Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM) susiduria su keletu svarbių problemų, kurios trukdo efektyviai ir kokybiškai teikti jūrų transporto sektoriaus specialistų rengimo paslaugas. Šios problemos yra identifikuotos ir analizuotos tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygiu. Pagrindinės problemos: 1. Studijų ir mokymo kokybės trūkumas - LAJM turi ribotus išteklius modernioms studijų programoms įgyvendinti, o tai lemia nepakankamą specialistų rengimo kokybę. Tai neleidžia užtikrinti, kad rengiamų specialistų kompetencijos atitiktų šiuolaikinius tarptautinius reikalavimus ir darbo rinkos poreikius. - Studijų infrastruktūra ir laboratorijos yra pasenusios, neatitinka šiuolaikinių standartų ir technologijų, todėl studentai neturi galimybės įgyti praktinių įgūdžių, reikalingų jūrų transporto sektoriuje. 2. Nepakankamas specialistų skaičius - Lietuvos jūrų transporto sektorius, įskaitant laivybos ir jūrinio vėjo energetikos pramonę, susiduria su kvalifikuotų specialistų trūkumu. Ši situacija gali stabdyti pramonės plėtrą ir mažinti Lietuvos konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. - Lietuvos teritoriniuose vandenyse planuojami statyti jūrinio vėjo jėgainių parkai sukurs papildomą specialistų poreikį, kurio šiuo metu nėra galimybės patenkinti dėl ribotų rengimo pajėgumų. 3. Efektyvumo stoka ir didelės veiklos sąnaudos - LAJM valdymo struktūra ir procesai yra neefektyvūs, o tai lemia dideles veiklos sąnaudas ir ribotus finansinius išteklius, kurie gali būti panaudoti infrastruktūros ir studijų kokybės gerinimui. - Ribotas finansavimas apsunkina galimybes investuoti į infrastruktūros modernizavimą ir naujų studijų bei neformalaus suaugusiųjų mokymo programų kūrimą. ---- Problemų priežastys: 1. Pasenusi infrastruktūra - LAJM pastatai ir laboratorijos yra senos, statytos praėjusiame amžiuje, o daugelis jų nebuvo modernizuoti. Tai trukdo įgyvendinti šiuolaikines studijų programas ir naudoti modernias mokymo technologijas. - Bendra mokomųjų korpusų infrastruktūra neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, todėl studentams ir dėstytojams nėra sudarytos tinkamos sąlygos mokytis ir dirbti. 2. Nepakankamas finansavimas - Viešųjų finansavimo šaltinių trūkumas riboja galimybes atnaujinti infrastruktūrą ir įgyvendinti kokybiškas studijų ir mokymų programas. Tai lemia žemą investicijų į LAJM modernizavimą lygį ir ribotas galimybes pritraukti papildomų lėšų. - Projektų finansavimo sąlygos ne visada yra palankios aukštosioms mokykloms, ypač specializuotoms kaip LAJM, todėl kyla sunkumų užtikrinant nuolatinį ir tvarų finansavimą. 3. Specialistų trūkumas - Rinkoje trūksta kvalifikuotų dėstytojų ir mokslininkų, kurie galėtų vesti specializuotas studijų programas ir vykdyti mokslinius tyrimus jūrų inžinerijos ir technologijų srityse. - Nepakankamas dėmesys dėstytojų kvalifikacijos tobulinimui ir mokymui taip pat lemia žemesnę mokymo kokybę. Projekto poreikis ir pasekmės, jei problema nebus išspręsta ---- Jei problemos nebus sprendžiamos, LAJM veikla susidurs su rimtais iššūkiais, kurie gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių: 1. Specialistų trūkumas rinkoje - Jūrų transporto sektorius ir naujai vystoma jūrinio vėjo energetikos pramonė susidurs su dideliu kvalifikuotų specialistų trūkumu, kas gali riboti sektoriaus plėtrą ir mažinti šalies konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. 