Finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė – Laurinaitienė, dalyvavusi neformaliame ES bendrųjų reikalų tarybos posėdyje Kipre, pabrėžė, kad Lietuvos ir kitų ES rytų pasienio valstybių poreikiai turėtų būti tinkamai atliepti naujoje finansinėje perspektyvoje. Sanglaudos politika turi padėti ne tik mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus, bet ir stiprinti Rytų pasienio valstybių atsparumą.

„Lietuva ir kitos valstybės, besiribojančios su Rusija ir Baltarusija, susiduria su papildomais ekonominiais, socialiniais ir saugumo iššūkiais, kurie daro įtaką ilgalaikėms vystymosi perspektyvoms. Todėl žvelgiant į 2028–2034 m. ES daugiametę finansinę perspektyvą, Sanglaudos politika turi išlikti tvirta ir pakankamai finansuojama. Ji turėtų toliau mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus, kartu geriau atsižvelgiant į Rytų pasienio regionų realijas“ – sako viceministrė N. Rinkevičiūtė – Laurinaitienė.

Sanglaudos politika turi išlikti pagrindine ES investicijų politika, kuri remia ilgalaikę regionų plėtrą, ekonominę ir socialinę konvergenciją. Šios lėšos ir toliau turi būti investuojamos į kokybiškas darbo vietas, įgūdžius, inovacijas, susisiekimą ir kitas sritis, o rytinių pasienio regionų atveju tai turi būti derinama su investicijomis, kurios stiprina atsparumą.

Taigi Sanglaudos politika turi padėti ne tik mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus, bet ir stiprinti Rytų pasienio regionų valstybių atsparumą.

„Būsima Sanglaudos politika taip pat turėtų suteikti pakankamai lankstumo, kad būtų galima reaguoti į kylančius iššūkius ir krizes. Sėkmė matuojama ne mūsų sukurtų taisyklių skaičiumi, o mūsų pasiektais rezultatais. Todėl taisyklių supaprastinimas turėtų išlikti būsimos Sanglaudos politikos sistemos pagrindiniu prioritetu“, – reziumuoja finansų viceministrė.

Finansų ministerijos informacija