Dar visai neseniai dešimtmečius toje pačioje darbovietėje dirbęs žmogus buvo tapatinamas su lojalumu, atsakomybe ir profesionalumu, tačiau šiandien vis dažniau girdimas ir kitoks vertinimas: galbūt ilgai vienoje vietoje dirbantis darbuotojas tiesiog užsisėdi, praranda smalsumą ir tampa savotišku „dinozauru“?
Šis klausimas buvo paliestas ir diskusijų festivalyje „BŪTENT!“, kur įvairių sričių profesionalai diskutavo apie šiuolaikinės karjeros galimybes, vyresnio amžiaus darbuotojų padėtį, prisitaikymą prie pokyčių ir profesinių žinių gilinimo svarbą.
Kursuok.lt inicijuotos diskusijos įrašas.
Lietuvos verslo konfederacijos direktorės pavaduotojas Emilis Ruželė įsitikinęs, kad kaip ir senais laikais, taip ir dabar, organizacijoms reikalingi žmonės, kurie yra sukaupę patirties, pažįsta procesus, supranta klientų poreikius ir gali perduoti žinias jaunesniems kolegoms.
„Visuomenei senstant tokių darbuotojų reikšmė tik didės, – sakė jis. – Būtų keista, jeigu darbdaviai į juos žiūrėtų neigiamai. Didelė patirtis, patikimumas, stabilumas – tai labai svarbūs dalykai“.
Panašios nuomonės ir Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) veiklos ekspertas Andrius Bečys, kurio teigimu, vyresni darbuotojai dažnai turi tai, ko neįmanoma greitai įgyti jokiais mokymais.
„Jie jau turi įgūdžių, turi patirties, turi žinių. <…> Kartais net gaila, kai tokie žmonės išeina iš darbo rinkos, nes yra sukaupę labai daug sprendimų ir praktinės patirties“, – teigė A. Bečys.
Kada prasideda „dinozauro“ problema?
Vis dėlto diskusijos dalyviai sutiko, kad ilgas darbo stažas savaime dar negarantuoja vertės organizacijai. Ilgametis darbuotojas gali būti vienas didžiausių organizacijos turtų, tačiau lygiai taip pat ilgas darbo stažas gali tapti spąstais, jeigu kartu dingsta smalsumas, noras mokytis ir domėtis tuo, kas vyksta už organizacijos ribų.
Reaguodamas į palyginimą, jog ilgametį darbuotoją galbūt galima būtų pavadinti „dinozauru“, E. Ruželė sakė, kad šis apibūdinimas jam labiau siejasi ne su žmogaus amžiumi ar darbo stažu vienoje įmonėje, o su jo požiūriu.
„Jeigu dinozauru vadiname žmogų, kuris jau daugybę metų dirba toje pačioje įstaigoje ir jaučiasi visiškai saugiai, ramiai, tai jau gali būti bėda“, – reagavo pašnekovas.
Anot jo, didžiausią grėsmę kelia ne amžius ar ilgi metai vienoje darbovietėje, o greičiausiai pernelyg didelis komforto jausmas: „Per didelis saugumas ir per ilgai trunkanti ramybė atsisuka prieš patį žmogų. <..> O reikėtų galvoti, kokia yra tavo situacija rinkoje, mokytis, tobulėti“. Kitaip tariant, darbuotojas „dinozauru“ tampa ne todėl, kad organizacijoje dirba dvidešimt metų, o todėl, kad dvidešimt metų dirba taip pat.
ESFA projektų skyriaus vadovė Oksana Mažeikaitė atkreipė dėmesį, kad šiandien vis sunkiau išlikti konkurencingam remiantis vien anksčiau sukaupta patirtimi: „Labiausiai reikalingos kompetencijos dabar yra gebėjimas prisitaikyti, gebėjimas lanksčiai reaguoti į darbo rinką ir gebėjimas greitai adaptuotis“.
Pasak pašnekovės, ilgą laiką vienoje vietoje dirbantiems žmonėms neretai tampa sunku objektyviai įvertinti savo padėtį darbo rinkoje.
„Jiems sunku išeiti iš savo erdvės ir pasimatuoti, kaip jie atrodo rinkoje, kokios yra jų kompetencijos lyginant su kitais, ir kur galėtų judėti toliau“, – pastebėjo O. Mažeikaitė. Todėl karjeros planavimas neturėtų prasidėti tik tada, kai žmogus netenka darbo, mano ji. Savo kompetencijas ir galimybes verta įsivertinti nuolat, o tam gali padėti ir profesionalios karjeros saugusiems konsultacijos. Kursuok.lt platformoje ši nuotolinė paslauga suaugusiems nemokama ir prieinama visiems Kursuok.lt skiltyje „Krypties kompasas“.
Diskusijos dalyvių nuomone, viena didžiausių klaidų yra manyti, kad sukaupta patirtis savaime garantuos darbo vietą ateityje. Anot A. Bečio, didžiausią vertę darbo rinkoje kuria ne viena kompetencija, o skirtingų gebėjimų derinys.
„Žmogus jau turi patirtį vienoje srityje, o įgijęs naujų žinių pradeda matyti daug platesnį vaizdą. Tuomet jo vertė rinkoje labai išauga“, – teigė jis.
Panašiai kalbėjo ir diskusijos moderatorius, karjeros konsultantas bei lektorius Laurynas Pečkaitis. Jo nuomone, pavojingiausia situacija susiklosto tuomet, kai žmogus daugelį metų remiasi vien tuo, ką išmoko karjeros pradžioje, nors pasaulis aplink jį jau yra pasikeitęs.
Skirtingos kartos – organizacijos stiprybė
Psichologė ir karjeros konsultantė Inga Abramavičienė pastebėjo, kad kalbant apie vyresnius darbuotojus dažnai nepelnytai akcentuojami kartų skirtumai ar baimė nepritapti prie jaunesnių kolegų.
„Mobingas yra egzistuojantis dalykas, bet tai tikrai nepriklauso nuo amžiaus. Gal vyresni žmonės patys labiau nuogąstauja, kad nepritaps prie jauno kolektyvo. Manyčiau, kad čia reikėtų padirbėti su savo požiūriu“, – sakė ji.
Pasak psichologės, didžiausią vertę organizacijoms kuria ne viena dominuojanti karta, o gebėjimas pasinaudoti skirtingų kartų stiprybėmis. Jaunesni darbuotojai dažnai atsineša naujų idėjų, technologinių įgūdžių ir kitokį požiūrį į darbą, o vyresni kolegos gali pasiūlyti patirtį, profesinę brandą ir platesnį situacijų supratimą. Todėl klausimas, ar ilgametis darbuotojas yra organizacijos turtas, ar „dinozauras“, neturi vienareikšmio atsakymo. Kaip parodė diskusija, viską lemia ne tai, kiek metų žmogus dirba vienoje vietoje, o tai, ar per šiuos metus jis išliko smalsus, atviras pokyčiams ir augo kartu su besikeičiančiu pasauliu.
Kursuok.lt švietimo platforma buvo sukurta įgyvendinant projektą „Mokykis visą gyvenimą!“, o šiuo metu toliau plėtojama įgyvendinant projekto II etapą „Mokykis visą gyvenimą! Kursuok platformos plėtra“, kuris bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Šį plėtros etapą įgyvendina Europos socialinio fondo agentūra su partneriais: viešąja įstaiga „Mokausi Lietuvoje“, Nacionaline švietimo agentūra, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru.
ESFA informacija