Pirmąją Vilniaus knygų mugės dieną Kultūros ministerija kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka pakvietė šio kultūrinio reiškinio lankytojus į diskusiją „Kultūra ir krizės: ką paliksime po dienos X?“.
Joje dalyvavo kultūros viceministrė dr. Ingrida Veliutė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė, mokslininkas, tyrėjas, Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto 3D skaitmeninimo ir skaitmeninių tyrimų laboratorijos vadovas dr. Tadas Žižiūnas ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo direktorius Darius Žeruolis.
Diskusijos moderatorius VU Istorijos fakulteto mokslininkas ir dėstytojas dr. Norbertas Černiauskas pirmiausia atkreipė dėmesį, kad apie kultūros turinio skaitmeninimą plačiau imta kalbėti prieš trejus metus, Ukrainoje prasidėjus karui. Lietuvos institucijos turi parengusios kultūros paveldo vertybių evakuacijos planus, tik ar jie realybėje veikia?
„Už sienos vyksta karas ir kas dieną matome, kaip naikinami, bombarduojami kultūros paveldo objektai, todėl kaip vadovė negaliu negalvoti apie evakuacijos planą stalčiuje, nors praktinis kelias jau išbandytas. Vienas dalykas yra susiplanuoti viską, o kitas yra realybė, kuri ištinka. Tuomet įsijungia žmogiškasis faktorius“, – teigė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė A. Žilinskienė.
Jai antrino Lietuvos valstybės istorijos archyvo vadovas D. Žeruolis, pabrėždamas, kad strategija ir planas dažniausiai suveikia tik realaus mūšio sąlygomis, ir iškėlė atsarginės, arba skaitmeninės, Lietuvos kūrimo viziją.
Šią metaforą, anot diskusijos moderatoriaus, būtų galima pasitelkti grėsmės ir galimybės akivaizdoje. Dr. N. Černiauskas, paminėdamas po Antrojo pasaulinio karo visiškai sunaikintos ir vėliau pagal turimus duomenis vėliau atkurtos Varšuvos pavyzdį, diskusijos dalyvių klausė, ar, įvykus blogiausiam scenarijui, tokiu keliu galėtų pasukti ir Lietuva.
„Turime geometriškai ir spalviškai tikslios informacijos, taipogi kultūros paveldo monitoringo sprendimus. Galime stebėti dideles teritorijas ir rinkti svarbią 3D informaciją, tačiau vis dar trūksta strateginio požiūrio, kad būtų galima kaupti kultūros paveldui skaitmeninti reikiamus duomenis vienoje vietoje, jiems iškelti kokybės reikalavimus. Skaitmeninimas vykdomas plačiu mastu, bet būtina suvienodinti kokybės parametrus“, – tikino VU Komunikacijos fakulteto 3D skaitmeninimo ir skaitmeninių tyrimų laboratorijos vadovas dr. T. Žižiūnas.
Kultūros viceministrės dr. Ingridos Veliutės manymu, svarbu kalbėti ne tik apie materialiojo paveldo žalą, bet ir karo, dezinformacijos, neužtikrintumo būsenos grėsmę nematerialiųjų išteklių resursams: „Iš karto po pandemijos atsirado konkretesnių siūlymų dėl skaitmeninimo ir šiuolaikinių technologinių sprendimų diegimo, o po karo radosi ir daugiau konkretesnių žingsnių. Šiandien jau pradedame matyti to rezultatus – sukurta projektų programa „E.kultūra“, kuri užtikrino daugiau nei 30 mln. eurų investiciją iš Europos Sąjungos lėšų pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“.“
Kultūros viceministrė taip pat pridūrė, kad įvyko ir vertybinių pokyčių, o kultūros paveldas kaip strateginis išteklius skinasi sau kelią. Tarkime, dėl jau minėtos programos „E.kultūra“ bus vykdomas plataus masto nekilnojamojo kultūros paveldo 3D skenavimas. „Ši technologija ne tik prisidės prie kultūros paveldo išsaugojimo, bet ir leis analizuoti fizinius pokyčius, kurti naujus skaitmeninius produktus ir paslaugas. Kolegos Lenkijoje pasirinko nykstančio paveldo skaitmeninimą, mes – ryškiausių mūsų kultūros paveldo „žvaigždžių“ apsaugą naujomis technologijomis. Tikiu, kad Lietuvos nacionalinė biblioteka parengs tinkamą 3D skanavimo metodiką, nes kitaip pražūsime didžiųjų duomenų saugojimo džiunglėse“, – reziumavo dr. I. Veliutė.
Kultūros ministerijos informacija