Iš pirmo žvilgsnio jie gali atrodyti gražūs ar net tapę įprasta Lietuvos kraštovaizdžio dalimi, tačiau specialistai perspėja – kai kurie augalai sparčiai naikina vietines ekosistemas ir net kelia pavojų žmonių sveikatai. Gegužės 23 dieną atvirų durų dienų ciklas „UžmESk akį“ kviečia į invazinių augalų naikinimo talką Kurtuvėnų regioniniame parke, kur dalyvių taip pat lauks edukacija apie invazines rūšis bei vaišės gamtoje.
Gražūs augalai, kurie gali sunaikinti ištisas pievas
Daugeliui gali kilti klausimas – kodėl apskritai reikia naikinti augalus, kurie kartais atrodo visai nekaltai ar net puošia laukus? Pasak Kurtuvėnų regioninio parko patarėjos Linos Kinčinienės, problema slypi tame, kad invazinės rūšys agresyviai stelbia vietinę augaliją ir ilgainiui pakeičia visą ekosistemą.
„Invaziniai augalai auga greičiau ir agresyviau nei vietinės rūšys – jie užgožia saulės šviesą, sunaudoja dirvos maistines medžiagas ir išstumia natūralią augmeniją. Dėl to keičiasi visa ekosistema: mažėja biologinė įvairovė, kinta maisto grandinės. Kai kurios rūšys taip pat keičia dirvožemio sudėtį ir ilgainiui gali prisidėti net prie tam tikrų teritorijų dirvožemio dykumėjimo procesų“, – sako ji.
Pasak specialistės, kai kurie invaziniai augalai pavojingi ir žmonėms. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Sosnovskio barštis.
„Šis augalas ne tik sparčiai plinta, bet ir gali sukelti stiprius odos nudegimus. Jo sultyse esančios medžiagos reaguoja su saulės šviesa, todėl prisilietimas prie augalo gali baigtis skausmingais ir ilgai gyjančiais odos pažeidimais“, – teigia L. Kinčinienė.
Ji priduria, kad žmones dažnai nustebina ir tai, jog už invazinių rūšių auginimą ar platinimą Lietuvoje gali grėsti šimtus eurų siekiančios baudos.
ES investicijos padeda saugoti jautriausias teritorijas
Prie regioninio parko tvarkymo ir biologinės įvairovės išsaugojimo reikšmingai prisideda ir Europos Sąjungos (ES) investicijos. Kurtuvėnų regioniniame parke pastaraisiais metais įgyvendinti keli skirtingi projektai, skirti tiek gamtotvarkai, tiek aplinkosauginiam švietimui. Bendra šių ES investicijų vertė siekė apie 1 mln. eurų.
Pagal projektus „Natura 2000“ teritorijose buvo vykdomi buveinių atkūrimo darbai, šalinami invaziniai augalai, atkuriamas natūralus hidrologinis režimas bei įgyvendinamos priemonės, skirtos saugomų rūšių apsaugai. Gamtotvarkos darbai vyko Juodlės miške, Pakėvio miške, Bulėnų pelkėje bei kitose jautriose teritorijose. Kita svarbi investicijų dalis – Jautmalkės gamtos mokyklos įrengimas.
„Gamtos mokyklos edukacijos orientuotos į aktyvų pažinimą gamtoje. Čia siekiama ne tik suteikti žinių, bet ir formuoti atsakingą santykį su aplinka bei saugomomis teritorijomis“, – teigia L. Kinčinienė.
Pasak jos, tokios erdvės svarbios ne tik lankytojams, bet ir vietos bendruomenėms – jos skatina žmones labiau įsitraukti į gamtos apsaugą ir suprasti, kodėl saugomų teritorijų priežiūra reikalauja nuolatinio darbo.
Prie invazinių rūšių naikinimo prisidėjo ir specialios ES investicijų priemonės, skirtos gyventojams. Žmonės galėjo gauti finansavimą invazinių rūšių, pavyzdžiui, Sosnovskio barščių, ispaninių arijonų ar rykštenių naikinimui savo teritorijose. Šioms priemonėms buvo skirta daugiau nei 243 tūkst. eurų.
Invazinių augalų talkos virs pažintimi su gamta
Gegužės 23 dieną vyksianti invazinių augalų naikinimo talka prasidės nuo edukacijos apie invazines rūšis ir jų daromą žalą, po kurios dalyviai prisijungs prie praktinių gamtotvarkos darbų. Renginio metu žmonės sužinos apie invazinių augalų reikšmę mūsų ekosistemai, būdus, kaip juos naikinti, bei kodėl tai būtina daryti. Dalyviai taip pat pagilins žinias apie šluotinį sausakrūmį, lubinus, Sosnovskio barščius ir kitus invazinius augalus. Po talkos organizatoriai kviečia neskubėti išsiskirstyti – dalyvių lauks vaišės lauke.
Visi renginių ciklo „UžmESk akį“ renginiai yra nemokami, tačiau dėl riboto vietų skaičiaus būtina išankstinė registracija. Dalyviai kviečiami pasirūpinti patogia avalyne bei lauko sąlygoms tinkamais drabužiais. Daugiau informacijos apie renginį rasite čia.
Atvirų durų dienų ciklą „UžmESk akį“ inicijuoja VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“. Jo tikslas – parodyti, kaip Europos Sąjungos investicijos prisideda prie realių pokyčių Lietuvoje. Renginiai finansuojami Europos Sąjungos lėšomis.
