Plano „Naujos kartos Lietuva” reforma „Žiedinės ekonomikos link“ siekia sukurti visavertį žiedinės ekonomikos modelį šalies ūkyje. Pagrindinė žiedinės ekonomikos idėja yra susijusi su naudojamų išteklių ir atliekų kiekio mažinimu, panaudojant pakartotinį gaminių ir žaliavų naudojimą, perdirbimą ir atsakingą vartojimą. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos perėjimo prie žiedinės ekonomikos iki 2035 m. veiksmų plane daug dėmesio skiriama atliekų prevencijai ir perdirbimui, o atliekų tvarkymo infrastruktūros tobulinimas Lietuvoje yra vienas iš prioritetinių aplinkos apsaugos krypčių, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas efektyvios komunalinių atliekų surinkimo sistemos sukūrimui bei antriniam žaliavų perdirbimui skatinti. Siekiama, kad atliekos, kurių neįmanoma išvengti, būtų paruošiamos naudoti pakartotinai, perdirbamos ar kitaip naudojamos tokiais būdais, kad kuo mažiau jų būtų šalinama sąvartynuose ir kituose atliekų šalinimo įrenginiuose. Atliekų tvarkymas Lietuvoje yra vienas iš prioritetinių aplinkos apsaugos krypčių. Kiekvienais metais didėja skiriamas dėmesys ir investicijos kuriant efektyvią komunalinių atliekų surinkimo sistemą, antrinį žaliavų perdirbimą, sąvartynų tvarkymą, siekiama kurti efektyvią pavojingų atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemą. Siekiama, kad atliekos, kurių neįmanoma išvengti, būtų paruošiamos naudoti pakartotinai, perdirbamos ar kitaip naudojamos tokiais būdais, kad kuo mažiau jų būtų šalinama sąvartynuose. Pagrindinė problema, kuriai spręsti inicijuotas projektas – nepakankamai išvystytas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių (toliau – DGASA) tinklas Vilniaus regione. Didelių gabaritų atliekos tai – seni baldai (kėdės, lovos, spintos, stalai, komodos ir kt.), langai, durys, dviračiai, kilimai, radiatoriai, automobilinės kėdutės, naudotos automobilių padangos, vežimėliai, talpos ir kitos buityje susidarančios didelių matmenų atliekos. Siekiant įgyvendinti Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plano uždavinį iki 2027 m. išplėsti DGASA tinklą – kaimo vietovėse įrengti po vieną DGASA ne didesniu kaip 15 km atstumu nuo gyvenamųjų teritorijų, o miestuose – vieną DGASA 10 km atstumu tarp tokių aikštelių arba aprūpinančią bent 40000 gyventojų, Vilniaus rajono savivaldybėje (toliau – VRS) planuojama plėsti DGASA tinklą. Savivaldybės teritorijoje numatyta įrengti 3 naujas DGSA (preliminarios vietos - Paberžės sen. Anavilio k., Pagirių sen. Merešlėnų k., Nemėžio sen. Nemėžio k.). Šiuo metu Lietuvoje veikia 115 DGASA, iš jų Vilniaus regione veikia 17 DGASA, o Vilniaus rajono savivaldybėje – 3 DGASA (Grikienių k., Sudervės sen.; Pakryžės k., Nemenčios g. 42, Sužionių sen.; Vėliučionių k., Liepų al. 40, Šatrininkų sen.). Projekto įgyvendinimas aktualus visos Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos mastu, kadangi pagerinus DGASA sistemos paslaugų kokybę, gyventojams būtų sudarytos geresnės sąlygos priduoti buityje susidarančias didelių gabaritų atliekas ir nebūtų jų atsikratoma aplinkoje netinkamais būdais. Kartu bus didinami komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo pajėgumai - Vilniaus r. savivaldybėje pagerėjusi paslauga leis papildomai išrūšiuoti 3214,02 t (1071,34 t x 3) didelių gabaritų atliekų per metus. Bus mažinama atliekų daroma žala, kadangi atliekos bus perdirbamos ir panaudojamos. Įgyvendinant teikiamą projektą bus prisidedama prie regiono plėtros plane nustatyto uždavinio Nr. LT011-04-01 „Pagerinti komunalinių paslaugų kokybę ir prieinamumą“ įgyvendinimo, sprendžiant regiono problemą „Nepakankamai tvari gyvenamoji aplinka“ bei jos priežastį „Gyventojų poreikių neatitinkančios komunalinės paslaugos“. Numatytų įgyvendinti investicijų tikslas – skatinti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą, didinant komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo pajėgumus bei kartu mažinant atliekų daroma žalą, kadangi atliekos bus perdirbamos ir panaudojamos. Projekto įgyvendinimas prisidės prie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi 11 tikslo „Pasiekti, kad miestai ir gyvenvietės taptų įtraukūs, saugūs, atsparūs ir darnūs“ 11.6 uždavinio „Iki 2030 metų sumažinti vienam gyventojui tenkantį neigiamą miestų poveikį aplinkai, ypatingą dėmesį skiriant oro kokybei bei komunalinių ir kitų atliekų tvarkymui“ ir 12 tikslo „Užtikrinti darnius vartojimo ir gamybos modelius“ įgyvendinimo ir 12.5 uždavinio „Iki 2030 metų labai sumažinti atliekų susidarymą, taikant prevenciją, mažinimą, perdirbimą ir pakartotinį panaudojimą“-. Projekto įgyvendinimo metu nebus pažeidžiami horizontalieji principai: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo, bus užtikrinamas prieinamumo visiems reikalavimas bei atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Projekto veiklos neprieštaraus reikšmingos žalos nedarymo HP vertinimo reikalavimams. Projektas atitinka Gairių papunkčių 2.13.1, 2.13.2, 2.13.3 reikalavimus: 2.13.1. projektu įgyvendinamas (-i) miesto tvarios plėtros strategijoje ar funkcinės zonos strategijoje numatytas (-i) investicinis (-iai) veiksmas (-ai);  2.13.2. sudarytos sąlygos savivaldybėms bendrai naudoti viešąją infrastruktūrą ir (ar) bendrai teikti viešąsias paslaugas, kurias numatoma sukurti ar modernizuoti įgyvendinant projektą, t. y. įgyvendintas neinvesticinis veiksmas, susijęs su strategijos investiciniu veiksmu, kuriam įgyvendinti skirtas projektas (taikoma tik projektams, kuriais prisidedama prie funkcinės zonos strategijos įgyvendinimo);  2.13.3. Nuoroda į internete paskelbtą Vilniaus regiono tvarios plėtros strategiją, prie kurios įgyvendinimo prisideda projektas ir į susitarimą dėl strategijos įgyvendinimo: https://vilniausregionas.lt/regionas/teritorines-strategijos/vilniaus-miesto-tvarios-pletros-strategija/