2. Kokybės ir efektyvumo problemos - LAJM negalės užtikrinti aukštos studijų ir mokymo kokybės, kas sumažins studijų programų patrauklumą ir sumažins studentų skaičių. Tai gali lemti finansinių sunkumų padidėjimą ir tolesnį infrastruktūros ir studijų kokybės nuosmukį. 3. Tarptautinio konkurencingumo mažėjimas - Nepakankama infrastruktūra ir ribotos galimybės vykdyti modernias studijų programas neleidžia LAJM konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Tai gali lemti studentų ir mokslininkų emigraciją į užsienio šalis, kur studijų ir mokslinių tyrimų sąlygos yra geresnės. ---- Siekiant užtikrinti studijų kokybę, numatoma konsoliduoti akademinį personalą, pritraukiant VILNIUS TECH mokslininkus, turinčius gamtos ir technologijų mokslų srities mokslų daktaro laipsnį, dėstyti Lietuvos jūreivystės akademijoje (LJA) vykdomų programų studijų krypties dalykus, pasiekiant rodiklį, kad ne mažiau, kaip 20 proc. studijų apimties dėstytų mokslo laipsnį turintys dėstytojai, ir, analogiškai, LJA mokslininkai dėstys transporto inžinerijos magistrantūros studijų programos specializacijos ,,Jūrų inžinerija“ dalykus pagal kompetenciją. Po reorganizavimo numatomas esamo 6 studijų programų portfelio pertvarkymas atsisakant vykdyti 2 arba 33 proc. programų: • LAJM nebūdingos ir neefektyvios studijų programos ,,Logistikos ir laivybos informacijos sistemos“ (informacijos sistemų studijų kryptis) – akredituota 2020 m., priimtųjų į programą 2022 m. ir 2023 m. nebuvo. • Vykdant MSĮ nuostatas dėl koleginių studijų vykdymo universitetuose stabdomas priėmimas į verslo vadybos studijų krypties programą ,,Uosto ir laivybos valdymas“, studijuojantiems sudarant galimybę užbaigti studijas per 3 metus. ---- Projekto siekiami rezultatai Projekto tikslas – yra sudaryti sąlygas efektyviai ir kokybiškai jūrų technologijų bei jūrų inžinerijos studijų krypčių koleginių studijų ir mokslo veiklai bei plėtrai, siekiant tenkinti visuomenės ir darbo rinkos poreikius Klaipėdos mieste ir Klaipėdos regione bei sėkmingai konkuruoti tarptautinėje rinkoje, reorganizuojant LAJM jungimo būdu prijungiant ją prie VILNIUS TECH ir įsteigiant Klaipėdoje VILNIUS TECH padalinį – Lietuvos jūreivystės akademiją. Projekto siekiami rezultatai yra šie: 1. Valdymo struktūros keitimas ir optimizavimas; 2. Personalo struktūros ir kvalifikacijos tobulinimas; 3. Studijų programų portfelio pertvarkymas, konsoliduojant LJA ir VILNIUS TECH akademinį personalą; 4. Jūrų inžinerijos ir alternatyvios energetikos kompetencijos centro infrastruktūros optimizavimas; 5. Alternatyvios energetikos laboratorijos įkūrimas. ---- Projekte numatytas studijų programų konsolidavimas: Projekte numatytas studijų programų konsolidavimas leis sukurti efektyvesnę ir kokybiškesnę mokymosi aplinką, optimizuojant esamas studijų kryptis ir jas pritaikant prie šiuolaikinių rinkos poreikių. Konsolidavus studijų programas, bus galima geriau panaudoti turimus resursus, didinti dėstytojų ir studentų tarpusavio bendradarbiavimą bei užtikrinti aukštesnį studijų kokybės lygį. Tai leis rengti geriau kvalifikuotus specialistus, gebančius konkuruoti tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje, taip prisidedant prie bendro šalies ekonominio ir socialinio vystymosi. ---- Pagrindinės tezes, kodėl būtina įgyvendinti projektą: 1. Studijų konsolidavimas ir integralumas: Projektas leis konsoliduoti visas su transporto specialistų rengimu susijusias studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH), kuris jau turi patirties rengiant kelių, geležinkelių, oro transporto specialistus. Įgyvendinus projektą, VILNIUS TECH taps vieninteliu universitetu Lietuvoje, rengiančių ir jūrų transporto specialistus. 