2023 m. rugsėjo 26 d. Atnaujinimo data: 2023 m. rugsėjo 27 d.
Įvairiems projektams Palangoje įgyvendinti nuo 2014 metų skirta per 14 milijonų eurų Europos fondų investicijų.
Įvairiems projektams Palangoje įgyvendinti nuo 2014 metų skirta per 14 milijonų eurų Europos fondų investicijų.

Tęsiame kelionę, kurioje aktorius Dominykas Vaitiekūnas lankosi dešimtyje Lietuvos miestų. Vizitų metu susitinkame su tuose miestuose gyvenančiais talentingais jaunuoliais, galinčiais didžiuotis savo pasiekimais mokslo, meno ar sporto srityse. 

Kartu su jais aplankysime dėl ES investicijų gimusius ar atgimusius miestų objektus. Kaip šiuos pokyčius mato jaunimas, kas jį džiugina, o gal kelia nerimą? Kokių ateities planų, susijusių su savo profesija ir gyvenimu mūsų šalyje, turi jauni žmonės?

Šį kartą viešėjome Palangoje ir susitikome su daugumai Lietuvos jaunimo žinoma Mūza Svetickaite.

Iš Aukštaitijos, Panevėžio, į Palangą su tėvais gyventi persikėlusi mergina čia skaičiuoja šeštus metus. Tiek, anot jos, gana, kad kurortas taptų širdies miestu. Toks jis, sako Mūza, ir liks po pasirinktų filosofijos studijų Vilniaus universitete.

Nuo mažumės ryški, smalsi ir kūrybinga mergina yra ir eseistė, ir poetė, ir straipsnių autorė. Dar mokydamasi devintoje klasėje laimėjo projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ devintokų, dešimtokų ir vienuoliktokų finalą, 2022 metais nugalėjo Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadoje. 

Mūza save apibūdina kaip nepagydomai užsispyrusią perfekcionistę, derinančią meną su mokslu, o darbą – su malonumu. Gyvenime vadovaujasi Budos mintimi, kad reikia niekuo netikėti – viską išbandyti pačiam. 

Paklausta, ar nebijo, kad tokios neapčiuopiamos studijos neleis užsidirbti duonai, mergina neslepia: girdi daug gąsdinimų, kad iš filosofijos nepragyvens. Bet humanitarinis akiračio praplėtimas, ji įsitikinusi, vertas daugiau nei vien techniniai įgūdžiai.

„Jei būsi geras savo srityje – nepražūsi“, – sako visiems skeptiškai vertinantiems jos pasirinkimą studijuoti filosofiją. Būdų užsidirbti duonai tikina rasianti, o galimybių matanti ir medijų, žiniasklaidos ar vizualiųjų menų srityse, taigi, nepražus. Mergina tiki, kad pasirinkta studijų kryptis leis susidaryti platesnį požiūrį į žmogų, geriau suvokti pasaulyje vykstančius procesus. 

Palangos miesto pokyčiai Mūzos akimis 
 
„Manau, Palangoje jau dabar yra labai teigiamų pokyčių. Daugėja kultūros, mažėja J. Basanavičiaus gatvės stereotipų, atsiranda vis įdomesnių erdvių jaunimui, alternatyviajai muzikai, menui, kultūrai ar vietų tiesiog ramiai pasibūti su šeima, grįžti į save. Tikiuosi, dar po dešimties metų Palangoje gyvybės, kultūros bus dar daugiau ir pakaks ne tik vasarai, bet ir kitiems sezonams“, – vylėsi M. Svetickaitė.
 
Pokyčiai į miestą akivaizdžiai įžengę: panaudojus ES investicijas naujai sutvarkyta istorinė kurorto vila „Anapilis“. Jau rugsėjį išskirtine aura garsėjanti vila pakvies ir į čia įkurtą Palangos kurorto muziejų.

Medinė „Anapilio“ vila ne vienam asocijuojasi su jaukia renginiams skirta vieta, kur daugelį metų vykdavo koncertai ir muzikos festivaliai. Visų žvilgsnius traukdavo ir autentiška medinė architektūra, pastatą puošiantys kiauryminiai raižiniai. 

Siekdami išlaikyti „Anapilio“ autentiškumą, specialistai turėjo gerokai paplušėti: kadangi neišlikę senieji brėžiniai, atkurti vilą teko pasitelkiant ano meto atvirukus bei nuotraukas, kur užfiksuotas šis pastatas. 

„Anapilyje“ atgaivinti ir vėjo vargonai

Kruopščiai restauruota tiek pastato išorė, tiek vidaus erdvės. Taip istorinė grafų Tiškevičių vila buvo pritaikyta šiandienos poreikiams. Kad ji būtų prieinama visiems gyventojams, įrengtas liftas iš rūsio į antrą aukštą. 

