2022 m. rugsėjo 07 d. Atnaujinimo data: 2022 m. rugsėjo 23 d.
image

Rugsėjo 7 dieną finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė dalyvavo ekonomikos forume „Utena 2022. Žaliasis kursas, energetinė nepriklausomybė ir geopolitiniai iššūkiai regiono verslui ir savivaldai“, kur skaitė pranešimą apie „Naujos kartos Lietuva“ plane numatytas žaliosios pertvarkos reformas. 

„Naujos kartos Lietuva“ planas – galimybė žaliajam proveržiui. Rusijos karas Ukrainoje ypatingai išryškino įsisenėjusias žemyno problemas, paskatino Europos Sąjungos ir pavienių valstybių narių lygiu imtis papildomų priemonių ekonominiam saugumui ir energetinei nepriklausomybei stiprinti. Dėl šios priežasties taip pat inicijuotas ambicingas ES „REPowerEU“ planas, šiuo metu diskutuojama dėl papildomų lėšų energetiniam saugumui didinti kiekvienoje valstybėje narėje“, – teigė viceministrė V. Česnulevičiūtė. 

Žaliajai pertvarkai – didžiausias ES dėmesys 

„Tvarus ekonomikos augimas neįsivaizduojamas be žaliosios politikos. Todėl investicijos turi būti orientuotos į energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir atsinaujinančių energetikos šaltinių plėtrą Lietuvoje. Būtent šios reformos ir investicijos yra numatytos „Naujos kartos Lietuva“ plane“, – forumo metu akcentavo viceministrė. 

ES lėšos yra vienas iš esminių žaliosios transformacijos finansavimo šaltinių Lietuvoje. 

Iš viso „Naujos kartos Lietuva“ plane žaliajai pertvarkai numatyta 970,1 mln. eurų. (43 proc. visų plano lėšų). Viceministrė V. Česnulevičiūtė pažymi, kad iki šių metų pabaigos bus paskelbta kvietimų iš viso už 612,6 mln. eurų, o 2023 m. –  už 329 mln. eurų. 

Svarbus savivaldos vaidmuo 

Anot viceministrės, siekiant įgyvendinti „Naujos kartos Lietuva“ plane numatytus žaliosios transformacijos tikslus ypač svarbus kiekvienos savivaldybės indėlis. „Savivalda yra arčiausiai vietos gyventojų, todėl labai svarbus jos prisidėjimas, skatinant gyventojus ir verslą pereiti prie atsinaujinančios ir švaresnės energijos ir, žinoma, efektyviai pasinaudoti valstybės teikiamomis finansavimo galimybėmis". 

Pavyzdžiui, 154,8 mln. eurų bus skirti gyventojų pastatų renovacijai, 118 mln. eurų elektrinio transporto įkrovimo infrastruktūrai, 75 mln. eurų elektrinių autobusų įsigijimui, beveik 100 mln. eurų netaršių transporto priemonių įsigijimui, o 122,83 mln. eurų švariai saulės ir vėjo energijos gamybai.

Artimiausiu metu planuojama paskelbti šiuos kvietimus: 

-    Viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų  įrengimas savivaldybėse (18,7 mln. eurų)
-    Vietinio susisiekimo viešojo transporto atnaujinimas (69 mln. eurų)
-    Lengvųjų transporto priemonių atnaujinimas (29 mln. eurų)
-    Vandenilio papildomų stotelių įrengimas (2,4 mln. eurų)
-    Viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimas šalia valstybinės reikšmės kelių (22,8 mln. eurų)
-    Pastatų renovacija (154 mln. eurų)
-    Vandenilio gamyba ir panaudojimas (20 tūkst. eurų)
-    Sukurtų naujų elektros energijos gamybos iš saulės šviesos energijos pajėgumų (78 tūkst. eurų)
-    Biometano dujų įrenginių statyba (22 tūkst. eurų)
-    AEI elektrinių ir kaupimo įrenginių diegimas juridiniams asmenims ir AEI bendrijoms (60 mln. eurų). 
 

ES finansuojamas „Naujos kartos Lietuva“ planas yra parengtas atsižvelgiant į aštuonioliktosios Vyriausybės programą ir 2021–2030 m. Nacionalinį pažangos planą bei kitus nacionalinius strateginio planavimo dokumentus. Jame numatytos investicijos ir reformos apima 7 sritis, viena iš jų – žalioji pertvarka. Šis planas finansuojamas iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“.

Informacija ir nuotrauka iš https://finmin.lrv.lt/

email Prenumeruokite naujienlaiškį ir sužinokite visas naujienas pirmieji !