Pagrindiniai iššūkiai / problemos, su kuriomis susiduria projekto tikslinės grupės (mokytis ketinantys asmenys, jų tėvai (globėjai), švietimo paslaugų teikėjai, savivaldybių administracijos, valstybinės institucijos) yra nevienodos visų švietimo sistemos dalyvių starto pozicijos, nepakankamai pasitelkiamos švietimo technologijos ir skaitmeniniai sprendimai švietimo sistemos efektyvumui (įskaitant priėmimo į švietimo programas procesą) ir mokymosi rezultatų kokybei didinti, augantys naudotojų lūkesčiai paslaugoms ir jų kokybei, poreikis didinti viešojo valdymo veiksmingumą. Atlikta priėmimo į švietimo programas analizė atskleidė, kad šiuo metu priėmimas į ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas vykdomas decentralizuotai ir didelėje dalyje Lietuvos savivaldybių neautomatizuotu būdu, ribotai naudojant informacines technologijas, taip neužtikrinant įvairioms socialinėms grupėms prieinamų paslaugų teikimo. Skaitmeninių sprendimų centralizuotam priėmimui į švietimo programas nebuvimas lemia Lietuvos mastu fragmentiškai teikiamas, vienodų galimybių įvairioms socialinėms grupėms neužtikrinančias priėmimo į švietimo programas paslaugas. Neautomatizuoti procesai, poreikis teikti/pildyti popierinius dokumentus didina paslaugų administracines sąnaudas, gaištamas laikas laukiant eilėse, atsiranda žmogiškųjų klaidų ir korupcijos rizika. Vykstančiame duomenų migravimo procese neišvengiama duomenų netikslumų ir duomenų praradimo atvejų. Pažymėtina, kad net ir tos savivaldybės, kurios turi įdiegtus skaitmeninius sprendimus, susiduria su turimų skaitmeninių sprendimų neveikimu, funkcionalumo trūkumu bei su tuo susijusiu papildomu rankinio darbo poreikiu. Savivaldybės taip pat turi nuolat investuoti į turimus skaitmeninius sprendimus – numatyti priežiūros sąnaudas, palaikomąsias investicijas bei reinvesticijas. Veiklą reglamentuojančių teisės aktų (2020 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 29 straipsnio pakeitimas bei Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnis) pokyčiai tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu taip pat lemia poreikį adaptuoti veiklos procesus, kurti, tobulinti elektronines paslaugas. Projekto įgyvendinimo metu siekiama sukurti ir įdiegti Centralizuotą priėmimo į švietimo programas informacinę sistemą (toliau – CPIS). CPIS kuriama siekiant patobulinti viešąsias ir administracines paslaugas: • pakelti elektroninio priėmimo į švietimo programas administracinės paslaugos (kadangi paslaugos aprašymas PASIS nepublikuojamas, todėl nurodoma „Centralizuota priėmimo į švietimo programas sistema“) brandos lygį; • pakelti savivaldybių teikiamų viešųjų paslaugų (Savivaldybių funkcijos, kurioms atlikti yra skirta viešoji paslauga: „savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas“ (Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 str. 5 p.), „švietimo pagalbos teikimo mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimaliosios priežiūros priemonių vykdymo organizavimas ir koordinavimas, prevencinių programų įgyvendinimo mokyklose užtikrinimas“ (VSĮ 6 str. 6 p.), „ikimokyklinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas, vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas“ (VSĮ 6 str. 8 p.), „priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir profesinio orientavimo organizavimas, savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimas, mokyklų (klasių), vykdančių bendrojo ugdymo programas ir skirtų šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, kadetų ugdymo mokyklų, skirtų šalies (regiono) mokiniams, išlaikymas“ (VSĮ 7 str. 6 p.) brandos lygį. CPIS: • Įgalins efektyviai administruoti centralizuotai vykdomą priėmimą mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas bei centralizuotai koordinuoti priėmimą į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas. • Užtikrins įvairioms socialinėms grupėms (švietimo teikėjams, savivaldybėms, valstybės institucijos, mokiniams, jų tėvams (globėjams) ir kitiems suinteresuotiems asmenis) prieinamas paslaugas, apimančias visus elektroninės paslaugos teikimo etapus (nuo prašymo į švietimo programas pateikimo iki sutarties sudarymo). Paslaugos atitiks įvairių socialinių grupių individualius poreikius (paslaugas bus lengva gauti, jomis naudotis). • Sukurtas skaitmeninis sprendimas leis pagerinti teikiamų viešųjų paslaugų kokybę, jo dėka skaitmenizuotas prašymų pateikimo procesas padidins institucijų veiklos produktyvumą, sumažins biurokratinę naštą, žmogiškųjų klaidų tikimybę, motyvuos darbuotojus ir didins jų pasitenkinimą darbu. Skaitmeninis sprendimas įgalins sutaupyti ne tik savivaldybių ir ugdymo įstaigų patiriamas veiklos ir priežiūros išlaidas, bet ir švietimo