Valstybės duomenų agentūros duomenimis, demografinės senatvės koeficientas Panevėžio regione kasmet didėja (2019 m. – 168 asmenys, 2023 m. – 185 asmenys). 2023 m. pradžioje šio rodiklio reikšmė buvo aukščiausia šalyje (51 asm. aukštesnė nei šalies vidurkis). Analizuojant 2019–2023 m. duomenis matyti, kad sparčiausiai sensta Panevėžio m. savivaldybė (pokytis 24 asmenys). Senstant visuomenei, didėja ir soc. paslaugų poreikis. Panevėžio m. sav. administracija sparčiai didėjančioje soc. paslaugų srityje išskiria dvi paslaugas: pagalba į namus ir dienos socialinę globą. Panevėžio m. Socialinių reikalų skyriaus duomenimis, pagalba į namus 2020 m. buvo suteikta 313 asmenų, 2021 m. –332 asm., 2022 m. – 449 asm. ir 2023 m. – 635 asm. Statistiniai duomenys rodo aiškią problemą: senėjimą, mažėjantį jaunų žmonių skaičių, didėjantį soc. paslaugų poreikį. Pagalbos į namus paslaugų kiekis per paskutinius metus išaugo dvigubai ir šios paslaugos teikiamos reguliariai, tačiau daliai soc. atskirtį patiriančių asmenų reikia vienkartinių, t.y. kelis kartus per metus teikiamų paslaugų (pvz.: išvalyti langus, išplauti užuolaidas, išvalyti minkštus baldus ir pan. ar meistro paslaugų smulkiems buities darbams). Tokios vienkartinės paslaugos miesto mastu apskritai nėra teikiamos. Panevėžio mieste vis dar išlieka aktuali problema – skaitmeninio saugumo ugdymas tarp pažeidžiamų visuomenės grupių, ypač vyresnio amžiaus žmonių, asmenų su negalia ir jų šeimos narių. Didelė dalis vyresnio amžiaus žmonių ir asmenų su negalia neturi pakankamų įgūdžių saugiai naudotis el. paslaugomis, todėl dažnai nukenčia nuo sukčių ar klaidingos informacijos internete, nes nežino, kaip atskirti patikimą informaciją nuo melagienų ar kaip apsisaugoti nuo duomenų vagysčių. Dėl šių priežasčių pažeidžiami žmonės dažnai patiria technologinę, informacinę ir socialinę atskirtį, yra priklausomi nuo kitų, nors galėtų būti daug savarankiškesni, jei turėtų bazinių žinių bei įgūdžių. Vienas iš aktualiausių vyresnio amžiaus ir negalią turinčių asmenų gyvenimo kokybę lemiančių veiksnių – gebėjimas saugiai ir savarankiškai gyventi savo namuose. Nemaža dalis šių asmenų gyvena vieni, turi ribotas fizines galimybes ir mažas pajamas. Todėl net ir paprasti buitiniai darbai, tokie kaip paveikslų pakabinimas, elektros jungiklių ar rozetės keitimas, durų spynos taisymas ar nedidelis vandentiekio remontas tampa rimtu iššūkiu. Tuo tarpu paslaugos, atitinkančios šiuos poreikius – smulkūs meistro darbai – šiuo metu Lietuvoje yra neprieinamos per bendrąją soc. paslaugų sistemą. Šios paslaugos dažnai nėra finansuojamos ar nelaikomos prioritetinėmis, nors būtent jos leidžia ilgiau išlaikyti žmones savarankiškus, sumažina traumų, kritimų riziką, užkerta kelią institucinės globos poreikiui. Lietuvoje vis dar išlieka ryški socialinė atskirtis tarp asmenų su negalia, senjorų ir jų artimųjų bei likusios visuomenės dalies. Ribotas socialinis aktyvumas, gyvenimas individualizuotoje aplinkoje ir menkas dalyvavimas bendruomenės veikloje dažnai lemia socialinių ryšių silpnėjimą, emocinę izoliaciją, pasitikėjimo savimi praradimą ir