Dar 1991 m. skulptorius Gintaras Karosas pastatė pirmąją skulptūrą savo sugalvotame gamtos apsuptame muziejuje „Europos parke“. Nuo to laiko muziejus tapo viena iš įspūdingiausių 55 hektarų plote išsidėsčiusių meno erdvių po atviru dangumi pasaulyje. Miško ir meno ansamblis kasmet tobulinamas dailės kūriniais, tačiau kartu reikalauja ir technologinių sprendimų, kad sudomintų vaikus bei pritrauktų daugiau lankytojų iš užsienio.
Skaitmenizacija pagerins lankytojų patirtį
Europos parko muziejus – tai vieta, kur po atviru dangumi pristatomas šiuolaikinis viso pasaulio kūrėjų menas. Didžiuliame natūralaus miško, pievų, žalių kalvelių plote eksponuojama gerokai virš šimto šiuolaikinio ir modernaus meno kūrinių. Šio parko modernizavimui prireikė finansinės paramos, kurią pagal priemonę „Paskatos gerinti kultūros ir kūrybinių industrijų įmonių infrastruktūrą“ skyrė Inovacijų agentūra (IA). „Buvo įgyvendinti aktualias problemas atliepiantys veiklos procesų pokyčiai, siekiant skaitmeninimo ir žiedinės ekonomikos sprendimų diegimo, sukurtos galimybės savarankiškam, individualizuotam paslaugų įsigijimui, informacijos gavimui“, – sakė „Europos parko“ įkūrėjas ir vadovas.
Gavus paramą per metus trukusį projektą buvo įrengtos dvi interaktyvios erdvės. Viena – įtraukiančiai kūrybinei edukacijai, pritaikyta skirtingiems lankytojų poreikiams, ir vaikams, ir suaugusiems. Antroji – virtualios realybės ir vaizdo demonstravimui, čia lankytojai gali sužinoti, pamatyti, pažinti ir patirti įspūdingą meno pasaulį skaitmeninių technologijų dėka, virtualioje erdvėje. Edukacinėse dirbtuvėse įrengtuose interaktyviuose liečiamuose ekranuose siūloma virtualioje erdvėje išmėginti įvairias kūrybines veiklas (kurti skulptūras, modifikuoti, spalvinti, keisti spalvas, o rezultatus atsisiųsti sau ar draugui tiesiai į el. paštą), atlikti užduotis, naršyti po muziejaus žemėlapį, atsisiųsti jį į savo telefoną. Specialiai vaikams pritaikyta edukacinė priemonė su liečiamuoju ekranu, kur jie gali pažaisti, išklausyti žaismingą audiogidą.
Vaizdo įrašai, įskaitant 360 vaizdo kelionių transliacijos, filmų peržiūros yra neatskiriamos meno muziejų teikiamų pažinimo galimybių dalis: lankytojams sukurtos galimybės nukeliauti dešimtmečiu atgal ir atsidurti skulptūros kūrimo laike, matyti kaip ji konstruojama. Galima žvalgytis po pasaulio muziejų sales ar menininkų studijas, patekti ir į meno kūrinių aplinką. Suteikiama galimybė pažinti meną peržiūrint specializuotus filmus apie skirtingas meno kryptis ir menininkus. Įrengti skaitmeniniai, informaciniai lauko terminalai ir išmanusis kalbantis suoliukas. Gavus šią paramą dalis procesų perkeliama į skaitmeninę erdvę, užtikrinamas darbas be atliekų, skaitmeninio bilieto skenavimas, galimybė atsiskaityti bekontakčiu būdu. Lauko savitarnos aparatas veiks naudojant atsinaujinančios energijos šaltinį, jame integruojamas saulės baterijos modulis.
Pasak G. Karoso, Europos parke buvo įdiegta žiedinės ekonomikos principais veikiančias kompiuterines sistemas, skaitmeninė bilietų kasos sistema, galinti atlikti funkciją autonomiškai be darbuotojo pagalbos. Tai optimizavo muziejaus išteklius, dabar ne sezono laikotarpiu, lankytojai muziejaus bilietus gali įsigyti savarankiškai. IA skyrus 100086 eurų paramą ir 25365 eurų pridėjus pačiam parkui, įdiegti skaitmeniniai interaktyvūs lauko terminalai – Europos parko lankytojai gali savarankiškai pažinti muziejaus ekspoziciją ir menininkus, pasirinkti individualizuotus maršrutus, o taip pat paremti muziejaus veiklą. Įsigyta vaizdo ir garso skaitmeninė įranga, kuri padeda rengti edukacinius užsiėmimus moksleiviams, efektyviau supažindinti su šiuolaikiniu menu ir kartu akcentuoti tvarumo idėjas – kaip savo pavadinimu skelbia vienas iš muziejaus eksponatų „Žengti švelniai šia žeme“.
