Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) skyrė 7,6 mln. eurų 18-kai Lietuvos pramonės įmonių, kurios planuoja perdirbdamos atliekas kurti inovatyvius, aplinkai palankius produktus ir technologijas.
„Lietuvos įmonės neišvengiamai turi transformuotis ir pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos – ieškoti tvarių sprendimų, nes būtent tai ir yra žiedinės ekonomikos pagrindas. Padedame verslui pasirengti greitesniems pokyčiams, skirdami finansavimą, o artimiausiu metu, sulaukus Europos Komisijos pritarimo, bus skirtas beveik 800 tūkst. eurų papildomas finansavimas dar 3 projektams, atitikusiems reikalavimus“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pagal vieną iš prioritetinių atrankos kriterijų buvo suteikiama daugiau balų tiems projektams, kuriuos įgyvendinant kuriamos inovatyvios aplinkai palankios technologijos. Taikant jas, siekiama panaudoti didžiausią kiekį pramonės įmonėse generuojamų ir šalinamų gamybinių atliekų, įskaitant chemijos pramonėje susidariusį fosfogipsą. Taip prisidedama prie pakartotino atliekų panaudojimo ir perdirbimo.
„Skiriamas finansavimas padės įmonėms kurti inovatyvias ir, svarbiausia, aplinkai palankias ir tvarių produktų gamybą skatinančias technologijas. Lietuva taip pat yra sukaupusi didelį fosfogipso kiekį, kuris sudaro apie 85 proc. visų sąvartyne esančių atliekų ir pusę šalies šalinamų atliekų. Kadangi fosfogipso kiekis yra toks didelis, būtina ieškoti būdų pritaikyti šią medžiagą antriniam panaudojimui“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Grėtė Lelė.
Šios priemonės lėšomis bus ieškoma sprendimų, susijusių su perdirbtų atliekų panaudojimu statybos ir žemės ūkio produktų, pakuočių, įvairios paskirties dangos, reikalingos keliams tiesti, taip pat plataus vartojimo gaminių ir kitose srityse.
Vienas iš planuojamų įgyvendinti projektų – sukurti ilgaamžį betoną ir akustinius blokelius, panaudojant kuo didesnį kiekį nebenaudojamų elektronikos ir buitinių prietaisų stiklo, gumos ir kitų atliekų. Taip pat planuojami tyrimai, orientuoti į naujų statybos ir apdailos produktų, gaunamų iš odos atliekų ir kitų žaliavų, sukūrimą.
Kita finansavimą gavusi įmonė ketina sukurti nerūdijančio plieno vamzdžių, naudotų atominėse elektrinėse ar kituose civilinės paskirties branduoliniuose objektuose, deaktyvavimo ir radiacinės patikros sistemą. Naudojant šią inovatyvią technologiją, bus galima nukenksminti atliekas – radioaktyvią taršą pašalinti tiek, kad vamzdžius būtų galima perdirbti kaip metalo laužą ir grąžinti jį į apyvartą kaip antrinę žaliavą.
Be to, įgyvendinant vieną iš projektų planuojama patobulinti „Matchbox“ lazerių platformą, kad produkto gyvavimo laikas būtų pailgintas nuo 2 m. iki 12 m. ir sudaryta galimybė atnaujinti lazerį daug kartų, sunaudojant mažiau komponentų. Taip pat viena įmonė planuoja kurti naujus produktus, taikydama nebenaudojamų vėjo jėgainių sparnuočių atliekas, perdirbtas tik mechaniniu būdu. Šie produktai būtų naudojami betonui ir betoninėms trinkelėms, taip pat betono ar asfalto dangai gaminti.
„Žaliojo eksperimento“ kvietimas sujungė dvi aktualias temas – inovatyvių produktų kūrimą ir tvarumą. Ateityje tai bus aktualu kiekvienai įmonei, norinčiai išlikti konkurencingai rinkoje. Įgyvendinus projektus, bus sukurti inovatyvūs produktai įvairiose pramonės srityse – nuo statybinių medžiagų iki lazerinių technologijų. Didžioji dalis projektų bus vykdomi su privačiais partneriais ar mokslo ir studijų institucijomis, o tai padidina tikimybę sėkmingai įgyvendinti projektus ir plėtoti mokslinę veiklą“, - pabrėžia Inovacijų agentūros Verslo produktyvumo skyriaus vadovė Sigita Skrebė.
Priemonė „Žaliasis eksperimentas“ finansuojama 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis – tai vienas iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos paskelbtų 1 mlrd. eurų plano kvietimų.
LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos informacija