Suplanuotos Europos Sąjungos investicijos Lietuvą pasiekia dviem kanalais: pagal 2021–2027 m. Investicijų programą (IP) ir pagal „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) planą, kurio įgyvendinimas juda sparčiu tempu. Nuo plano pradžios iki šių metų birželio Lietuva jau pasiekė 100 rodiklių iš 216 numatytų: įgyvendino 67 reformas ir baigė 33 investicijų projektus.
Bendra NKL plano finansavimo vertė yra 3,849 mlrd. eurų, o lėšos Lietuvai iš Europos Komisijos (EK) išmokamos ne už patirtas projektų išlaidas, bet atsiskaitant už įsipareigotus pasiekti rodiklius. Iš viso NKL plane numatyta reformų ir investicinių projektų už beveik 2,3 mlrd. eurų pagal subsidijų planą ir 1,55 mlrd. eurų pagal paskolų planą.
Tarp visų 27 ES šalių narių Lietuva yra 12-oje vietoje pagal gautų lėšų procentą nuo visų plano lėšų (47,27 proc.). Iki šiol Lietuva yra gavusi 1,819 mlrd. eurų, jau paskelbta kvietimų projektams už daugiau kaip 3,8 mlrd. eurų (100 proc. visų plano lėšų), o sutarčių – už 3,57 mlrd. eurų (93,8 proc.).
Po NKL plano atnaujinimo, kuriam gegužės mėn. jau pritarė EK ir kuris bus patvirtintas ES Taryboje birželį, sudaroma galimybė pateikti tolesnius mokėjimo prašymus Europos Komisijai už pasiektus rezultatus. Lietuva iki šiol EK yra pateikusi tris mokėjimo prašymus, šiuo metu rengiamasi ketvirtojo mokėjimo prašymo pateikimui.
Kaip ir Lietuva, tris mokėjimo prašymus yra pateikusios dar devynios šalys, 9 šalys – pateikusios 2 ir mažiau mokėjimo prašymų, 8 šalys – keturis ir daugiau mokėjimo prašymų.
Tarp svarbiausių 2025 m. pasiekimų įgyvendinant NKL planą:
Vystant elektroninių dokumentų ekosistemą Lietuvoje, pradėjo veikti nauja e. paslauga, skirta elektroninio kvito sugeneravimui ir jo perdavimui. E. kvitais mažinamas rankinis darbas registruojant ūkines operacijas buhalterinėje apskaitoje, o kvitų duomenys į apskaitos sistemas gali būti įkeliami automatizuotai. Tai ne tik mažina žmogiškųjų klaidų tikimybę, bet ir didina šia priemone besinaudojančių verslų darbo našumą.
Pradėti įgyvendinti du sprendimai, skirti negalią turinčių asmenų prieigai prie skaitmeninių viešųjų paslaugų palengvinti: IT sprendimas, skirtas geresnėms kurčiųjų komunikacijos galimybėms užtikrinti ir IT sprendimas, skirtas aklųjų prieigai prie informacijos užtikrinti. Šie sprendimai palengvins komunikaciją regėjimo ir klausos negalią turintiems asmenims bei juos aptarnaujantiems asmenims.
Taip pat pagal NKL rodiklio reikalavimus 75 proc. institucijų, nustatytų Valstybės institucijų ir įstaigų, gaunančių centralizuotas informacinių technologijų paslaugas, sąraše, turi naudotis konsoliduotomis IT paslaugomis. Tai atliekama siekiant suvienodinti valstybės informacinių išteklių valdymo procesus ir sumažinti jų įsigijimo ir palaikymo sąnaudas. 2025 m. kovo duomenimis, 237 valstybės institucijos naudojosi IT paslaugomis – tai yra 86 proc. sąraše esančių institucijų.
Sukurta sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų platforma, kurioje įdiegtos funkcijos leidžia nustatyti, stebėti, planuoti ir valdyti sveikatos priežiūros specialistų perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą. Platformoje saugomi su sveikatos priežiūros specialistų licencijomis susiję įrašai ir sukurtos sąsajos su sveikatos priežiūros specialistų praktikos licencijų registru.
Apie visus NKL plano rodiklių pasiekimus daugiau informacijos galima rasti čia.
Finansų ministerijos informacija