Remiantis 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos susisiekimo plėtros programa, viena iš problemų būtų – neišnaudojamas susisiekimo sistemos potencialas kurti didesnę sektoriaus vertę didinant susisiekimo infrastruktūros panaudojimo efektyvumą ir teikiant paslaugas. Viena iš šios spręstinos problemos priežasčių būdų - inovatyvių ir skaitmenizuotų sprendimų trūkumas susisiekimo sektoriuje. Pasaulyje vis sparčiau vystosi tokios itin pažangios technologijos kaip 5G ryšys, dirbtinis intelektas, kurios atveria dideles galimybes spręsti visuomenės ir verslo iššūkius visuose sektoriuose, tarp jų ir susisiekimo bei transporto. Tačiau Lietuvoje iki šiol nėra pakankamai skatinamos susisiekimo inovacijos, nesudaroma palanki aplinka joms kurti ir bandyti. Šio projekto dėka, bus kuriama 5G bei DI sprendimais paremta transporto optimizavimo ir rekomendacijų sistema, taip prisidedant prie įgyvendintų inovatyvių ir skaitmenizuotų sprendimų susisiekimo sektoriuje skaičiaus didinimo. Sekanti problema, prie kurios sprendimo prisidėtų šis projektas - nepopuliarus viešasis transportas. Lietuvoje 70 proc. žmonių gyvena miestuose, o asmeninės kelionės sudaro didžiąją dalį visų kelionių. Pavyzdžiui, 2017 m. Vilniuje beveik 50 proc. visų gyventojų kelionių vyko lengvuoju automobiliu, 24 proc. viešuoju transportu, 1,5 proc. dviračiu, 1 proc. – kitu autotransportu. Viešasis transportas vis dar nėra pakankamai populiarus ir patrauklus – 2018 m. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atlikto tyrimo metu Vilniaus gyventojai viešąjį transportą įvertino 7,98 balo iš 10. Tyrimo metu nustatyta, kad prasčiausiai respondentai vertina kelionės komfortą (7,88 balo), saugumą (7,9 balo) ir bendrą viešojo transporto kokybę (7,99 balo). Viešasis transportas dažnai nepatrauklus, nes nepakanka efektyvių miesto eismo valdymo priemonių, intelektinių transporto (eismo valdymo) sistemų, kurios yra būtinos didinant viešojo transporto konkurencingumą. Taip pat šios viešojo transporto nepatrauklumo priežastys aktualios ir kitiems Lietuvos didmiesčiams. Projektas taip pat prisidėtų prie šios problemos sprendimo, didinant viešojo transporto populiarumą. Be to, Vilniaus mieste nėra paplitusių nemokamos 5G ryšio prieigos taškų. Tai problema ne tik vietiniams gyventojams, bet ir miesto svečiams – pastariesiems interneto ryšys svečioje šalyje yra būtinas. Šio projekto metu atveriami nauji nemokamos 5G prieigos taškai bus naudingi miesto komerciškumui didinti. Šiuo metu rinkoje yra siūloma nemažai nedidelio masto sistemų, gebančių fiksuoti eismo dalyvius bei priimti atitinkamus sprendimus. Visgi, plataus masto sistemų (miesto lygmenyje) nėra daug, o sistemos, kuri rinktų 5G prieigos vartotojų duomenis, fiksuojančios įvykius su stacionariomis ir mobiliomis kameromis bei pagal gautus duomenis teikiančios tam tikras išvadas rinkoje dar nėra. Projekto metu numatoma sukurti tokią sistemą, kuri su stacionarių ir mobilių kamerų, 5G ryšio bei DI sprendimų pagalba gebės fiksuoti su transportu ir/ar eismo dalyviais susijusius įvykius bei pateiks atitinkamas rekomendacijas tiek eismo dalyviams, tiek partneriams: maršrutų pasiūlymus, įspėjimus apie eismo įvykius, viešojo transporto apkrovos prognozes ir t.t. Projekto įgyvendinimas bus skaidomas į 4 pagrindines kryptis: ● Įvykių fiksavimas naudojant stacionarias kameras; ● Įvykių fiksavimas naudojant mobilias kameras; ● 5G ryšio skleidimo sistema stotelėse bei viešojo transporto priemonėse, renkanti vartotojų duomenis; ● Autobuso telemetrijos duomenų analizė. 5G ryšys numatytiems sprendimams realizuoti ir problemos išspręsti yra esminis – dabartiniai technologiniai pajėgumai (4G) neleistų tinkamai apdoroti visų vaizdinių duomenų, nepalaikytų didelio kiekio kamerų veikimo tuo pačiu metu, konsoliduotoje vietoje. Siekiant sukurti šią 5G bei DI sprendimais paremtą transporto optimizavimo ir rekomendacijų sistemą yra būtina atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas. Pirmuoju mokslinių tyrimų etapu bus tiriamas 5G įrangos veikimas realiomis sąlygomis bei apibrėžtas tinkamos įrangos savybių sąrašas. Antruoju - bus siekiama įdiegta įranga surinkti reikalingus duomenis, skirtus modelių apmokymui, arba imituojant realias sąlygas bus bandoma gauti kuo panašesnius duomenis į realius. Nuo trečiojo iki šeštojo etapo bus kuriami sistemų pirminiai maketai – surinkti duomenys bus panaudoti DI modelių treniravimui, modeliai bus integruoti atitinkamose programinėse sąsajose bei atliktas maketų testavimas realiomis sąlygomis. Eksperimentinės plėtros pirmuoju etapu bus siekiama aprašyti 5G DI modelių prototipų reikalavimus, pagal kuriuos bus vystomos atitinkamos sistemos. Antrajame etape bus kuriami produktų prototipai, kurie bus išbandomi ir demonstruojami realiomis sąlygomis. Trečio etapo metu, remiantis testavimo rezultatais, bus vystomos bandomosios sistemų versijos, atliekami versijų galutiniai išbandymai. Per paskutinį eksperimentinės plėtros etapą bus atliekami bandomųjų versijų diegimai klientų sistemose ir gaunami produkto veikimo bei kokybės vertinimai.