gebėjimų savarankiškai spręsti kasdienes problemas mažėjimą. Dėl šios priežasties būtina teikti kompleksines, į asmenį orientuotas paslaugas, kurios ne tik tenkina bazinius poreikius (pvz., maisto ar higienos užtikrinimas), bet ir stiprina soc. aktyvumą, savarankiškumą bei emocinę gerovę. Vienos iš veiksmingiausių priemonių šiems tikslams pasiekti yra savarankiškumo ugdymo stovyklos ir pažintinės-socialinės išvykos, kurių metu žmonės įtraukiami į įvairias grupines veiklas, skatinami bendrauti ir bendradarbiauti, judėti ir aktyviai leisti laisvalaikį, ko pasėkoje pagerėja problemų sprendimo gebėjimai ir tarpusavio pagalba. Apibendrinant galima išskirti tris pagrindines problemas, kurias spręsime šio projekto veiklomis: 1. Nepakankamas paslaugų prieinamumas: a) ne visi socialinę atskirtį patiriantys asmenys turi galimybę naudotis skalbimo, džiovinimo, namų priežiūros pagal poreikį ar smulkių remonto darbų paslaugomis, nes neturi tam nei įrangos, nei galimybių pasamdyti pagalbą; b) specialiosios paslaugos, tokios kaip „meistras į namus“, Panevėžio mieste nėra teikiamos arba nėra sistemingai organizuojamos, nors jų poreikis nuolat didėja. 2. Socialinių įgūdžių nykimas ir savarankiškumo mažėjimas: a) ribotas socialinis aktyvumas lemia socialinių ryšių silpnėjimą, izoliaciją, gebėjimų spręsti kasdienes problemas praradimą; b) trūksta veiklų, kurios padėtų ugdyti gebėjimus atpažinti grėsmes, pasirengti nelaimėms ar susiorientuoti skaitmeninėje erdvėje. 3. Nepakankamas paslaugų kompleksinis pobūdis - esamos paslaugos dažnai teikiamos fragmentiškai, nesuderintai, neatsižvelgiant į individualius asmens poreikius ir visuminę situaciją (socialinę, emocinę, fizinę aplinką). Jeigu šios problemos nebus sprendžiamos, toliau gilės soc. atskirtis, asmenys taps vis labiau priklausomi nuo aplinkinių ar valstybės pagalbos, didės jų socialinė izoliacija, o ilgainiui – ir institucinės globos poreikis. Investicija į kompleksinių paslaugų modelį leis: a) suteikti realią pagalbą buityje ir kasdienybėje; b) mažinti socialinę atskirtį; c) stiprinti gyventojų savarankiškumą ir gebėjimus. Naujos paslaugos – pagalba buityje pagal poreikį, o ypač „meistras į namus“– atitinka inovatyvumo principą, nes iki šiol nebuvo diegtos savivaldybėje, o jų poreikis identifikuotas dirbant su tikslinėmis grupėmis. Projekto atitiktis horizontaliesiems principams (HP): 1. Darnus vystymasis: Projektas prisideda prie gyvenimo kokybės gerinimo, stiprindamas bendruomeninius ryšius, skatinamas savarankiškumas ir mažinama izoliacija, taip mažinant socialinę ir institucinę priklausomybę. 2. Lygių galimybių ir nediskriminavimo principas: Projektas orientuotas į pažeidžiamas visuomenės grupes – asmenis su negalia ir senjorus, kurie dažnai patiria įvairių formų diskriminaciją. Veiklos prieinamos visiems, nepriklausomai nuo jų lyties, tautybės, amžiaus, religijos ar orientacijos. 3. Inovatyvumas: Diegiamos naujos paslaugos, tokios kaip „meistras į namus“ ar skaitmeninės saugos mokymai, kurios iki šiol Panevėžyje nebuvo prieinamos šiai tikslinių grupių kategorijai. 