Projektu prisidedama prie 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Tvarių viešųjų finansų plėtros programos pažangos priemonės Nr. 04-001-08-05-02 „Didinti (gerinti) mokestinių prievolių vykdymą“ Nacionalinio pažangos plano uždavinio Nr. 8.5 „Didinti viešųjų finansų ir valstybės turto valdymo ir panaudojimo efektyvumą“ įgyvendinimo. Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad verslas, susidūręs su nemokumo problemomis, dažniausiai renkasi bankrotą kaip prieinamiausią nemokumo problemų sprendimo būdą. Pernelyg mažai inicijuojama restruktūrizavimo procesų, kurie padėtų išsaugoti potencialiai gyvybingas įmones, susiduriančias su nemokumo rizika. Įmonės vis dar stokoja informacijos apie galimas alternatyvas, o tokie aspektai, kaip netikslus turto vertinimas, gali turėti tiesioginę įtaką su nemokumo rizika susiduriančios įmonės gyvybingumui. Be to, labai svarbu, kad atsiradus nemokumo rizikai būtų tinkamai ginami ir kreditorių interesai, todėl maksimaliai teisinga informacija apie vykstantį nemokumo procesą, atliktus turto vertinimus ir jų rezultatų panaudojimą, vertinimo kokybė yra vienos iš kertinių sąlygų siekiant užtikrinti kreditorių interesų apsaugą. Kasmet su nemokumo rizika susiduria 2 500 įmonių, kurioms ypač svarbu laiku identifikuoti nemokumo rizikas ir jas tinkamai valdyti. Tiesiogiai su šia sritimi susiję 650 nemokumo administratorių, 300 turto vertintojų, 70 tūkstančių nemokumo bylų kreditorių. Pagrindinės aukščiau išdėstytų problemų priežastys yra susiję su informacijos prieinamumu, jos susisteminimu ir pateikimu vartotojui skaitmeniniu ir visuotinai prieinamu ir patogiu būdu. Todėl problemoms spręsti yra numatyta sukurti keturis skaitmeninius įrankius. Jie padės ne tik spręsti problemas, tačiau gerins ir patį nemokumo procesą bei galutinį rezultatą, t. y. nemokumo rizika bus valdoma efektyviau. Aprašomas projekto poreikis – poreikis tokių Įrankių kūrimui yra didelis, kadangi jokios alternatyvos nėra ir kadangi ekonomiškai tai nėra patrauklūs projektai, nėra tikimasi, kad analogiškus produktus galėtų pasiūlyti potencialūs rinkos dalyviai. Jei problemos nebus išspręstos, o skaitmeniniai įrankiai sukurti, nemokumo procesai ir rizikos jiems valdyti nebus efektyviai suvaldytos, restruktūrizavimo procesai ir toliau bus nepopuliarūs tarp rinkos dalyvių, o kreditoriai ir kiti suinteresuoti nemokumo bylų dalyviai neturės galimybės gauti išsamios ir savalaikės informacijos patogioje, visuotinai prieinamoje ir šiuolaikinius reikalavimus atitinkančioje platformoje (Nemokumo portalas). Projekto laukiamas rezultatas – sukurti keturi skaitmeniniai įrankiai, kuriais naudotųsi suinteresuoti asmenys ir kurie būtų nuolat palaikomi bei atnaujinama juose esanti informacija, kad ji būtų nuolat aktuali. Įrankiais bus padedama įmonėms sustiprinti savikontrolės mechanizmus patiriant nemokumo riziką ir įtraukiant valstybės institucijas aktyviai konsultuoti verslą. Pažymėtina, kad nemokumo sistemos reforma pradėta įgyvendinti priėmus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau - JANĮ), kuris įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. Reformos tikslams pasiekti taip pat reikia priimti kitą teisės aktą ‒ naujos redakcijos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo projektą. Projektą numatoma priimti 2022 m. II ketv. Reforma atitinka VPNĮP nurodytą darbą – „Sąlygų verslui gerinimas ir skaidrumo didinimas“ ir jam įgyvendinti nustatytą veiksmą – „10.3.5. Užtikrinti duomenų atvėrimą ir keitimąsi jais nemokumo, turto vertinimo, apskaitos srityse, kad šių duomenų taikymas kurtų šešėliui nepalankią aplinką, tam įdiegti