Dirbti kaip įmanoma tvariau siekia daugybė Lietuvos verslų. Vieni pradeda nuo popieriaus atsisakymo bei darbuotojų edukacijos, kiti – imasi techninių sprendimų ir didesnių atnaujinimų. Dažnai tam reikia ir nemažų investicijų, tačiau Europos Sąjungos reglamentai ir siekis tausoti išteklius bei mažiau kenkti gamtai ragina imtis veiksmų.
Kartono gamintoja „Lietmeta“, pasak jos vadovo Tomo Janužio, užsibrėžė tikslą veikti tvariau, todėl kreipėsi su paramos prašymu į Inovacijų agentūrą (IA). Pagal projektą skatinti AEI diegimą pramonės įmonėse Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jai buvo suteikta finansinė parama saulės elektrinės įrengimui.
Planuoja pasigaminti iki 70 proc. reikalingos energijos
Pagal projektą „Skatinti atsinaujinančių energijos išteklių diegimą pramonės įmonėse (vidurio ir vakarų Lietuvos regionas)“ per metus trukusį jo įgyvendinimą įmonėje buvo įdiegta saulės elektrinė. Buvo įdiegta saulės modulių, kurių galia siekia 240 kWh. Pasak T. Janužio, IA šiam atnaujinimui skyrė 78.120 eurų, o dar 95.920 eurų teko pridėti pačiam verslui.
„Padidinus pasigaminamos elektros kiekį iki 440 kWh, padengti apie 70% savo elektros poreikio ir taip prisidėti prie tvarumo bei kaštų mažinimo ir konkurencingumo didinimo“, – kalbėjo „Lietmetos“ vadovas. Inovacijų agentūros investicijų vertinimo vadovė Gintarė Kuncaitytė pasakojo, kad susidomėjimas finansavimo galimybėmis saulės elektrinių įrengimui išlieka itin didelis. Ankstesniame finansavimo periode (2014–2020 m.) Inovacijų agentūra administravo tris kvietimus, skirtus būtent saulės elektrinių projektams, o tai rodo nuoseklų verslų domėjimąsi šia sritimi. Dabartiniame 2021–2027 m. periode IA skelbė vieną kvietimą, skirtą Vidurio ir Vakarų Lietuvos pramonės įmonėms. Nors jis buvo geografiškai orientuotas į tam tikrus regionus, gautų paraiškų prašoma finansavimo suma beveik keturis kartus viršijo tam skirtą biudžetą. Tai aiškiai parodo augantį verslo įsitraukimą į tvarumo temą ir aktyvų siekį investuoti į atsinaujinančius energijos sprendimus.
„Pagal šią priemonę buvo finansuojami projektai, kuriais siekta skatinti atsinaujinančių energijos išteklių diegimą pramonės įmonėse. Inovacijų agentūros administruojami ir šiai veiklai skirti kvietimai teikti paraiškas jau yra pasibaigę. Kvietimui skirtos finansavimo sąlygos numatė, kad remiami projektai turėjo būti susiję su investicijomis į naujus energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių įrenginius, taip pat buvo taikomi reikalavimai atlikti energijos vartojimo auditą ir pagrįsti projekto efektyvumą“, – sakė G. Kuncaitytė.
Tvarumas svarbus kiekvienam verslui
Projekto vykdytojas šiuo projektu siekė didinant atsinaujinančios energijos vartojimą įdiegiant saulės elektrinę. Būtent susidomėjimas tvariais sprendimais ragina vyriausybę bei jos institucijas skirti jiems kuo daugiau paramos. T. Janužis aiškino, kad be siekio dirbti tvariau, atnaujinimais mažinami energetiniai kaštai leidžia būti konkurencingiems savoje rinkoje. Jis ateityje iš šios investicijos tikisi dar daugiau naudos verslui: „Kol kas panaudojome tik 31 mWh pasigamintos energijos, nes pagal naujas ESO sąlygas, negalime pasidėti visos pagamintos elektros į jų tinklą“.
Pasak Inovacijų agentūros atstovės, tvarumas Lietuvos įmonėms tampa vis svarbesnis tiek dėl aplinkosauginių įsipareigojimų, tiek dėl ekonominių ir konkurencingumo motyvų. Vis daugiau verslų supranta, kad investicijos į tvarius sprendimus – tai ne tik atsakomybės prieš aplinką išraiška, bet ir būdas mažinti veiklos sąnaudas bei užtikrinti ilgalaikį verslo augimą. Atsinaujinančių energijos išteklių diegimas – viena iš pagrindinių sričių, kuriose įmonės siekia pažangos. Be to, tiek nacionaliniai, tiek Europos Sąjungos reikalavimai dėl tvarumo ir klimato kaitos švelninimo skatina įmones aktyviai diegti žaliąsias technologijas. „Skatinti atsinaujinančių energijos išteklių diegimą pramonės įmonėse (vidurio ir vakarų Lietuvos regionas)“ yra ne vienintelis IA projektas, skirtas tvarumui. Pagal PFSA projektams įgyvendinti skiriama iki dešimties milijonų eurų ES fondų investicijų.