Visiškai pritaikyta mokykla laikoma tada, kai nėra jokių fizinių kliūčių (arba jos kompensuotos alternatyviomis judėjimą lengvinančiomis priemonėmis), ribojančių savarankišką patekimą į pastatą ir judėjimą pastato viduje visose erdvėse, nepriklausomai nuo asmens turimų judėjimo galimybių, bei į ŠVIS Mokyklų pritaikymo neįgaliesiems anketos duomenų 2-ąjį klausimą atsakoma „Pritaikyta“. Įgyvendinus projektą visiškai pritaikytoje bendrojo ugdymo mokykloje turi būti vadovaujantis vientisumo principu (t. y. visi prieinamumo elementai tarpusavyje turi būti logiškai susiję) įgyvendintos visos toliau nurodytos priemonės:
1.4.1. įrengti pandusai patekti į mokyklos pastatą arba pritaikytas kitoks universalaus dizaino sprendimas, lygiaverčiai ar geriau užtikrinantis patekimą į mokyklos pastato vidų;
1.4.2. užtikrintas patekimas į visus pastato aukštus įrengiant liftą ar vertikalų keltuvą. Laiptinis (nuožulnus) keltuvas gali būti įrengiamas tuo atveju, jeigu lifto ar vertikalaus keltuvo įrengti nėra galimybės dėl techninių ar architektūrinių pastato savybių;
1.4.3. kiekviename pastato aukšte asmenims su negalia turi būti pritaikyta bent viena tualeto patalpa;
1.4.4. panaikintos visos kliūtys judėjimui dėl grindų aukščių skirtumų (slenksčiai, laipteliai, aukščių perkritimai);
1.4.5. paženklintos laiptų bent pirmos ir paskutinės pakopos;
1.4.6. jeigu mokyklos pastate yra keli to paties dalyko mokymo kabinetai, tai bent po vieną kabinetą kiekvienam dalykui ir bent po vieną kiekvienos klasės kabinetą turi būti prieinami ir pritaikyti įvairių negalių turintiems asmenims (pakankamo pločio durys, tinkamas patalpos apšvietimas, vieno lygio grindys ir t. t.);
1.4.7. visos bendrojo naudojimo patalpos (valgykla, biblioteka, aktų salė ir pan.) turi būti lengvai prieinamos įvairių negalių turintiems asmenims;
1.4.8. įrengtas žymėjimas regos sutrikimų turintiems asmenims (taktiliniai kabinetų numeriai ir pavadinimai, aukštų planai ir pan.);
1.4.9. mokyklos teritorijoje esantys pėsčiųjų takai tarp mokyklos pastato ir lauko edukacinių erdvių, (Edukacinė erdvė suprantama kaip atviros ar uždaros vidaus ar lauko erdvės, kuriose vykdoma ar numatoma vykdyti formaliąsias ir / ar neformaliąsias edukacines veiklas ir kitas tiesiogines ugdymo / mokymo proceso veiklas (pvz., lauko žaidimų erdvės, grupių patalpos, mokymo klasės, aktų salės ir kt.)), taip pat ir tarp neįgaliųjų automobilių parkavimo vietos, įskaitant mokyklinio transporto keleivių išlaipinimo vietas (jei yra poreikis), bei įėjimo į mokyklos pastatą turi būti pritaikyti asmenims su negalia, judantiems neįgaliojo vežimėliu, ar kurių judėjimo galimybės apsunkintos dėl kitų priežasčių;
1.4.10. pažymėtos neįgaliųjų transporto priemonių parkavimo vietos;
1.4.11. galimi kiti papildomi aplinkos pritaikymo įvairių negalių turintiems asmenims sprendimai, kurie neturėtų galimo judėjimą ribojančio poveikio kitų asmenų atžvilgiu;
1.4.12. įrengtas sensorinis kambarys ir / arba nusiraminimo erdvės.
2. Projekto veiklos gali būti vykdomos ikimokyklinio ir / ar bendrojo ugdymo programas vykdančiose valstybės ir / ar savivaldybių švietimo įstaigose.
3. Projekto vykdytojas privalo užtikrinti, kad tos pačios veiklos ir išlaidos tame pačiame objekte nebūtų finansuojamos, jeigu jos yra numatytos finansuoti įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ programą;
4. Projekto veiklų metu sukurtų rezultatų tęstinumas turi būti užtikrinamas ne mažiau kaip 5 metus po projekto finansavimo pabaigos.
5. Projekto vykdytojas privalo įgyvendinti privalomas matomumo ir informavimo apie projektą veiksmų priemones, nustatytas PAFT.
II. Finansuojamos šios veiklos nurodytos Gairių Nr. 2 III skyriaus 2.1 dalyje:
1) Visos dienos mokyklos erdvių sukūrimas ir pritaikymas ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio bei pagrindinio ugdymo programas vykdančiose švietimo įstaigose.
Įgyvendinant projektus pagal šią veiklą:
1. savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos plane mokykla ar jos padalinys neturi būti numatyti uždaryti ar likviduoti;
2. investicijos skiriamos kurti ir / ar atnaujinti ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio bei pagrindinio ugdymo programas vykdančių švietimo įstaigų vidaus ir / ar lauko infrastruktūrą, reikalingą visos dienos mokyklos veikloms įgyvendinti ir kitų švietimo įstaigos erdvių, būtinų visos dienos mokyklos veiklai vykdyti, sukūrimas ir / ar atnaujinimas.
3. Projekto vykdytojas privalo įgyvendinti privalomas matomumo ir informavimo apie projektą veiksmų priemones, nustatytas PAFT.
4. Projekto vykdytojas privalo užtikrinti, kad tos pačios veiklos ir išlaidos tame pačiame objekte nebūtų finansuojamos, jeigu jos yra numatytos finansuoti įgyvendinant „Tūkstantmečio mokyklų“ programą.
5. Projekto veiklų metu sukurtų rezultatų tęstinumas turi būti užtikrinamas ne mažiau kaip 5 metus po projekto finansavimo pabaigos.
6. Kai projektu prisidedama prie funkcinės zonos strategijos ar miesto tvarios plėtros strategijos įgyvendinimo, turi būti išpildyti šie reikalavimai:
6.1. projektu įgyvendinamas (-i) miesto tvarios plėtros strategijoje ar funkcinės zonos strategijoje numatytas (-i) investicinis (-iai) veiksmas (-ai);
6.2. sudarytos sąlygos savivaldybėms bendrai naudoti viešąją infrastruktūrą ir (ar) bendrai teikti viešąsias paslaugas, kurias numatoma sukurti ar modernizuoti įgyvendinant projektą, t. y. įgyvendintas neinvesticinis veiksmas, susijęs su strategijos investiciniu veiksmu, kuriam įgyvendinti yra skirtas projektas (šis reikalavimas taikomas tik projektams, kuriais prisidedama prie funkcinės zonos strategijos įgyvendinimo);
6.3. pareiškėjas RPPl administruojančiajai institucijai teikiamame projekto įgyvendinimo plane pateikia nuorodą (-as) į internete paskelbtą (-us) miesto tvarios plėtros strategiją ar funkcinės zonos strategiją, prie kurios įgyvendinimo prisideda projektas, ir į susitarimą dėl strategijos įgyvendinimo (kai toks turi būti sudarytas, vadovaujantis Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 1V-30 ,,Dėl Tvarios miesto plėtros strategijų ir funkcinių zonų strategijų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“, reikalavimais).
