Šiandien Vilniaus kogeneracinę jėgainę galima drąsiai vadinti vienu pažangiausių energetikos projektų visoje Europoje. Tai – modernus, aplinką tausojantis sprendimas, kuris ne tik užtikrina patikimą šilumos tiekimą sostinės gyventojams, bet ir padeda mažinti atliekų kiekį sąvartynuose bei CO₂ emisijas. Šio projekto įgyvendinimas buvo neatsiejamas nuo Europos Sąjungos paramos – dalis investicijų skirta iš ES fondų, siekiant skatinti švaresnę energetiką ir žiedinę ekonomiką Lietuvoje.
Jėgainė, kuri sprendžia dvi miesto problemas vienu metu
Vilniaus kogeneracinė jėgainė gali pagaminti iki 50 proc. sostinės centralizuotos šilumos poreikio ir tiek elektros energijos, kad jos pakaktų 230–300 tūkst. namų ūkių. Ji veikia dviejų tipų kuro principu – naudojamos po rūšiavimo likusios, perdirbti netinkamos komunalinės atliekos bei vietinis atsinaujinantis biokuras, daugiausia medienos skiedros. „Tai moderniausia Lietuvoje ir viena moderniausių Europoje kogeneracinė jėgainė, kurioje vienu metu gaminama elektros ir šilumos energija. Ji aprūpina beveik pusę viso metinio sostinės centralizuotos šilumos poreikio“, – pasakoja Vilniaus kogeneracinės jėgainės vadovas Mantas Burokas. Jo teigimu, šis projektas – ne tik energetinis sprendimas, bet ir sisteminis atsakas į dvi ilgai Vilnių kamavusias problemas. Viena jų – perteklinės atliekos.
„Viena problema – ekologinė, susijusi su atliekų susidarymu ir jų apdorojimu. Mūsų jėgainė per metus gali apdoroti iki 200 tūkst. tonų nepavojingų komunalinių atliekų, kurių didelė dalis keliautų tiesiog į sąvartynus“, – pabrėžia M. Burokas. Antroji, pasak jo, yra iškastinio kuro naudojimas šilumos gamyboje: „Iki mūsų jėgainės atsiradimo reikšminga dalis šilumos buvo gaminama naudojant dujas. Įjungus mūsų pajėgumus, sostinės šilumos ūkyje šis iškastinio kuro komponentas buvo praktiškai eliminuotas. Tai milžiniškas žingsnis link žaliosios transformacijos.“ Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje taikomos vienos pažangiausių taršos valdymo sistemų visoje Europoje. Nuolat stebimos emisijos, o filtravimo įranga atitinka geriausius prieinamus gamybos būdus.
„Mums svarbiausia, kad jėgainė būtų ne tik efektyvi, bet ir saugi aplinkai. Kiekvienas technologinis sprendimas čia kurtas taip, kad atitiktų aukščiausius tarptautinius reikalavimus. Investavome į moderniausias valymo ir stebėsenos sistemas, kurios užtikrina, kad oro tarša būtų gerokai mažesnė nei leidžia normos“, – teigia M. Burokas.
Pavyzdys, kaip inovacijos virsta realia nauda visuomenei
Kogeneracinės jėgainės projekto bendra vertė siekia daugiau nei 414 mln. eurų, iš kurių apie 140 mln. eurų buvo finansuota iš Europos Sąjungos fondų. Investicijos buvo panaudotos tiek biokuro, tiek atliekų deginimo blokams įrengti. Projektas įgyvendintas bendradarbiaujant su Europos investicijų banku, Energetikos ministerija, Aplinkos projektų valdymo agentūra ir Inovacijų agentūra, o jį vykdė UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ – specialios paskirties įmonė, įkurta valstybės nutarimu.
Inovacijų agentūros Investicijų vertinimo vadovė Gintarė Kuncaitytė pabrėžia, kad šis projektas – vienas sėkmingiausių nacionaliniu mastu įgyvendintų pavyzdžių, kaip galima derinti inovacijas, darnų vystymąsi ir viešųjų bei privačių institucijų partnerystę. „Dirbti su šia įmone reiškia bendradarbiauti su organizacija, kuri turi aiškią viziją, tikslą ir gebėjimą jį pasiekti. Iš Inovacijų agentūros perspektyvos tai yra vienas įspūdingiausių pavyzdžių, kaip inovacijos gali būti sėkmingai įgyvendinamos nacionaliniu mastu“, – teigia G. Kuncaitytė. Pasak jos, šis projektas atitiko aukščiausius technologinius ir aplinkosauginius standartus, o kartu prisidėjo prie Lietuvos strateginių tikslų – energetinio saugumo, žiedinės ekonomikos plėtros ir dekarbonizacijos.
„Tai nėra vien tik elektrinė. Tai strateginis projektas, kuris realiai mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, užtikrina šilumos tiekimą vilniečiams ir stiprina šalies energetinę nepriklausomybę“, – sako G. Kuncaitytė. Inovacijų agentūros atstovė pasakoja, kad jėgainės projektas nuo pat pradžių nebuvo lengvas – jį lydėjo iššūkiai ir visuomenės reakcijos. „Projekto įgyvendinimo metu įmonė susidūrė su nemažais sunkumais – nuo rangovų pasikeitimo iki visuomenės pasipriešinimo. Buvo klausimų dėl ekonominio naudingumo, aplinkosaugos poveikio, netgi projekto reikalingumo. Tačiau profesionali komanda sugebėjo įveikti šiuos iššūkius – tai įrodė įmonės atsakingumą ir gebėjimą siekti tikslo“, – teigia G. Kuncaitytė.
Ir šiandien, kaip teigia pašnekovė, rezultatai yra gana iškalbingi: „Elektrinė šiandien gamina žalią energiją, mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, o kartu – užtikrina stabilų šilumos tiekimą vilniečiams. Tai projektas, kuriuo galime didžiuotis visos Lietuvos mastu.“
Žvilgsnis į ateitį – dar daugiau žiediškumo
Vilniaus kogeneracinės jėgainės komanda jau planuoja kitus žingsnius. M. Buroko teigimu, įmonės vizija – toliau stiprinti tvarumo kryptį ir integruoti dar daugiau žiedinės ekonomikos principų. „Ateityje sieksime dar didesnio žiediškumo, stiprinsime sistemines paslaugas elektros rinkoje, investuosime į naujas technologijas, leisiančias dar labiau priartėti prie klimato neutralumo. Tai mūsų kelias – ne vien į energetikos efektyvumą, bet ir į aplinkosaugos pažangą“, – sako jis.
Daugelio vertinimu, Vilniaus kogeneracinė jėgainė tapo ne tik energetiniu objektu, bet ir įrodymu, kad tvarumas, technologinė pažanga ir ekonominis efektyvumas gali eiti koja kojon. Tai projektas, kuris rodo, jog Lietuva geba įgyvendinti didelio masto energetines inovacijas, naudingas tiek miestui, tiek visai šaliai. „Šis projektas – puikus įrodymas, kad viešasis sektorius, verslas ir ES institucijos gali sukurti realią, apčiuopiamą naudą visuomenei. Tai daugiau nei jėgainė – tai tvarios ateities simbolis“, – neabejoja G. Kuncaitytė.