Mūza pasakojo, kad restauruojant vilą rasti grafienės Sofijos Tiškevičienės senųjų vėjo vargonų fragmentai: kadaise čia įrengti vėjo vargonai „gaudydavę“ vėją ir pastate skleisdavę įvairius garsus. 

„Tuo laiku gyvenę ir pro šalį eidavę vietiniai manydavo, kad čia kalba mirusiųjų vėlės ar dvasios. Todėl ir pavadinę šią vietą „Anapiliu“. Na, ir apie Sofiją sklido įvairiausių legendų, neva ji rengdavusi spiritizmo seansus“, – palangiškių versiją, kodėl senoji vila taip praminta, atskleidė Mūza.

Pašnekovė džiaugėsi, kad restauratoriams pavyko atgaivinti grafienės vėjo vargonus: dabar jie įkurdinti pastato stogo kupolinėje dalyje, taigi jau pasiekiami ir smalsioms lankytojų akims.

Jei ne ES investicijos, savomis jėgomis išsaugoti šį kultūros paveldo objektą ateities kartoms tikriausiai sunkiai būtų pavykę, jam atnaujinti panaudota beveik 700 tūkstančių eurų ES investicinių lėšų. Dabar tiek vietinių, tiek atvykstančiųjų akiratis bus praplėstas, o ir išsaugota Palangos architektūra bei istorija.

Brėžiniai vedė į Prūsijos slaptąjį archyvą

Mūza sako, kad didieji pokyčiai akivaizdūs ir žvelgiant į restauruotus ir atnaujintus Palangos grafų Tiškevičių rūmus, kur įsikūręs Gintaro muziejus, čia atkurti istoriniai eksterjerai ir interjerai, įrengtos naujos aristokratų rūmų menių ekspozicijos. 

Daugiau nei 100 metų rūmai stebina grakštumu, įspūdinga europinės vertės architektūros ir gamtinės aplinkos derme. Pašnekovė primena, kad už tai esame dėkingi visuotinai pripažintiems meistrams: parko kūrėjui Édouard’ui François André (1840–1911) ir rūmų architektui Franzui Heinrichui Schwechtenui (1841–1924).

Restauratoriams svarstant, kaip atkurti pastato autentiką, Palangos rūmų projektų techninių brėžinių ir piešinių archyvą pavyko rasti Berlyne, Prūsijos kultūros palikimo slaptajame valstybiniame archyve.

Palangiškė M. Svetickaitė pasakoja, kad antrame muziejaus aukšte pristatoma ir atnaujinta gintaro ekspozicija. Mažuosius muziejaus svečius čia itin sudomins didinamieji stiklai, kuriuos galima stumdyti ir taip įžiūrėti smulkiausias gintaro inkliuzų detales, taip pat intensyviai naudojami ir terminaluose veikiantys edukaciniai žaidimai. 

Muziejaus rinkiniuose sukaupta per 30 tūkstančių eksponatų, tarp jų apie 15 tūkstančių inkliuzų kolekcija, viena didžiausių ir moksliniu požiūriu vertingiausių pasaulyje. 
 
Mūzą džiugina, kad keičiasi ir pati šiuolaikiško muziejaus funkcija: jis tampa nebe daiktų saugojimo, o inovatyvių įrenginių erdve, bendruomenės traukos centru.
 
Palangos ambasadorė pastebi, kad nuo atnaujintų ir sušiuolaikintų muziejų neatsilieka ir miesto gatvės. Dabar eidamas jau nekliūni už senų plytelių, aplinka maloni ir miela akiai, vietinės architektūros pokyčiai gražiai dera su pajūrio gamta. 
 
Mūza sako, kad  pozityvius Palangos pokyčius, kurie, žinoma, vyksta ir dėl ES investicijų, pirmiausia pastebi joje gimusieji ir augusieji. Be abejo, mato ir miesto svečiai bei šiandien čia atsikeliantys gyventi. 

20 metų sėkmės istorija 

Per savo beveik dvidešimties metų narystę Europos Sąjungoje Lietuva pritraukė apie 20 milijardų eurų ES investicijų. Šalis pasikeitė, pokyčius ne tik mato, bet ir jais naudojasi gyventojai visoje Lietuvoje. 

Investiciniu 2021–2027 metų ES periodu sulauksime 8 milijardų eurų, investicijos atvers naujų galimybių. 

Keliaudami per miestelius, bendraudami su talentingais jaunuoliais apie tai, kokią regi Lietuvą, gimtuosius miestus, džiaugdamiesi ir didžiuodamiesi jų pasiekimais, neabejojame, kad jie yra didžiausia mūsų krašto pergalė ir ateities sėkmės garantas. 

Projektas inicijuotas Finansų ministerijos, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.