Vienas iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) tikslų yra stiprinti sėkmingų tarptautinių paraiškų rengimą ir didinti Lietuvos mokslo institucijų konkurencingumą Europos mokslinių tyrimų erdvėje. „Space Science Research Infrastructure“ (SpaceSci-RI) projekto (kvietimas EC call “HORIZON-INFRA-2023-SERV-01-02: Research infrastructure services advancing frontier knowledge”), kurio pagrindu teikiamas šis teleskopo modernizavimo projektas, tikslas yra suteikti mokslinę infrastruktūrą, reikalingą pagrindiniams mokslo ir technologijų iššūkiams, su kuriais susiduria šiuolaikinis astronomijos ir dalelių fizikos mokslas, spręsti ir sustiprinti Europos pozicijas kosmoso tyrinėjimų priešakyje. SpaceSci-RI tikslas suteikti mokslininkams tarptautinę prieigą prie pasaulyje pirmaujančių observatorijų, dalelių greitintuvų ir laboratorijų įrenginių, virtualią prieigą prie naujausių duomenų bazių ir įrankių, sąsają su Europos atvirojo mokslo debesiu (EOSC) ir tinklaveika, kad būtų galima išplėsti vartotojų bazę ir pritraukti naujų partnerių iš mažiau atstovaujamų ES valstybių, ne ES šalių, pramonės ir tarpdisciplininių sričių bei mokyti naujos kartos RI lyderius ir vartotojus. Projektas apima 70 partnerių iš 28 pasaulio šalių, suteikiančių prieigą prie daugiau kaip šimto penkiuose žemynuose esančių optinių, saulės ir radijo teleskopų, prie laboratorijų ir dalelių greitintuvų bei 10 virtualių paslaugų, jungiančių duomenų bazes ir katalogus. Vilniaus universitetas (VU) projekte yra atsakingas už optinių ir radijo teleskopų tinklo prieigos koordinavimo darbo paketą, taip pat už tyrėjų kvalifikacijos kėlimą ir mentorystę kaip darbo paketo koordinavimo pavaduotojas. Projekte yra įtraukta ir Molėtų astronomijos observatorijos (MAO) infrastruktūra astronominių stebėjimų vykdymui ir tarptautinių vasaros mokyklų jauniesiems tyrėjams organizavimui. Šiuo metu MAO turimi trys teleskopai naudojami kiekvieną giedrą naktį, o gauti duomenys publikuojami aukšto cituojamumo žurnaluose. Teleskopai eksploatuojami, tiek Lietuvos, tiek bendradarbiaujančių užsienio astronomų. Observatorijos unikali vieta (55 laipsniai šiaurės platumos) leidžia stebėti objektus, kurie kitoms observatorijos gali būti nepasiekiami (pvz. Kanarų salose esantiems intensyviai naudojamiems teleskopams). Šiuo projektu norima atnaujinti Maksutuvo tipo 35/51 cm teleskopą. Juo gauti duomenys panaudoti vienuolika straipsniuose (Q1) per paskutinius penkerius metus. Įsigijus naujas šio teleskopo astrofotometrinių duomenų registravimo ir valdymo sistemas, ženkliai pagerėtų jo gaunamų duomenų kokybė bei panaudojamumas. Ši įranga leistų užtikrinti tiek hibridinį, tiek nuotolinį teleskopo pasiekiamumą ir valdymą iš bet kurios pasaulio vietos taip leidžiant jį pasiekti plačiajai astronomų bendruomenei. Įsigyta astrofotometrinė įranga pritaikyta Vilniaus fotometrinės sistemos naudojimui leistų gauti aukštos kokybės duomenis. Įgyvendinus šį pirkimą, bus atnaujinta Europos mokslinių tyrimų erdvėje konkurencinga atviros prieigos tarptautinius reikalavimus atitinkanti nacionalinė mokslinių tyrimų infrastruktūra (MAO), užtikrinanti sąlygas aukščiausio lygio astronomijos mokslinių tyrimų plėtrai dabar ir ateityje. Atnaujintu teleskopu stebėjimus galės atlikti visų Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslininkai bei studentai. Konkurso būdu mokslinių tyrimų infrastruktūra Molėtų astronomijos observatorijoje prieinama ir užsienio šalių astronomams. Šiuo metu tiek teleskopo valdymo, tiek duomenų rinkimo įranga yra pasenusi bei neišnaudojamas visas teleskopo potencialas. Ketinama įsigyti naują teleskopo valdymo įrangą, taip užtikrinant sklandų jo darbą, bei įsigyti