Paramos kreipiasi dešimtys kultūros įmonių
Gali kilti klausimas – kas gali kreiptis dėl panašios paramos įgyvendinant kultūrine veikla užsiimančių įmonių modernizavimą ar kitus atnaujinimus? Inovacijų agentūros investicijų valdymo departamento direktorė Agnė Vaitkūnienė paaiškino, kad kultūros ir kūrybinės industrijos (KKI) sektoriuje veikiančios įmonės gali dalyvauti visuose IA finansavimo priemonių kvietimuose, jeigu tik atitinka keliamus reikalavimus. IA turėjo dvi priemones, kurios tikslingai buvo skirtos KKI sektoriui – „Paskatos kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriui kurti konkurencingus kultūros produktus“ ir „Paskatos gerinti kultūros ir kūrybinių industrijų įmonių infrastruktūrą“. Pastaroje priemonėje galėjo pretenduoti pareiškėjai, kurie yra KKI sektoriuje ne trumpiau kaip dvejus metus veikiančios mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ), kurių pagamintos produkcijos vidutinės metinės pardavimo pajamos per trejus finansinius metus iki paraiškos pateikimo buvo ne mažesnės kaip 50 000 Eur. Kartu galėjo dalyvauti ir partneriai, kurie taip pat yra KKI veikiančios mažos ir vidutinės įmonės.
„Pareiškėjai tarpusavyje konkuravo pagal du kriterijus: MVĮ darbo našumo santykis su Lietuvos vidutiniu darbo našumu ir papildomo prisidėjimo privačiomis investicijomis dalis projekte. „Europos parkas“ tenkino visus reikalavimus“, – sakė IA atstovė. Pagal šią priemonę pareiškėjai galėjo gauti finansavimą ne mažiau kaip už 100 tūkst. Eur, o didžiausia finansavimo suma galėjo būti arba 200 tūkst. Eur, arba 800 tūkst. Eur. Finansavimo suma priklauso nuo projekte suplanuotų patirti išlaidų, jų tinkamumo. „Pagal šią priemonę, vertinimo pradžioje gavome kiek daugiau nei 85 paraiškas, finansavimas buvo skirtas 24 pareiškėjams atsižvelgiant į šiai priemonei skirtas lėšas. Priemonė yra pasibaigusi, projektai yra įgyvendinti ir šiuo metu vykdoma pasibaigusių projektų priežiūra“, – paklausta apie paklausą pridūrė ji.
KKI sektoriui Inovacijų agentūra skiria itin nemenką dėmesį. Nuo 2025 m. pradžios yra kuriamas šiam verslui skirtas paslaugų krepšelis. Pavyzdžiui, pradėtas įgyvendinti ES lėšomis finansuojamas projektas „KKI akceleravimo veikla“. Projekto tikslas – ugdyti sektoriaus atstovų minkštąsias verslumo kompetencijas bazinių verslo žinių, eksporto, e-komercijos, arttech ir žiedinės ekonomikos temose. Tai yra specifinės, į KKI sektorių orientuotos programos.
Balandžio mėnesį atidarytas KKI kompetencijų centras „ArtTech Hub“. Jo tikslas – skatinti KKI verslų kūrimąsi ir augimą, teikiant verslumo, inovacines ir tarptautiškumo veiklas, aiškino A. Vaitkūnienė: „Kviečiame konsultuotis verslo augimo, eksporto, finansavimo pritraukimo klausimais. Taip pat organizuojame tarpsektorinius ekosistemos renginius. Kartu su tuo giliname žinias apie sektorių atlikdami poreikių ir poveikio analizes, siekiame didinti sektoriaus žinomumą dalindamiesi sėkmės istorijomis“.
Šiomis paslaugomis pasinaudoti gali visi, kurie veikia kultūros ir kūrybinių industrijų srityje. Inovacijų agentūroje nuosekliai kuriamos ir įgyvendinamos priemonės sektoriaus augimui, šiuo metu pagrindinį dėmesį skiriant nefinansinėms paskatoms, kurios prisidėtų prie verslų augimo ir konkurencingumo didinimo: nuo individualaus dėmesio iki specialių programų. Pildo Lietuvos biudžetą Nors „Europos parko“ atnaujinimo tikslai buvo naujų skaitmeninių bei žiedinės ekonomikos principus atitinkančių paslaugų kūrimas, investuojant į būtiną infrastruktūrą, buvo pasiekta daugiau. Pasak G. Karoso, kultūrinių objektų skaitmenizavimas yra šio laikmečio kultūros įstaigų būtinybė. Tai ypač pasitarnauja patogesniam informacijos patrauklia forma lankytojui pateikimui, atliepia besikeičiančius visuomenės poreikius, o taip pat veiklos optimizavimui.
„Europos parko lankytojų patirtis po skaitmenizacijos, manau, keičiasi tik į gerą pusę. Be abejo, tobulinimui ribų nėra, tačiau svarbus žingsnis jau žengtas“, sakė parko vadovas. Pasak pašnekovo, nors „Europos parkas“ daug pajamų negauna, tačiau, būdamas vienu iš Lietuvą identifikuojančių kultūros paveldo objektų, pritraukia keliautojus atvykti į mūsų šalį. Šio muziejaus dėka, šalies turizmo industrija, apgyvendinimo, maitinimo sektorius uždirba daugiau lėšų, o sumokėti mokesčiai papildo valstybės biudžetą. Taigi, nauda pasiekia tiek besilankančius keliautojus pačiame parke tiesiogiai edukacinių užsiėmimų metu ar savarankiškai pažįstant meną, tiek yra naudinga valstybės mastu.