Projekto tikslas – spręsti kelias Europos krovininio kelių transporto sektoriaus problemas. Iki 2050 m. ES pasiekti nulinį kelių transporto išmetamų teršalų kiekį yra plataus užmojo tikslas, kuriam prireiks didelių pastangų ir investicijų. Apie 70 % ES krovinių gabenama keliais, o Europos aplinkos agentūros ataskaitoje „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos ES stebėjimas“ teigiama, kad sunkiasvorės krovininės transporto priemonės ES 2019 m. išmetė 147 mln. tonų CO2 ekvivalento. Sunkiosios transporto priemonės (toliau – STP) sudaro 28 % ES kelių transporto išmetamo CO2 kiekio, nors jos sudaro tik 2 % visų transporto priemonių. Nuo 2014 m. sunkiųjų automobilių CO2 emisija kasmet didėjo ir sumažėjo tik 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos. Vidutinė sunkvežimio eksploatavimo trukmė yra 18 metų, vadinasi, nepaisant naujų tikslų, CO2 išmetantys sunkvežimiai vis dar gali važiuoti keliuose 2050 m. Be to, remiantis Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro atliktu tyrimu, apskaičiuota, kad STP tuščių transporto priemonių skaičius ES siekia apie 20–25 proc. Tai reiškia, kad viena iš keturių STP kelionių ES vyksta tuščia transporto priemone. Esami nepanaudoti pajėgumai visose transporto rūšyse ir infrastruktūroje galėtų būti geriau išnaudoti, o srautai galėtų būti valdomi labiau integruotoje aplinkoje. Atviros logistikos paslaugos ir sklandžiai tarpusavyje sujungti tinklai maksimaliai padidintų pajėgumų išnaudojimą. Projekto tikslas – optimizuojant maršrutų planavimą ir krovinių konsolidavimą, sumažinti degalų švaistymą ir išmetamųjų teršalų kiekį, taip prisidedant prie tvaresnės ir ekologiškesnės krovininio kelių transporto sistemos kūrimo. Projekto veikla apima taikomųjų programų paketo, įskaitant į vartotoją orientuotą taikomųjų programų sluoksnio ir paslaugų teikimo vietos sluoksnio (POS), kūrimą, kuris leidžia siuntėjams vienu metu skelbti sunkvežimių prieinamumo parametrus keliose krovinių mainų platformose. Pirminė idėja yra užpildyti atotrūkį tarp įvairių suinteresuotųjų šalių skaitmeninių sistemų, sudarant sąlygas sklandžiai ir greitai keistis elektroniniais duomenimis, o tai leistų padidinti efektyvumą ir bendradarbiavimą. Projektui įgyvendinti būtinas 5G ryšys, nes 5G mažos delsos ryšio funkcija užtikrina, kad duomenys iš sekimo įrenginių būtų perduodami realiuoju laiku, todėl siuntėjai ir vežėjai gali akimirksniu atnaujinti informaciją apie vietą ir būseną ir tik 5G technologija gali apdoroti didelio kiekio duomenų perdavimo apimtį ir greitį, reikalingą svarbiuose tiekimo grandinės koncentracijos taškuose, pvz. sandėliavimo, saugojimo ir rūšiavimo patalpose. Projektas spręs prioritetinę problemą „Neišnaudojamas susisiekimo sistemos potencialas kurti didesnę sektoriaus vertę didinant susisiekimo infrastruktūros panaudojimo efektyvumą ir teikiant paslaugas“, kuri kyla iš priežasties „Inovatyvių ir skaitmenizuotų sprendimų trūkumas susisiekimo sektoriuje“ ir dėl to, kad iki šiol inovatyvių ir skaitmenizuotų sprendimų transporto sektoriuje, kuriems būtinas 5G ryšys, nėra. Su 5G ryšio atsiradimu galima apdoroti didesnius kiekius duomenų per trumpesnį laiką, todėl planuojama sukurti kokybiškai aukštesnio lygio sprendimą nei iki šiol siūlomi rinkoje. Projektas „Cargoposter“ atitinka horizontaliuosius ES darnaus vystymosi principus, įskaitant potencialų žalos ekosistemai mažinimą, sudarant lygias galimybes naudotis projekto metu sukurtais rezultatais visiems rinkos dalyviams, ypatingai skatinant mažų ir vidutinių įmonių vystymąsi didinant jų konkurencingumą, atsirasiantį dėl optimizavimo. Tai ypatingai svarbu mažoms ir vidutinėms transporto srities įmonėms, kurios sudaro ES logistikos sektoriaus pagrindą ir kurios neturi galimybių pačios investuoti į inovatyvius IT sprendimus. Projekto vykdytojo įmonėje yra taikoma griežta nediskriminavimo politika lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos ar įsitikinimų, pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, negalios (judėjimo, regos, klausos ir kt.) ar kt.) atžvilgiu.