astrofotometrinę sistemą, kuri sudaryta iš kameros, filtrų disko, fokusatoriaus ir Vilniaus fotomoterinės sistemos filtrų. Vilniaus fotometrinė sistema leistų Lietuvos (ir ne tik) astronomams efektyviau vykdyti astronominius tyrimus bei prisidėtų prie galimai naujų temų plėtojimo. Taip pat bus įsigyta kamera su didelio formato CMOS sensoriumi, kuris leis stebėti didelę dangaus skliauto dalį vienu metu. Ši įranga leis pritraukti naujų tyrėjų, studentų ir/ar naujų projektų. Teleskopas taps patrauklesniu ir „Space Science Research Infrastructure“ bei kitų tarptautinių mokslinių projektų rėmuose. Šiuo teleskopu yra atliekami žvaigždžių kintamumo stebėjimai, Žemei pavojingų objektų paieškos, egzoplanetų tranzitų, asteroidų sukimosi, užtemdomų dvinarių žvaigždžių, gravitacinių mikrolęšių stebėjimai ir kiti šiuo metu aktualių astrofizikos sričių objektai bei reiškiniai. Šalia visų šių mokslinių tyrimų observatorija aktyviai naudojama jaunųjų tyrėjų ruošimui. Observatorijoje vyksta kasmetiniai jaunųjų astronomų sąskrydžiai, jau kelis dešimtmečius rengiamos tarptautinės vasaros mokyklos, kuriose dalyvauja jaunieji tyrėjai (ir astronomijos mėgėjai) iš daugelio šalių. Taip pat auga susidomėjimas astronomijos studijomis Vilniaus universitete. Visų pakopų studijų studentai dalyvauja MAO veikloje atlikdami stebėjimus bei analizuodami surinktus stebėjimų duomenis. Šis teleskopas atliks svarbų vaidmenį ugdant būsimuosius tyrėjus. Atnaujintos mokslinių tyrimų infrastruktūros dėka Vilniaus universitetas galės sėkmingiau bendradarbiauti su užsienio astronomijos mokslo centrais ir observatorijomis, dalyvauti tarptautinėse stebėjimų kampanijose, integruotis į tarptautines mokslines programas bei Europos ir pasaulio mokslinių tyrimų infrastruktūrų tinklus. Planuojamas labai svarbus Lietuvos astronomų įsitraukimas į Europos kosmoso agentūros bei NASA kosminių observatorijų bei antžeminių stebėjimų programas. Kosminių observatorijų atrasti įdomūs objektai, kurių kiekvienais metais yra vis daugiau, detaliau tiriami antžeminiais teleskopais, prie ko stipriai prisidės ir modernizuotas Molėtų astronomijos observatorijos teleskopas. Tai padės pagerinti stebėjimų kokybę, padidinti stebimų objektų kiekį ir stebėjimų efektyvumą, leis stebėti tokių kosminių teleskopų kaip Kepler, TESS, bei ateityje planuojamų paleisti kosminių teleskopų Plato, Ariel bei kt. atrastus negilius egzoplanetų tranzitus. Tai prisidės prie nedidelių Žemės tipo tinkamų gyvybei egzoplanetų paieškos. Lietuva taip pat prisijungė prie EU SST projekto. Naujoji įranga leis teleskopą panaudoti ir įvairių šalių orbitinių žemės palydovų aptikimui ir stebėjimui bei jų sekimo užduotims atlikti. Įsigyta astrofotometrinės sistemos įranga prisidės prie sėkmingo naujų paraiškų pagal Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, įskaitant Europos partnerysčių ir Europos bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje, kvietimus rengimo. Projektas pagal savo pobūdį nepažeidžia horizontaliųjų principų ir neprieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms. Projekto įgyvendinimo metu nenumatoma jokių apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų principams įgyvendinti. Projekte nenumatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti ar veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį inovatyvumo (kūrybingumo) principui įgyvendinti (finansuojama veikla netiesiogiai prisideda prie šio principo įgyvendinimo, nes yra orientuota į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vystymą). Projekto įgyvendinimo metu nenumatyta veiksmų, kurie pažeistų PFSA nustatytų reikalavimų dėl atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymąsi.