Lietuvai ir visai Europos Sąjungai siekiant užsibrėžtų tikslų tvarios energetikos vystyme, vis įspūdingesni yra ir atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) panaudojimo tempai. Prognozuojama, kad iki 2030 m. 40 proc. ES šalyse suvartojamos elektros bus pagaminta iš AEI, o 2050 m. net 83 % visų ES namų ūkių galėtų prisidėti prie atsinaujinančios energijos gamybos, paklausos reagavimo ir (arba) energijos kaupimo. Kolektyvinis piliečių dalyvavimo aspektas gali ypač prisidėti ne tik prie „pažangesnio“ energijos naudojimo, bet ir prie ES atsinaujinančios energijos gamybos didinimo. Europa netolimoje ateityje turėtų tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu. Saulės ir vėjo energetikos plėtra neabejotinai prisidės prie šių tikslų pasiekimo, tačiau ji kartu kelia ir iššūkių. Tiek saulės, tiek vėjo elektrinių pagamintą energiją tiksliai prognozuoti yra sudėtinga, daugeliu atveju – neįmanoma, o elektros tinklo balansavimui skirti iškastinį kurą naudojantys lankstieji gamybos resursai tampa vis mažiau ekonomiškai ir morališkai patrauklūs. Europos Sąjunga (ES) skatina kurtis atsinaujinančios išteklių energetikos bendruomenes. Šiuose bendruomenės energetikos projektuose dalyvauja piliečiai, vietos valdžios institucijos ir įmonės. Apskaičiuota, kad daugiau nei 50 GW vėjo ir 50 GW saulės energijos generavimo galios iki 2030 m. galėtų priklausyti AIE bendruomenėms (atitinkamai 17 % ir 21 % įrengtos galios). Be tradicinio vartotojų vaidmens, vis daugiau piliečių tampa gaminančiais energijos vartotojais. Jie gali būti pavieniai asmenys, pavyzdžiui, namų ūkiai, įrengiantys saulės baterijas ant savo stogų, kad galėtų panaudoti saulės energiją. Saulės elektrinė energiją gamina dienos metu, kai namuose jos poreikis yra mažiausias. Be to, efektyviausiai saulės elektrinės dirba vasarą, kai namų šildyti nereikia, o žiemą, kai šilumos siurblys dirba visu pajėgumu ir reikalauja nemažai elektros, saulės elektrinės apskritai negeneruoja energijos. Taigi energijos gamybos ir jos vartojimo laikas nesutampa, todėl saulės elektrinės pagamintą energijos perteklių tenka atiduoti tinklams pasaugoti. Su Komerciniais biurai elektros energijos poreikis yra visiškai priešingas, jos didžiausias energijos poreikis būna dienos metu, skirtingomis valandomis nei buitinių vartotojų. Energijos kaupimas leidžia naudoti elektros energiją kitu metu, o ne tada, kai ją gamina saulės elektrinė. Tai elektros energijos vartojimo atidėjimas laike, nesinaudojant elektros pasaugojimo tinkluose paslauga, kuri pas mus kol kas nėra brangi, bet, kaip rodo keli pastarieji metai bei Vakarų Europos šalių praktika, turi tendenciją brangti. Skaičiuojama, kad 2021 m. Europoje iš 10-ties individualių namų, įsirengusių saulės elektrines, beveik 3 įsirengė ir elektros energiją surenkančius kaupiklius, o bendra Europoje įrengtų buitinių energijos kaupiklių talpa siekė 5,2 gigavatvalandžių (GWh), arba 70 proc. daugiau nei 2020 m. 1 MW baterija kainuoja apie 1 mln. eurų, tačiau maksimaliai ją įdarbinant, šios investicijos gali atsipirkti per maždaug trejus metus, o vėliau baterija pradeda uždirbti. Kaip rodo Vokietijos, Nyderlandų, Italijos, Australijos ir kitų šalių patirtis, energijos kaupikliai dažniausiai įrengiami namų ūkiuose ar bendrijose kartu su saulės elektrinėmis, todėl tokia plėtra tikėtina ir Lietuvoje. Jei bateriją pirkti kiekvienam namui ūkiui, ar įmonei yra per brangu, galbūt galima išspręsti šią problemą ją išsinuomojant ar pasiskolinant iš kito? Arba investuoti į bateriją ir sumažinti jos atsipirkimo laiką? Toks naujas energijos dalinimosi ir saugojimo verslo modelis gali sumažinti išlaidas už energiją, sumažinti CO2 kiekį, užtikrina energijos lankstumą ir stabilumą, didina energetinį saugumą. Energetikos transformacijos studija nurodo, kad tikslinga vystyti bendruomenines elektros kaupiklių sistemas, kurios galėtų nešti naudą ne vienam šeimos ūkiui, o visai šalia gyvenančiai bendruomenei. Taip būtų mažinamas elektros skirstomojo tinklo galios poreikis, todėl būtų galima efektyviau vykdyti investicijas į tinklo patikimumą. Studija rodo, kad efektyviam elektros kaupiklių naudojimui reikalingi išmanūs valdymo sprendimai. 