Dėl ribotos tarptautinės tinklaveikos ir neįgytos tarptautinių projektų įgyvendinimo patirties Lietuvos mokslas negali pasinaudoti tarptautiniu finansavimu MTEP veikloms vykdyti. Europos Sąjungos (toliau – ES) mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (toliau – programa ,,Horizontas 2020) projektuose Lietuvos subjektams EK skirtos lėšos yra 45,6 % didesnės nei ES 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos (2007–2013 m.), tačiau pagal gautas lėšas MTEP iš programos „Horizontas 2020“ (95,5 mln. Eur) Lietuva užima priešpaskutinę vietą ir tarp visų 27 ES valstybių lenkia tik Maltą. Palyginimui – Estija 2014–2020 m. laikotarpiu iš programos „Horizontas 2020“ gavo 273,9 mln. Eur (arba beveik trigubai daugiau nei Lietuva). Pagal programos „Horizontas 2020“ projektų koordinatoriams skirtas lėšas Estija Lietuvą lenkia net penkiskart (atitinkamai 126,9 mln. Eur ir 22 mln. Eur), o ir dalyvių skaičiumi dvigubai mažesnė Estija gali pasigirti didesniu (Estija – 892 dalyviai, Lietuva – 611). Be to, vienas Lietuvos investuotas euras į programą „Horizontas 2020“ grįžta tik kaip 0,4 Eur, o Estijos 1 investuoto euro grąža siekia net 2,7 Eur. Esminės problemos, sąlygojusios Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-001-01-02-01 poreikį yra gebėjimų ir paskatų rengti tarptautines MTEP paraiškas trūkumas bei nepanaudotas dalyvavimo tarptautinėse MTEP programose potencialas. Priežastys sąlygojančios šias problemas slypi išteklių trūkume - universiteto mokslininkai, turėdami ribotą, nepakankamai atnaujintą mokslo bazę (tame skaičiuje laboratorinės įrangos trūkumą), stokodami priemonių turi ribotas aukštesnių kompetencijų, reikalingų tarptautinio lygio projektinių MTEP veiklų (ypač didelės apimties) inicijavimui, ugdymo galimybes. Tai nulemia, kad neretai tarptautinėms MTEP programoms Lietuvos mokslininkų rengtos paraiškoms pritrūksta visai nedaug iki finansavimo gavimo. Nepakankama mokslinė infrastruktūra (įranga) ir dėl to ribotos tyrimų vykdymo galimybės, yra viena iš galimų priežasčių, nulėmusių, kad pateikta paraiška Smart Energy Generation and Distribution Network for Energy Security and Green Society for Baltic States Case Study Europos horizonto programai, nors ir buvo teigiamai įvertinta, bet negavo finansavimo dėl lėšų trūkumo. Šiuo, įvardintą pažangos priemonę atitinkančiu, projektu būtų prisidedama prie minėtų problemų sprendimo – būtų įsigyta įranga, kuri leistų Vilniaus Gedimino technikos universitete plėtoti MTEPI veiklas, kurioms buvo siekiama gauti finansavimą teikiant susietojo projekto paraišką pagal kvietimą HORIZON-MSCA-2022-PF-01, paraiškos Nr. 10108495, akronimas: ENERGYNET, pavadinimas: Smart Energy Generation and Distribution Network for Energy Security and Green Society for Baltic States Case Study (pagrindimas dėl susietojo projekto PĮP 10 priedas). Teiktoje Horizon paraiškoje buvo planuota sukurti, įdiegti ir įvertinti integruotą atsinaujinančios energijos gamybos, kaupimo ir paskirstymo sistemą, kuri apjungtų vienas kitą papildančius žaliosios energijos šaltinius su pažangiu energijos valdymu ir paklausos lankstumu, užtikrinant saugią, patikimą ir įperkamą elektros energiją mažais ir dideliais kiekiais, kartu sumažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro ir sušvelninant poveikį aplinkai. Projektu pasirinkta veiklos dalis perdengia esminę susietojo projekto veiklų apimtį (VGI, tinklo balansavimą, skaitmeninius dvynius) ir nuosekliai ją išplečia, įtraukiant energijos konvertavimo grandinę į bendrąją sistemos architektūrą: nuo srauto/kinetinės energijos transformacijos į slėgį (pvz., hidropneumatiniai sprendiniai, CAES) iki elektros energijos, kartu su galios elektronikos sąsajomis, optimalaus ir realaus laiko valdymo algoritmais bei laboratorinių demonstratorių kūrimu. Įsigytina įranga sukuria vientisą matavimo–valdymo–skaičiavimo grandinę, būtiną srauto energijos-slėgio-elektros konversijos (pvz., CAES) prototipų kūrimui ir skaitmeninių dvynių kalibracijai bei leidžia sukurti ir eksperimentiškai patikrinti stacionariųjų ir mobiliųjų energijos sistemų integracijos sprendimus: transporto priemonių ir tinklo sąveiką (Vehicle-Grid Interaction, VGI), tinklo balansavimą, bei kinetinės srauto energijos (oro/vandens) transformaciją į slėgį ir vėliau į elektros energiją, taip didinant energetinį saugumą ir spartinant žaliąją transformaciją, nes bus sujungiami metodiniai, eksperimentiniai ir standartizavimo darbai, užtikrinant įrodymais grįstą VGI, tinklo balansavimo ir energijos srauto konversijos sprendinių pritaikomumą realiose sąlygose. Atliekami aukšto lygio mokslinius tyrimai, aktyviai įsitraukiant į tarptautines tyrimų grupes, siekiant sukurti ir eksperimentiškai patikrinti stacionariųjų ir mobiliųjų energijos sistemų integracijos sprendimus padės įgyti būtinas žinias, sustiprinti kompetencijas naujų paraiškų parengimui pagal Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, įskaitant Europos partnerysčių ir Europos bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje (angl. European Cooperation in Science and Technology, COST) programos (dėl naujų COST veiklų inicijavimo), kvietimus . VILNIUS TECH ne vėliau kaip per 3 metus po projekto įgyvendinimo pabaigos pateiks ne mažiau kaip vieną paraišką pagal Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, įskaitant Europos partnerysčių ir Europos bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje (angl. European Cooperation in Science and Technology, COST) programos, kvietimus. Projektas pagal savo pobūdį nepažeidžia horizontaliųjų principų ir neprieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms. Projekto įgyvendinimo metu nenumatoma jokių apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų principams įgyvendinti. Projekte nenumatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti ar veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį inovatyvumo (kūrybingumo) principui įgyvendinti (finansuojama veikla netiesiogiai prisideda prie šio principo įgyvendinimo, nes yra orientuota į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vystymą (įrangos MTEP vystymui įsigijimą). Projekto įgyvendinimo metu nenumatyta veiksmų, kurie pažeistų PFSA nustatytų reikalavimų dėl atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymąsi. Numatyta projekto atitiktis reikšmingos žalos nedarymo principui, planuojama įsigyti įranga šiuolaikiškai laboratorijai privalės atitikti (tai bus numatoma įrangos įsigijimo dokumentuose) efektyvumo, tvarumo, ilgaamžiškumo reikalavimus pagal Direktyvą 2009/125/EC ir Direktyvą 2011/65/EU.