2. Pasinaudojimas VILNIUS TECH akademine baze: LAJM integracija į VILNIUS TECH sudarys galimybes naudotis universiteto sukaupta akademine patirtimi, moksliniais ištekliais ir geriausių dėstytojų kompetencijomis, kurie jau dirba kitose transporto ir inžinerijos srityse. Tai suteiks galimybę studentams ir dėstytojams įgyvendinti bendrus projektus bei stiprinti mokslo ir praktikos sąsajas. 3. Dvigubas miestų pranašumas: Būsimi studentai turės galimybę studijuoti tiek Klaipėdoje, tiek Vilniuje, kas leis jiems naudotis ne tik naujai sukurta jūrų inžinerijos infrastruktūra, bet ir visa kita VILNIUS TECH moksline, mokslinių tyrimų baze ir laboratorijomis Vilniuje. 4. Infrastruktūros plėtra: LAJM infrastruktūros integravimas ir modernizavimas užtikrins, kad studentai ir dėstytojai galės naudotis naujomis saulės ir vandenilio energijos bei jūrų inžinerijos laboratorijomis, kurios pagerins mokymo kokybę ir praktinių įgūdžių tobulinimą. 5. Tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas: VILNIUS TECH, būdamas gerai žinomas tarptautiniuose akademiniuose tinkluose, turės didesnes galimybes skatinti bendradarbiavimą su užsienio universitetais ir pritraukti daugiau partnerių bendriems projektams. Tai taip pat suteiks studentams galimybę dalyvauti tarptautinėse stažuotėse ir mainų programose. 6. Konkurencingumo ir tarptautinio pripažinimo didinimas: Suvienijus LAJM ir VILNIUS TECH mokslinius išteklius bei dėstytojų potencialą, universitetas galės dar labiau sustiprinti savo pozicijas tarptautiniuose universitetų reitinguose. Tai padidins Lietuvos jūrinio mokslo prestižą ir padės pritraukti daugiau tarptautinių studentų. 7. Specialistų poreikių atliepimas: Naujosios studijų programos, susijusios su jūrų inžinerija, atsinaujinančiais energijos šaltiniais ir logistika, atitiks tarptautinės ir nacionalinės rinkos poreikius, ypač plečiantis jūrinių vėjo jėgainių sektoriui Baltijos regione. Tai užtikrins aukštos kvalifikacijos specialistų parengimą sparčiai augančiai energetikos pramonei. 8. Ekonominis ir socialinis poveikis: Projektas ne tik pagerins studijų kokybę, bet ir prisidės prie Lietuvos ekonomikos stiprinimo, parengiant aukštos kvalifikacijos specialistus, kurie užtikrins šalies jūrų transporto ir atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą. 9. Akademinių resursų efektyvumas: Sujungus VILNIUS TECH ir LAJM akademinius ir infrastruktūrinius resursus, bus sumažinta valdymo sąnaudų dalis, o tai leis efektyviau valdyti universitetą ir nukreipti daugiau lėšų į inovacijas, tyrimus bei dėstytojų kvalifikacijos kėlimą. 10. Tvarumo skatinimas: Naujos studijų ir mokymo programos, susijusios su atsinaujinančios energijos šaltiniais, prisidės prie Lietuvos darnaus vystymosi tikslų ir klimato kaitos mažinimo iniciatyvų, stiprinant ekologiškos jūrų pramonės plėtrą.