2020 m. Lietuvoje įteisinta nauja elektros sistemos dalyvio rolė – elektros energijos paklausos telkėjas. Nepriklausomas elektros energijos paklausos telkimas – vieno ir (arba) kelių vartotojų grupės ir (arba) grupės kitų vartotojų elektros energijos paklausos pokyčių ir (arba) elektros energijos gamybos derinimas, siekiant nesuvartotą arba pagamintą elektros energiją ir (arba) nesuvartotą arba patiektą galią parduoti, pirkti arba pateikti aukcionui elektros energijos, balansavimo ir rezervinės galios rinkose. Nauji rinkos dalyviai – nepriklausomi elektros energijos paklausos telkėjai – padidins konkurenciją elektros energijos, balansavimo ir rezervinės galios rinkose, sudarys galimybes optimaliai panaudoti perdavimo ir skirstomojo tinklų bei generavimo pajėgumus, taip pat užtikrins efektyvesnį elektros energijos vartojimą. Taigi nepriklausomi elektros energijos paklausos telkėjai teikia rezervinės galios bei elektros energijos tinklo balansavimo paslaugas. Energijos vartotojai su telkėjų pagalba gali pasiūlyti savo elektros vartojimo lankstumą už tinklo balansavimą atsakingam tinklo operatoriui (Lietuvoje tai bendrovė „Litgrid“) ir už tai gauti atlygį. Kuriama AIEB platforma atliks telkėjo paslaugas, apjungs ir sutelks AI elektros gamintojus ir vartotojus, kaupiklių savininkus, bei suteiks galimybę dalyvauti tinklo balansavime. Šioje biržoje bet kuris juridinis ar fizinis asmuo dalyvauti gali tik atitinkantis Litgrid iškeltus reikalavimus. Juos dažnu atveju išpildyti gali tik labai dideli elektros gamintojai, o mažesni ar jų grupės, galėtų dalyvauti jei būtų sutelkiamos į energetines bendrijas. 2025 metais bus atsijungiama iš IPS/UPS sistemos, jungiančios Baltarusiją, Rusiją, Estiją, Latviją, Lietuvą bei kitas šalių sistemas. Toks atsiskyrimas nuo IPS/UPS zonos bus naudingas ir ekonomine prasme, nes sukurs lygias konkurencines sąlygas gamintojams, skatins investicijas rinkoje (AEI pranašumo atsiradimas nes NVS šalys naudoja nesaugius ir taršius įrenginius). Baltijos šalių elektros sistemos pradės veikti vienu dažniu su Lenkija, Vokietija ir kitomis Europos šalimis, kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje. Taip pat nuo to momento bus galima AIEB platformos pagalba savarankiškai valdyti elektros sistemos dažnį. Tad mūsų kuriamo produkto poreikis bus milžiniškas. Kuriamas naujas atsinaujinančių išteklių energetinių bendrijų (toliau - AIEB) veiklos modelis pritaikytas AIEB IT platformoje leistų optimaliai valdyti pagal sukurtus algoritmus elektros paklausos ir pasiūlos poreikius tiek vartojimo tiek elektros gamybos pusėse, prisidėtų sprendžiant tinklų balansavimo klausimus bei iš to sugeneruoti finansinę naudą bendrijos nariams. Produkto unikalumas susiveda į tai, jog bet kurie juridiniai ir fiziniai asmenys būdami grupėje galėtų efektyviausiu būdu pasidalinti turimais laisvais elektros gamybos ar saugojimo resursais tarp grupės narių ir už tai gauti pajamas. Dalyvaujant AIEB grupėje, skirtingų grupės narių vartojimo poreikiai paros laiko atžvilgiu yra skirtingi. Būdami grupėje naudą gauną visi: tie, kurie turi elektros perteklių ir tie, kuriems tuo metu yra reikalinga elektra. Platforma leistų efektyviai pasidalinti šiais resursais ir gauti finansinę naudą. Taip pat projekto sukurta AIEB platforma tiesiogiai prisidėtų prie strateginių Europos Sąjungos ir Lietuvos tikslų ir įsipareigojimų (2012/27 ES Energijos efektyvumo direktyva). Energijos vartojimo ir švaistymo mažinimas tampa vis svarbesnis ES. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės laikomos ne tik tvaraus energijos tiekimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, tiekimo saugumo ir importo išlaidų mažinimo užtikrinimo, bet ir Europos konkurencingumo skatinimo priemonėmis. Per pastaruosius 15 metų ES teisės aktai dėl energijos vartojimo efektyvumo labai pasikeitė. 2018 m. ES vadovai nustatė tikslą iki 2030 m. metinį ES suvartojamos energijos kiekį sumažinti 32,5 proc. 2023 m. kovo mėn. jie susitarė iki 2030 m. siekti sumažinti ES pirminės ir galutinės energijos suvartojimą atitinkamai 38 proc. ir 40,5 proc. Taigi, energijos vartojimo efektyvumas yra strateginis Europos sąjungos, grindžiamos principu „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, prioritetas. Šiuo projektu bus sprendžiamos šios pagrindinės problemos - elektros tinklo perkrova, brangi elektros energija vartotojams, elektros kainų saugojimo brangimas, ilgas energijos kaupiklių atsiperkamumas, energetinė priklausomybė ir nesaugumas dėl Rusijos karo su Ukraina ir kilusios kone didžiausia istorijoje energetinės krizės.