Dėl ribotos tarptautinės tinklaveikos ir neįgytos tarptautinių projektų įgyvendinimo patirties Lietuvos mokslas negali pasinaudoti tarptautiniu finansavimu MTEP veikloms vykdyti. Europos Sąjungos (toliau – ES) mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (toliau – programa ,,Horizontas 2020) projektuose Lietuvos subjektams EK skirtos lėšos yra 45,6 % didesnės nei ES 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos (2007–2013 m.), tačiau pagal gautas lėšas MTEP iš programos „Horizontas 2020“ (95,5 mln. Eur) Lietuva užima priešpaskutinę vietą ir tarp visų 27 ES valstybių lenkia tik Maltą. Palyginimui – Estija 2014–2020 m. laikotarpiu iš programos „Horizontas 2020“ gavo 273,9 mln. Eur (arba beveik trigubai daugiau nei Lietuva). Pagal programos „Horizontas 2020“ projektų koordinatoriams skirtas lėšas Estija Lietuvą lenkia net penkiskart (atitinkamai 126,9 mln. Eur ir 22 mln. Eur), o ir dalyvių skaičiumi dvigubai mažesnė Estija gali pasigirti didesniu (Estija – 892 dalyviai, Lietuva – 611). Be to, vienas Lietuvos investuotas euras į programą „Horizontas 2020“ grįžta tik kaip 0,4 Eur, o Estijos 1 investuoto euro grąža siekia net 2,7 Eur. Esminės problemos, sąlygojusios Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01 poreikį yra gebėjimų ir paskatų rengti tarptautines MTEP paraiškas trūkumas bei nepanaudotas dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose potencialas. Priežastys sąlygojančios šias problemas slypi išteklių trūkume - universiteto mokslininkai, turėdami ribotą, nepakankamai atnaujintą mokslo bazę (tame skaičiuje laboratorinės įrangos trūkumą), stokodami priemonių turi ribotas aukštesnių kompetencijų, reikalingų tarptautinio lygio projektinių MTEP veiklų (ypač didelės apimties) inicijavimui, ugdymo galimybes. Tai nulemia, kad neretai tarptautinėms MTEP programoms Lietuvos mokslininkų rengtos paraiškoms pritrūksta visai nedaug iki finansavimo gavimo. Nepakankama mokslinė infrastruktūra (įranga) ir dėl to ribotos tyrimų vykdymo galimybės, yra viena iš galimų priežasčių, nulėmusių, kad pateikta paraiška Europos horizonto programai Fostering participation for co-creating Excellence in climate-smart interventions of the built environment by promoting inclusivity, nors ir buvo teigiamai įvertinta, bet negavo finansavimo dėl lėšų trūkumo. Šiuo, įvardintą pažangos priemonę atitinkančiu, projektu būtų prisidedama prie minėtų problemų sprendimo – būtų įsigyta reikalinga įranga, kuri leistų Vilniaus Gedimino technikos universitete plėtoti MTEPI veiklas, kurioms buvo siekiama gauti finansavimą teikiant susietojo projekto paraišką pagal kvietimą Nr. HORIZON-CL5-2024-D4-02, paraiškos Nr. 101235772, akronimas Urban-FIREFLY, pavadinimas: Fostering participation for co-creating Excellence in climate-smart interventions of the built environment by promoting inclusivity (pagrindimas dėl susietojo projekto PĮP 10 priedas). Įgyvendinant projektą būtų prisidedama prie Lietuvos mokslo ir inovacijų potencialo plėtros, tam būtina turėti modernią tyrimų, eksperimentinę ir skaitmeninę infrastruktūrą. Planuojama įsigyti „Bloomberg“ terminalus – vieną pažangiausių ir tarptautiniu lygiu pripažintų finansų, ekonomikos, žaliavų, energetikos bei įmonių duomenų analitikos platformų. Tai unikali infrastruktūra, suteikianti prieigą prie realaus laiko pirminių duomenų ir pažangių analitinių įrankių, būtinų aukšto lygio empiriniams tyrimams. Šiuo metu VILNIUS TECH mokslinių tyrimų kokybę riboja aukštos kokybės empirinių duomenų trūkumas. Nors yra naudojamos publikacijų duomenų bazės (pvz., ScienceDirect, Scopus) ir turimi statistinės analizės įrankiai (Stata, Matlab/Simulink), jie neužtikrina prieigos prie realaus laiko rinkų ir įmonių veiklos duomenų. Dėl to neįmanoma pilnai išnaudoti turimos programinės įrangos potencialo, o aukšto lygio tyrimų kokybę riboja patikimų reikiamos apimties duomenų stoka. Įsigijus „„Bloomberg“ terminalus“, bus užtikrinta prieiga prie globalių duomenų rinkinių, leidžiančių vykdyti tarptautinius standartus atitinkančius empirinius tyrimus. Tai sustiprins VILNIUS TECH MTEPI veiklas ekonomikos inžinerijos, tvarios ekonomikos ir energetikos transformacijos srityse, skatins kiekybinių ir ekonometrinių metodų taikymą bei rizikos ir investicijų analizę. Programinė įranga taip pat padidins universiteto patikimumą rengiant paraiškas tarptautinėms programoms, ypač Horizon Europe ir COST, sudarys prielaidas naujoms partnerystėms ir bendriems projektams su užsienio institucijomis. Šis įsigijimas – strateginis žingsnis, stiprinantis VILNIUS TECH mokslinį potencialą, tyrimų kokybę ir pozicijas tarptautinėje mokslo erdvėje. Taip pat bus įgytos būtinos žinios ir patirtis, grindžiama patikimais duomenimis, kurios yra kritinės naujų paraiškų parengimui pagal griežtus Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos Horizontas“ ir COST (Europos bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje) programų kvietimų reikalavimus, užtikrinant sėkmingesnį Lietuvos dalyvavimą tarptautiniuose MTEPI projektuose. VILNIUS TECH ne vėliau kaip per 3 metus po projekto įgyvendinimo pabaigos pateiks ne mažiau kaip vieną paraišką pagal Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, įskaitant Europos partnerysčių ir Europos bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje (angl. European Cooperation in Science and Technology, COST) programos, kvietimus. Projektas pagal savo pobūdį nepažeidžia horizontaliųjų principų ir neprieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms. Projekto įgyvendinimo metu nenumatoma jokių apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų principams įgyvendinti. Projekte nenumatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti ar veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį inovatyvumo (kūrybingumo) principui įgyvendinti (finansuojama veikla netiesiogiai prisideda prie šio principo įgyvendinimo, nes yra orientuota į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vystymą (įrangos MTEP vystymui įsigijimą). Projekto įgyvendinimo metu nenumatyta veiksmų, kurie pažeistų PFSA nustatytų reikalavimų dėl atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymąsi. Numatyta projekto atitiktis reikšmingos žalos nedarymo principui, planuojama įsigyti įranga šiuolaikiškai laboratorijai privalės atitikti (tai bus numatoma įrangos įsigijimo dokumentuose) efektyvumo, tvarumo, ilgaamžiškumo reikalavimus pagal Direktyvą 2009/125/EC ir Direktyvą 2011/65/EU.