Pastatai suvartoja apie 40 proc. viso ES suvartojamo energijos kiekio ir generuoja daugiau kaip trečdalį 36 proc. ES išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Maždaug 75 proc. ES pastatų neefektyviai vartoja energiją ir tik 1 proc. kasmet atlieka energijos vartojimo efektyvumo didinimo renovacijas. Maždaug 85–95 proc. dabartinių pastatų 2050 metais toliau bus naudojami. Ateities prognozės gerokai atitolina pasaulį nuo tvarumo tikslų įgyvendinimo ir tik aštrina klimato kaitos problemą. Statybos sektorius yra laikomas viena iš taršiausių pramonės sričių, nes naudojama daugybė išteklių, kurių dalis į aplinką sugrįžta atliekų pavidalu. Be to, daugelis įprastai naudojamų medžiagų yra itin imlios energijai. Nemaža dalimi prie to prisideda naudojamos tradicinės statybinės medžiagos, pavyzdžiui, betonas. Europos Sąjungos valstybės narės viena po kitos griežtina statybų reikalavimus: skaičiuoti CO2 emisijas tampa privaloma, o jų ribos traukiasi. Daugiausia CO2 emisijų generuoja pastato konstrukcijos bei fasadas. Didelė problema senų daugiabučių namų energijos sąnaudos ir prastas patalpų klimatas. Daugiabučių namų išorinių sienų šilumos laidumo vertės U ≈ 0,8...1,6W/(m2·K). Palyginimui, dabartinė rekomendacija naujiems gyvenamiesiems namams dėl išorinių sienų šilumos perdavimo yra U ≈ 0,12-0,15 W/(m2∙K). Dauguma esamų daugiabučių yra naudojami 30–40 metų be kapitalinio renovavimo ir jiems reikalinga gili renovacija. Nauja pastatų energinio naudingumo direktyvos redakcija reikalauja, kad valstybės narės parengtų ilgalaikę strategiją, palengvinančią ekonomiškai efektyvų esamų pastatų pavertimą beveik nulinės energijos pastatais. Vidutinis metinis 3% renovacijos rodiklis būtų reikalingas energijos vartojimo efektyvumo ambicijoms įgyvendinti. Šiandien renovacijos lygis yra apie 1%. Mažiau nei 3 % pastatų Europos Sąjungoje turi energinio naudingumo sertifikato ženklą A (beveik nulinės energijos pastatas). Norint pasiekti tikslą pertvarkyti esamus pastatus į beveik nulinės energijos pastatus, reikia atnaujinti 97 proc. pastatų fondo. Europos statybos sektoriaus ataskaitoje padaryta išvada, kad statybų sektoriuje sensta darbo jėga ir jame trūksta įgūdžių. Norint iki 2030 m. sumažinti ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 proc., pastatų generuojamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį reikės sumažinti 60 proc. Todėl pastatai turi efektyviau naudoti energiją, būti geriau izoliuoti ir renovuoti. Nauja Europos Komisijos strategija „Renovacijos banga Europoje“ siekia padvigubinti metinės energiją taupančios pastatų renovacijos mastą per kitus 10 metų. Šios strategijos tikslas padvigubinti pastatų renovacijos tempą, sumažinti šildymo ir vėsinimo sistemų anglies dioksido kiekį ir pagerinti energijos vartojimo efektyvumą, daugiausia dėmesio skiriant viešųjų pastatų modernizavimui. Šis tikslas bus pasiektas tik tobulinant greitesnius ir inovatyvesnius renovacijos metodus, skatinant moduliškumą ir industrializaciją. Industrializacija už objekto ribų ir surenkamų pastato elementų panaudojimas renovacijai yra sprendimas paskatinti renovacijos procesą ir per protingą laikotarpį atnaujinti esamą būstą. Naujų statybų pramoninis procesas plačiai taikomas visoje Europoje. Siekiama naudoti vis mažiau energijai imlių produktų, juos keičiant organinėmis alternatyvomis, stengiamasi rinktis žiediškumą garantuojančias medžiagas (perdirbtas ar galimas pakartotinai panaudoti), trumpinama logistikos grandinė Statyba, naudojant inžinerinės medienos surenkamus skydus ar modulius, leidžia mažinti CO2, eliminuoti atliekas, optimizuoti medžiagų