Praėjus metams nuo „Naujos kartos Lietuva“ veiksmų plano patvirtinimo ir randantis pirmiesiems apčiuopiamiems rezultatams, rugsėjo 2-ąją pakvietėme dalyvauti jaunimo ir ekspertų debatuose: „Naujos kartos Lietuva“ plano pirmieji žingsniai: ar jaunoji karta uždės patiktuką?“.
„Mūsų parengtas „Naujos kartos Lietuva“ planas sprendžia Lietuvoje dešimtmečius įsisenėjusias problemas sveikatos, socialinėje ir švietimo srityse bei šalies proveržį užtikrinančius iššūkius – žaliąją pertvarką ir skaitmeninę transformaciją. Perėjimas prie atsinaujinančių energetikos šaltinių, efektyvus jų naudojimas, iškastinio kuro vartojimo minimizavimas stiprina mūsų ekonomikos atsparumą galimiems šokams, o transformaciją palaikanti žalioji ekonomika ir tvarios investicijos – vienas iš Vyriausybės prioritetų. Jog mūsų pasirinkta kryptis teisinga, matome Ukrainos karo kontekste, o Lietuvos sprendimas atsisakyti rusiškos energijos – dujų, naftos ir elektros – importo, yra sektinas pavyzdys visai Europai toliau stiprinant energetinę nepriklausomybę, užtikrinant kainų stabilumą ir aplinkosauginių tikslų įgyvendinimą“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Diskusijų festivalyje „Būtent“ vykusių debatų Birštone metu buvo ieškoma atsakymų į klausimus: ar dar daug kelio likę iki suplanuotų pokyčių rezultatų? Gal jau galime kai kurias sritis laikyti pirmaujančiomis ir sparčiausiai žengiančiomis į priekį? Ar užtenka „Naujos kartos Lietuva“ plane jau dabar siūlomų įgyvendinti ir įgyvendinamų projektų? Ir apskritai, ar tinka šalies kryptis naujajai Lietuvos kartai, kuri ir turės gyventi su šiuo metu vykdomais pokyčiais?
Diskutuodami jaunimo lyderiai kartu su politikos ekspertais apžvelgė vykusias ateities žaliosios pertvarkos, švietimo kokybinės transformacijos, skaitmeninimo reformas.
Žalioji pertvarka ir skaitmeninė transformacija yra visos ES prioritetai, todėl 2,225 mlrd. eurų „Naujos kartos Lietuva“ plane šioms sritims skiriama daugiausiai dėmesio, atitinkamai, 43 proc. ir 31,5 proc. visų lėšų.
Būsima diskusijos dalyvė iš Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos Neringa Janukonytė, pastebėjo, kad jaunos, laisvos kartos žmonėms žalioji ekonomika, ekologiniai klausimai yra vieni iš svarbiausių kasdienių prioritetų, tačiau netikėtai užklupę sunkumai energetikos srityje parodo, kur buvome užmigę: „Pasiruošti turėjome per 30 metų laikotarpį, o įgyvendinti – per 5–10 metų. Norėdami užtikrinti nacionalinį saugumą, turime stiprinti energetinį, ir tai daryti ne žingsneliais, o sparčiais žingsniais“.
Dar viena plane „Naujos kartos Lietuva“ numatyta reformuoti sritis – švietimas. Diskusijoje buvo kalbama apie švietimo kokybę, siekiamus rezultatus, emocinį saugumą, aktyvesnį įtraukimą. XXI a. švietimo rezultatai – tai valstybės ateities pamatas. Nacionaliniame plane šie tikslai įgyvendinami per Tūkstantmečio mokyklų programą.
Galiausiai trečioje debatų dalyje buvo diskutuojama ir apie įvairius skaitmeninimo aspektus – skaitmeninius įgūdžius, mokslo ir verslo sektorių bendradarbiavimą inovatyvių technologijų srityje, skaitmeninį junglumą, įskaitant miestų ir kaimų skaitmeninės atskirties klausimus, šviesolaidinės infrastruktūros plėtrą.
Debatuose dalyvavo:
Jaunimo lyderiai ir aktyvūs mokiniai:
Umberto Masi, Lietuvos liberalaus jaunimo pirmininkas;
Neringa Janukonytė, Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijos abiturientė;
Kovas Kastanauskas, Vilniaus jėzuitų gimnazijos abiturientas.
Į jų keliamus klausimus, iššūkius atsakė ekspertai:
Gintarė Skaistė, Finansų ministrė;
Aistė Kairienė, Ministrės Pirmininkės patarėja švietimo, mokslo, inovacijų ir nevyriausybinių organizacijų klausimais;
Rimantas Žylius, Ministrės Pirmininkės patarėjas atvirų duomenų, skaitmeninės transformacijos, viešųjų pirkimų klausimais.
Festivalio Pramogų erdvėje taip pat kvietėme sudalyvauti „Naujos kartos Lietuva“ viktorinoje ir laimėti prizus.
Po diskusijos festivalio svečiai buvo kviečiami paskanauti „Naujos kartos Lietuvos“ pirmojo gimtadienio pyragaičių.
Daugiau informacijos apie renginį rasite čia.
Informacija ir nuotrauka iš https://finmin.lrv.lt/