4. JT Neįgaliųjų teisių konvencija: Projektas visiškai atitinka Konvencijos nuostatas – ypač dėl teisės gyventi bendruomenėje, savarankiškai, gauti tinkamas paslaugas ir informaciją prieinama forma. 5. Reikšmingos žalos nedarymo principas: Projekte nėra numatytų veiklų, kurios galėtų sukelti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, žmonių sveikatai ar kitiems darnaus vystymosi tikslams. 6. Prieinamumo visiems principas: Visos projekto veiklos ir paslaugos yra prieinamos skirtingų gebėjimų, amžiaus ir socialinės padėties asmenims, užtikrinant fizinį, informacinį ir socialinį prieinamumą. Projektu sprendžiamos Panevėžio miesto vietos veiklos grupės 2023-2027 m. strategijoje identifikuotos problemos: 1. Augantis soc. paslaugų poreikis ir atsirandantis poreikis teikti individualias ir kompleksines soc. paslaugas senyvo amžiaus asmenims ir asmenims, turintiems negalią, siekiant neįgaliųjų integracijos į visuomenę ir mažinant socialinę atskirtį (Panevėžio m. vietos plėtros strategijas 2023–2027 m., 15psl.). 2. Mažas senyvo amžiaus gyventojų įsitraukimas į savanorystę, teikiant neatlygintiną pagalbą kitiems, taip didinant jų užimtumą, gerinant psichinę ir emocinę sveikatą ir bendruomeninių ryšių kūrimą (Panevėžio m. vietos plėtros strategijas 2023–2027 m., 24psl.). 3. Socialinės atskirties didėjimas, neformalaus švietimo paslaugų trūkumas ir įvairių viešų socialinių ir sociokultūrinių paslaugų senyvo amžiaus asmenims, negalią turintiems asmenims ir jų šeimoms (Panevėžio m. vietos plėtros strategijas 2023–2027 m., 31psl). Projektas atitinka vietos plėtros strategijos tikslą Nr. 1. „Dėmesį telkti į Panevėžio miesto gyventojų socialinės atskirties mažinimą, siūlant gerinti socialinių, sociokultūrinių paslaugų kokybę ir jų prieinamumą“ (Panevėžio m. vietos plėtros strategijas 2023–2027 m., 37psl.). Kaip projektas sprendžia šias problemas: 1. Teikiamos tiek bendrosios (skalbimo, džiovinimo paslaugos), tiek specialiosios socialinės paslaugos (pagalba į namus, meistras į namus, įgūdžių ugdymas), kurios yra artimos asmens aplinkai ir individualizuotos. 2. Į paslaugų teikimą įtraukiami savanoriai, stiprinami bendruomeniniai ryšiai. 3. Sukuriamas kompleksinių paslaugų modelis, kuris tiesiogiai atliepia Plėtros plane įvardytą trūkumą – nepakankamą paslaugų kompleksiškumą ir individualizavimą. 4. Projekto tikslinė grupė – viena iš pagrindinių strategijoje įvardytų socialinės rizikos grupių: vyresnio amžiaus žmonės ir asmenys su negalia. Taip pat atitinka Panevėžio miesto 2021–2027 m. strateginio plėtros plano I prioriteto 1.3. tikslo „Skatinti socialinės atskirties mažėjimą ir socialinį saugumą“ 1.3.1. uždavinį „Užtikrinti kokybišką ir efektyvią socialinę paramą bendruomenėje“ ir 1.3.2. uždavinį „Vystyti socialinės paramos individualizuoto kompleksiškumo teikimo modelį“(Panevėžio miesto strateginis plėtros 2021-2027 m. planas, 192psl.). Projektu į šį tikslą reaguojama teikiant kompleksiškas bendrąsias ir specialiąsias soc. paslaugas, pritaikytas individualiems tikslinių grupių poreikiams. Projektas taip pat prisideda prie bendruomeninių paslaugų plėtros, kuri mažina socialinę atskirtį.