reikalingas technines ir organizacines priemones“. Sukurti skaitmenines priemones nemokumo rizikai valdyti, kurios leistų įmonėms, susiduriančioms su nemokumo rizika, ją tinkamai valdyti ir priimti racionalius sprendimus. Be to, sukurtos priemonės leis pasiekti nemokumo rinkoje dalyvaujančių organizacijų veiklos skaidrumą ir didesnę atsakomybę, efektyviau kontroliuoti paslaugų kokybės standartų laikymąsi, plėtoti tolesnį viešųjų paslaugų skaitmenizavimą ir didinti jų prieinamumą, suteikiant platesnes galimybes diegti inovacijas. Sąsajos su kitais projektais: Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023–2025 m. strateginiame veiklos plane nurodytas prioritetas – „5.2. Formuoti skaidrią, prognozuojamą, socialiai teisingesnę, su viešųjų išlaidų poreikiu suderintą ir visuomenės gerovės bei ekonomikos augimui palankią mokesčių politiką.“ Prioriteto viena iš dalių nustato, kad „5.2.3. Siekiant užtikrinti adekvatų viešųjų paslaugų finansavimą, mokesčių administravimo gerinimo srityje bus siekiama sudaryti sąlygas nacionaliniu mastu efektyviau užkardyti sąmoningai pasirinktą šešėlinę veiklą ir mažinti pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį, skaitmeninti mokesčių administratorių veiklą, kelti savanoriško mokesčių mokėjimo lygį, mažinti gyventojų toleranciją mokesčių nemokėjimui, neleisti atsirasti naujiems mokesčių vengimo būdams.“ Projektas įgyvendina Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo, priimto 2019 m. birželio 13 d. Nr. XIII-2221, 2015 m. gegužės 20 d. Reglamento (ES) 2015/848, 24 straipsnio 2 dalies įgyvendinimą. Minėtu įstatymu Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) pavesta skelbti šią informaciją: • nurodytą Reglamento 24 straipsnio 2 dalyje; • nemokumo administratoriaus juridinio asmens nurodyto darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens nemokumo proceso administravimą, vardas ir pavardė, duomenys ryšiams palaikyti (adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas ir kiti); • nemokumo byloje įsiteisėję teismų sprendimai ir nutartys. AVNT privalo suteikti teisę teismui ir kreditorių susirinkimuose turintiems teisę dalyvauti asmenims nustatyta tvarka, nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos ir komercinės (gamybinės) paslapties apsaugos reikalavimų, savo tvarkomoje informacinėje sistemoje susipažinti su šia informacija: • pranešimais apie šaukiamus kreditorių susirinkimus ir (ar) kreditorių komiteto posėdžius, kreditorių susirinkimų ir Kreditorių komiteto sprendimais; • bankroto proceso planu, informacija apie juridinio asmens turtą (Turto sąrašas, balansinė vertė, pradinė pardavimo kaina, pardavimo data, pardavimo būdas, gautos pinigų sumos už parduotą turtą, išieškotos ir gautinos pinigų sumos pagal juridinio asmens skolininkus, kitos gautos sumos); • informacija apie bankroto proceso išlaidas pagal JANĮ 73 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą struktūrą; • informacija apie kreditorius (vardas ir pavardė, jeigu kreditorius fizinis asmuo, ar pavadinimas ir kodas, jeigu kreditorius juridinis asmuo), jų reikalavimų dydį ir tenkinimą pagal kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir etapus; • restruktūrizavimo plano vykdymo ataskaita, galutine bankroto proceso ataskaita, galutine restruktūrizavimo ataskaita, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniais; • nemokumo byloje priimtais teismų sprendimais ir nutartimis. Projektai susiję su skaitmenizavimu, kuris yra tarp prioritetinių ES sričių, pvz., Skaitmeninių paslaugų aktas. Projektu sprendžiamos problemos tiesioginės įtakos horizontaliųjų principų įgyvendinimui neturės.