kiekius. Tačiau tvarumą užtikrina ne tik didesnis efektyvumas ar išmanumas, bet ir statybos apimčių mažinimas. Europoje yra apie 35 proc. senos statybos pastatų, kurių eksploatavimo laikas daugiau nei 50 metų. Tokio amžiaus pastatai nebėra tinkami eksploatacijai, tačiau jų nugriovimas ir pakeitimas naujais namais nėra tvarus sprendimas, todėl renovacija gali užtikrinti mažesnes statybų apimtis. Mediena pasižymi ne tik geromis medžiaginėmis savybėmis, pavyzdžiui, aukšta šilumos izoliacija. Statybos industrijai dar svarbiau yra tai, jog labai efektyvi yra ir medienos gamyba. Tai palanki žaliava statybai industrializuoti: medis yra tvirta ir lengva medžiaga – gelžbetoninio modulio ir medinio karkaso svoris skiriasi net kelis kartus. Todėl mediena yra lengviau pritaikoma robotizuotai pastato elementų gamybai, o gamyba fabrikuose vyksta 20–50 proc. greičiau. Industrializuota mediena neabejotinai yra ne tik tvari žaliava, bet ir efektyvesnė bei gerokai tvaresnė už surenkamą betoną. Standartizuotų modulinių konstrukcijų iš organinių medžiagų gamybos pajėgumų sukūrimas vietinėje rinkoje leis padidinti pastatų atnaujinimo (modernizavimo) tempus. Šiuo metu darbai renovacijos objekte vyksta vidutiniškai 9-15 mėn. Įdiegus inovatyvią modulinę technologiją, renovacijos procesas pagreitėtų mažiausiai 3 kartus. Mažindami darbų laiką aikštelėse, mažiname darbų rizikos pavojų darbuotojams, nepasitenkinimą dėl ilgo renovacijos ir statybų proceso, mažinama urbanistinė tarša, triukšmas, nepatogumas gyventojams. Vykdant gamybą industrializuotai nėra svarbios oro sąlygos ir meteorologiniai reiškiniai, mažinamos energijos ir medžiagų sąnaudos, atliekos, logistikos kaštai. Pagerėja darbų sauga, sukuriamos patrauklios darbo vietos. Vykdant renovaciją įprastai, dažniausiai nėra sprendžiamas vėdinimo klausimas, kadangi esamos vėdinimo sistemos pastatuose nėra pakankamos, dažnu atveju nefunkcionuojančios. Taikant prefab skydais renovacija šis klausimas yra išsprendžiamas be intervencijos į pastatų vidų ir patalpas. Vėdinimo kanalai yra įmontuoti į sieninio modulio elementus, todėl išvengiamas nemalonūs renovacijos padariniai, kurie kyla dėl neįvertinto pastatų vėdinimo poreikio. EK nustatė, kad ŠESD intensyvumą Lietuvoje lemia didelis Lietuvos ekonomikos energijos suvartojimo intensyvumas ir keli labai daug ŠESD išmetantys pramonės įrenginiai, kurie veikia Kauno, Telšių ir Šiaulių apskrityse ir yra labai svarbūs užimtumo šaltiniai šiuose regionuose. Didžiausias teršėjas Šiaulių apskrityje, Akmenės raj. yra AB „Akmenės cementas“. Siekiant perėjimo link klimatui neutralios ekonomikos, perkvalifikavimo poreikis Šiaulių regione, o ypač Akmenės raj. sav. bus itin reikšmingas tiek dėl numatomų inovatyvių technologijų diegimo AB „Akmenės cementas“, tiek dėl tvarių alternatyvių darbo vietų kūrimo. Perėjimas prie neutralios klimatui ekonomikos bus iššūkis visai šaliai, tačiau Akmenės rajonų savivaldybė, susiduria su didesne rizika, nes jos ekonomika istoriškai priklauso nuo vienos didelės įmonės, kuri generuoja didžiausius ŠESD kiekius šalyje. Nepavykus ES ATLPS priklausančioms įmonėms prisitaikyti prie neutralaus poveikio klimato ekonomikos tikslų, tai gali turėti įtakos darbo vietų, pajamų ir BPV nuostoliams nacionaliniu, regioniniu, o ypač savivaldybių lygmeniu. Projektu siekiama užtikrinti prisidedant prie Akmenės raj. savivaldybės augimo, vystymosi pritraukiant klimatui neutralias investicijas ir sukuriant papildomas darbo vietas. Siekiant perėjimo link klimatui neutralios ekonomikos, numatomi darbuotojų mokymai ir perkvalifikavimas, kurie būtini dėl numatomų Prefab skydų gamybos.