Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ES) tvarios energetikos, skaitmeninės transformacijos ir darnaus judumo politikos dokumentai pabrėžia būtinybę spartinti pažangių technologijų diegimą ir plėtoti mokslinius tyrimus, orientuotus į energijos sistemų lankstumą, transporto dekarbonizaciją, išmaniąją infrastruktūrą bei duomenimis grįstus valdymo sprendimus. Nepaisant to, Klaipėdos universitetas (toliau – KU), vykdantis mokslinius tyrimus minėtose srityse ir dalyvaujantis aukšto lygio tarptautiniuose konsorciumuose, šiuo metu susiduria su kritiniu infrastruktūros trūkumu: universitete nėra modernios realaus laiko (angl. real-time) energijos, transporto ir judumo sistemų modeliavimo laboratorijos, užtikrinančios galimybę vykdyti eksperimentus, imituoti sudėtingas dinamines sistemas bei kurti dirbtiniu intelektu (toliau – DI) grįstus skaitmeninius dvynius. Šiuolaikinė energetikos ir transporto sektorių transformacija pasižymi dideliu sistemos komponentų tarpusavio priklausomumu. Elektromobilių integracija, įkrovimo infrastruktūros plėtra, atsinaujinančių išteklių kintamumas, valdymo įtaisų sąveika ir sudėtingi tinklų dinaminiai režimai kelia būtinybę naudoti pažangius tyrimų metodus – realaus laiko modeliavimo ir „hardware-in-the-loop“ (toliau – HIL) bandymų platformas. Nacionaliniai duomenys rodo, kad transporto sektorius Lietuvoje sudaro apie 30 % viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, o pažangių mažai taršių technologijų diegimas miestuose vyksta per lėtai. Taip pat didėja poreikis efektyviam energijos paklausos valdymui, įkraunamų tinklų optimizavimui ir išmaniųjų miesto mobilumo paslaugų kūrimui. KU moksliniai gebėjimai šiose srityse yra ribojami dėl infrastruktūrinės bazės stokos, kuri neleidžia vykdyti eksperimentinių tyrimų masto ir kokybės, atitinkančių ES mokslinių programų reikalavimus. Šią problemą išryškino ir KU dalyvavimas 2023 m. Horizon Europe IA projekte „UrbanZeroMOB“, orientuotame į nulinės taršos judumo sprendimų kūrimą ir testavimą. Nors projektas gavo virš slenksčio esantį 10,5/15 balų įvertinimą, dėl riboto kvietimo biudžeto finansavimo negavo. Projekto veikloms būtų būtina aukšto tikslumo HIL infrastruktūra (pvz., OPAL-RT) bei didelio našumo DI platforma (pvz., NVIDIA DGX Spark Bundle), tačiau KU tokios įrangos neturi. Tai riboja universiteto pasirengimą vykdyti ES misijų ir ateities „Horizon Europe“ kvietimų užduotis, taip pat mažina galimybes efektyviai bendradarbiauti su miesto savivaldybe ir regiono įmonėmis, kurioms reikalingi pažangūs energetikos ir judumo scenarijų modeliai. Neinvestavus į modernią MTEP infrastruktūrą, KU rizikuoja ilgainiui prarasti konkurencinį pranašumą, sumažinti tyrimų efektyvumą ir apriboti universiteto indėlį sprendžiant tiek Klaipėdos regiono, tiek nacionalinius iššūkius. Universitetas toliau remtųsi riboto tikslumo programinėmis imitacijomis, negalėtų kurti realaus laiko skaitmeninių dvynių, atlikti DI pagrįstų optimizacijų ir testuoti prototipų realiomis sąlygomis HIL aplinkoje. Tai lemia aukštesnes MTEP paslaugų sąnaudas, ilgesnį tyrimų ciklą ir mažesnį jų patikimumą. OPAL-RT realaus laiko HIL platformos ir NVIDIA DGX Spark DI skaičiavimo sistemos įsigijimas – tiesiogiai šalina esmines problemas. OPAL-RT leis tirti elektros tinklų stabilumo scenarijus, įkrovimo stotelių sąveiką, valdiklių algoritmus ir elektromobilių integracijos procesus realiu laiku. DGX Spark suteiks galimybę apdoroti didelius duomenų kiekius, kurti pažangias neuroninių tinklų architektūras, generuoti prognozes, automatizuoti modelių mokymąsi ir kurti multimodalinius skaitmeninius dvynius. Ši infrastruktūra užtikrins realių eksperimentų ir DI analizės sinergiją, sudarys sąlygas vykdyti tarpinstitucinius tyrimus ir dalyvauti ES moksliniuose projektuose kaip lygiaverčiam partneriui. Projektas atitinka visus horizontaliojo politikos principus. Jis prisideda prie darnaus vystymosi ir DNSH principų, nes tyrimai orientuojami į nulinės taršos technologijų kūrimą ir energetinio efektyvumo gerinimą. Nediskriminavimo, lygių galimybių ir JT Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatos užtikrinamos kuriant universaliai prieinamą infrastruktūrą. Projektas pasižymi inovatyvumu, nes diegiamos pasaulinio lygio technologijos (HIL, DI skaičiavimai, skaitmeniniai dvyniai). Projekto tematika tiesiogiai dera su ES Baltijos jūros regiono strategijos tikslais „sujungti regioną“ (inovatyvūs energetikos ir transporto sprendimai) ir „padidinti gerovę“ (inovacijų ekosistemų stiprinimas, tyrėjų kompetencijų kėlimas). Įgyvendinus projektą bus iš esmės sumažintos mokslinių tyrimų neefektyvumo priežastys ir sukurtos prielaidos moderniai energetikos bei judumo tyrimų laboratorijai, kuri ateityje leis spręsti nacionalinius ir regioninius iššūkius.