Atliekų tvarkymo sistemos plėtra Įgyvendinama

Rengiant projektą, buvo išskirtos šios pagrindinės problemos ir jų atsiradimo priežastys: 1. Į sąvartyną patenka atliekos, kurios galėtų būti perdirbtos: Esamos DGASA netenkina Klaipėdos miesto gyventojų poreikių. Daliai gyventojų esama aikštelė yra per toli, prie jos nepatogu privažiuoti, daiktų dalinimosi stotelės nėra. Įrengus naują aikštelę, dalis gyventojų turės galimybę arčiau namų atsikratyti nereikalingų didelių gabaritų atliekų. Tai sumažins pinigines išlaidas ir laiko sąnaudas, susijusias su atliekų pristatymu į DGASA, paskatins dalijimosi daiktais kultūros plėtrą ir prisidės prie komunalinių atliekų kiekio mažinimo. 2. Visuomenei trūksta specifinių žinių apie atliekų rūšiavimą. Ne tik Klaipėdos mieste, bet ir visame Klaipėdos regione gyventojai turi nepakankamai žinių ir kompetencijų kaip mažinti atliekų susidarymą, teisingai rūšiuoti atliekas, kaip pasiekti maksimalų atliekų rūšiavimo rezultatą minimaliomis pastangomis, kad šis procesas teiktų realią naudą gyventojui. Įgyvendinus projektą, bus: įrengtą naują DGASA ir daiktų pakartotinio naudojimo centras Klaipėdos mieste (Projektą numatoma įgyvendinti Klaipėdos mieste, adresu Lakštučių g. 1 ). 2. Suorganizuotos viešinimo ir švietimo veiklos Klaipėdos savivaldybės gyventojams. Remiantis regioninės pažangos priemonės NLT029-02-01-02 „Rūšiuojamojo atliekų surinkimo skatinimas“ finansavimo gairių 2 priedu, stebėsenos rodikliai yra tokie - P.B.2.0107 Investicijos į rūšiuojamojo atliekų surinkimo įrenginius, R.B.2.2103 "Surinktos atskirai išrūšiuotos atliekos" ir P.S.2.1015 "Įgyvendintos viešinimo kampanijos atliekų prevencijos ir tvarkymo temomis". Detalus rodiklių pagrindimas nurodomas kitame skyriuje. Numatoma, kad įgyvendinant projektą bus laikomasi horizontaliųjų principų ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų: 1. Projekte nėra numatyta: 1.1. apribojimų, kurie darytų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, sveikatos būklės, negalios, seksualinės orientacijos, kalbos, etninės priklausomybės ar kitais pagrindais principo įgyvendinimui; 1.2. veiksmų, kurie darytų neigiamą poveikį horizontalaus darnaus vystymosi principo, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, įgyvendinimui; 1.3. veiksmų, kurie darytų neigiamą poveikį inovatyvumo principo įgyvendinimui. 2. Projekte užtikrinama, kad vykdant projekto veiklas bus padedama įgyvendinti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi vienuoliktojo tikslo – „pasiekti, kad miestai ir gyvenvietės taptų įtraukūs, saugūs, atsparūs ir darnūs“ 11.6 uždavinio – iki 2030 metų sumažinti vienam gyventojui tenkantį neigiamą miestų poveikį aplinkai, ypatingą dėmesį skiriant oro kokybei bei komunalinių ir kitų atliekų tvarkymui ir dvyliktojo tikslo – „užtikrinti darnius vartojimo ir gamybos modelius“ 12.5 uždavinį – iki 2030 metų labai sumažinti atliekų susidarymą taikant prevenciją, mažinimą, perdirbimą ir pakartotinį panaudojimą. 3. Vykdant priemonės veiklas, bus laikomasi pagrindinių Chartijos teisių: orumo; privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingo teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos. 4. Įgyvendinant projekto veiklas nebus pažeista Chartijoje įtvirtinta teisė į nuosavybę (žemę, kilnojamąjį turtą, materialųjį ir nematerialųjį turtą). 5. Projekto veiklos atitiks Chartiją pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01), III priedą.