informacinių sistemų ir registrų priežiūros administracinius kaštus (bus efektyvesnis duomenų įvedimas, taip pat didinamas statistinių duomenų panaudojimas). • Įgalins racionaliai paskirstyti besimokančių srautus, organizuoti laukiančių eilėse ir programas lankančių mokinių apskaitą, teikti patikimą ir tikslią informaciją visuomenei apie priėmimą į laisvas vietas, daryti duomenimis grįstus sprendimus apie vietų poreikį. • Atliepiamos viešųjų paslaugų skaitmenizavimo tendencijos. • Didesnis skaidrumas priėmimo procese. Švietimo teikėjai galės automatizuotai sudaryti mokinių eiles pagal prioritetus. Tai nulems didesnį skaidrumą priėmimo procese. Sukurto skaitmeninio sprendimo pagalba bus viešai skelbiama patikima ir tiksli informacija visuomenei apie priėmimą į ugdymo įstaigą/programą, laisvas ugdymosi/mokymosi vietas grupėse/klasėse ir vietų poreikį ugdymosi/mokymosi prieinamumui užtikrinti. • Bus skatinamas mokymasis visą gyvenimą. • Siekiant užtikrinti greitą ir sklandžią paslaugų skaitmeninę transformaciją numatoma vykdyti sukurtos CPIS žinomumo didinimo kampaniją. Dėl CPIS sukūrimo atsiradusios tikėtinos naudos vertinimas: • Išaugtų paslaugos ir (ar) jai suteikti reikalingų veiklos procesų atsparumas kibernetinėms grėsmėms; • Sumažėtų klaidų tikimybė teikiant paslaugą; • Paspartėtų paslaugai suteikti reikalingi veiklos procesai; • Būtų suvienodinta tokią pačią paslaugą teikiančių institucijų analogiškų veiklos procesų atlikimo praktika; • Padidėtų paslaugos teikimo veiklos procesų skaidrumas; • Institucija per tą patį laiką galėtų aptarnauti daugiau paslaugos gavėjų; • Būtų taupomas paslaugos teikimo veiklos procesus atliekančių darbuotojų laikas; • Mažėtų paslaugos suteikimo laiko ir sprendimo priklausomybė nuo netinkamo paslaugą teikiančių darbuotojų veikimo; • Paslaugos gavėjui mažėtų poreikis kreiptis į įvairias institucijas, siekiant gauti paslaugą; • Būtų galima automatizuotai kaupti su paslaugos teikimo veiklos procesais susijusias žinias ir patirtį (organizacijos žinių valdymas, institucinės atminties išsaugojimas); • Būtų sustiprinta ir paspartinta tarpinstitucinė komunikacija, siekiant suteikti paslaugą; • Paslauga taptų lengviau prieinama įvairių gebėjimų paslaugų vartotojams; • Išaugtų vartotojų pasitenkinimas institucijų teikiamomis paslaugomis; • Sumažėtų finansinės paslaugos teikimo veiklos procesų atlikimo sąnaudos; • Išaugtų paslaugų naudotojų skaičius; • Išaugtų paslaugų naudotojų pasitenkinimas teikiama paslauga. Projektas atitinka skaitmeninių sprendimų privalomus kriterijus, nustatytus Skaitmeninių sprendimų vertinimo metodikos III skyriuje, kurie bus realizuoti projekto įgyvendinimo metu: • kuriant arba modernizuojant skaitmeninį sprendimą bus prisidedama prie Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano; • kuriant (modernizuojant) skaitmeninį sprendimą numatoma pakartotinai naudoti (dalytis) institucijų jau surinktais duomenimis; • skaitmeninio sprendimo prieinamumas bus užtikrintas ir socialiai pažeidžiamoms grupėms; • sukūrus (modernizavus) skaitmeninį sprendimą bus sudarytos galimybės dalytis informacija ir duomenimis su kitomis institucijomis; • skaitmeniniai sprendimai bus kuriami (modernizuojami) pakartotinai panaudojant jau egzistuojančius skaitmeninius sprendimus tam tikroje srityje ir (ar) pakartotinai panaudojant jau sukurtą IRT infrastruktūrą; • kuriant skaitmeninį sprendimą bus taikomi atvirieji standartai, nustatyti Duomenų teikimo formatų ir standartų rekomendacijose, patvirtintose Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktoriaus 2013 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. T-36; • kuriant (modernizuojant) skaitmeninį sprendimą numatoma taikyti priemones, kurios atitiktų kibernetinio saugumo reikalavimus; • turima gebėjimų ir (ar) patirties įgyvendinti panašaus masto skaitmeninių sprendimų kūrimo (modernizavimo) projektus. Įvertinus projekto apimtį ir planuojamas įgyvendinti veiklas, galima teigti, kad projekto įgyvendinimo metu nebus pažeidžiami horizontalieji principai (toliau – HP) (t.y. nėra numatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį įgyvendinant HP): darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių (ypač moterų ekonominio įgalinimo) ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą. Taip pat nebus pažeistas ir inovatyvumo (kūrybingumo) (taikomos naujos technologijos, kuriami ar diegiami inovatyvūs sprendimai ir pan.) principas. Projektu prisidedama prie 2021-2030 metų Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos valstybės skaitmeninimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-002-01-07-08 įgyvendinamo Nacionalinio pažangos plano uždavinio Nr. 1.7. Skatinti valstybės skaitmeninimą.