Dominikonų vienuolyno ansamblio Dievo kūno bažnyčia yra kultūros paveldo objektas (unikalus kodas 22358), statusas – valstybės saugomas, reikšmingumo lygmuo – regioninis. Vertingųjų savybių pobūdis – architektūrinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus); dailės (lemiantis reikšmingumą, svarbus); sakralinis (lemiantis reikšmingumą, svarbus). Šiuo metu bažnyčios interjeras sunkiai atpažįstamas. Sovietmečiu įrengiant kino teatrą buvo radikaliai pakeistas išplanavimas ir pažeista buvusi vientisa erdvė – gelžbetoninė perdanga padalino pastatą į du aukštus. Rytinėje transepto dalyje suformuotas kino teatro vestibiulis, vakarinėje – įrengta betoninė laiptinė. Apsidėje buvo kino teatro kavinės patalpos. Šiuo metu jos naudojamos kaip studentų koplyčia. Pagrindinis pietinis bažnyčios įėjimas iš Vilniaus gatvės – užmūrytas. Polichrominių tyrimų metu ant bažnyčios skliautų rasti dailininko A. Valeškos tapybos fragmentai. Sienose dar yra išlikę buvusių piliastrų ir karnizų fragmentai. Kino teatro išplanavimas ir esamos konstrukcijos darko erdves, paslepia meno kūrinius, užgožia vertingąsias savybes. Siekiant atkurti autentišką erdvinį išplanavimą, atverti vertingąsias savybes ir unikalius istorinius elementus būtina demontuoti betonines perdangas, laiptus ir invazines mūro sienas. Po bažnyčia esančiame rūsyje yra palaidoti didikai Michalkevičiai, Eirimovičiai ir kt. Po bažnyčia yra mažiausiai penkios kriptos su iki šiol netyrinėtais palaidojimais. Tačiau pastato rūsio patalpos užpiltos žemėmis, statybiniu laužu ir iki šiol nebuvo eksploatuojamos. Siekiant išsaugoti žymių žmonių atminimą, pateikti visuomenei Lietuvos ir jos iškilių asmenybių istoriją, rūsio erdves atverti lankytojams, būtina juos sutvarkyti ir įrengti ekspoziciją - kolumbariumą. Pagal po bažnyčia esančių rūsių plytų dydžius ir mūrijimo techniką galima spėti, kad tai yra XVI-XVII a. buvusių pastatų liekanos. Matomos vėlesnių rekonstrukcijų žymės. Norint atverti lankytojams rūsius ir suteikti galimybę nusileidus į rūsius susipažinti ir iš arti pamatyti visus tris autentiškus bažnyčios kūrimosi etapus, būtina atlikti šių skirtingų laikotarpių sienų ir skliautų tvarkybos darbus, prioritetą teikiant konservavimui. Dėl aplink pastatą nesutvarkyto lietaus nuvedimo, mūro sienos stipriai ardomos drėgmės. Be to, kiemo altitudė yra užkilusi beveik iki vienuolyno pirmo aukšto langų palangių ir yra apie 40 – 80 cm aukščiau bažnyčios grindų lygio. Gruntas ir lietaus vanduo nuolat drėkina ir ardo sienų mūrą. Todėl vakarinės koplyčios ir zakristijos fasadus numatyta atkasti, o bažnyčios pastatui priskirtos kiemo dalies paviršiaus altitudę nužeminti iki bažnyčios grindų lygio. Prieinamumas žmonėms su negalia yra prioritetas ne vien tik kalbant apie kultūros paveldo objektus. Žmonės su negalia ar susiduriantys su negalios situacijomis gali patekti į pastato pirmą aukštą, tačiau nusileisti į rūsio erdves, aplankyti unikalią Zabielų ir kt. didikų kapavietę, arba pakilti į choro balkoną nėra galimybių. Pastato šildymo sistemos yra neveikiančios ir atjungtos nuo miesto šilumos tinklų. Pastato rūsyje šilumos punktas yra demontuotas. Siekiant užtikrinti higienos ir saugos normas atitinkančias sąlygas lankytojams taip pat būtina užtikrinti bažnyčios ventiliaciją, šildymą. Taip pat būtina įrengti gaisrinę saugą ir apsauginę signalizaciją. Kauno Dievo Kūno bažnyčia yra neatsiejama Kauno kultūrinių ir lankytinų vietų maršruto dalis (greta esanti Įgulos bažnyčia, Laisvės alėja, Kauno dramos teatras, Kauno paveikslų galerija, M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Karo muziejus). Valdomos išskirtinės erdvės, vertingosios savybės ir kūrybinis potencialas rodo, kad Dievo Kūno bažnyčia turi potencialą reikiamiems pokyčiams, tačiau esama bažnyčios patalpų būklė yra netenkinanti tikslinių grupių poreikių, kadangi infrastruktūra yra visiškai nusidėvėjusi, neatitinka reikalavimų bei standartų. Aukščiau išvardintos priežastys turi tiesioginę įtaką paslaugos teikimo mastui. Kauno Dievo Kūno bažnyčioje infrastruktūros ir būtinosios materialinės bazės nusidėvėjimas riboja viešųjų paslaugų teikimą ir galimybes lankytojams pasiūlyti platų kultūros paslaugų asortimentą. Bažnyčia nebegali likti statiška ir pasyvi. Savo parodomis, ekspozicijomis, renginiais, veikla turi sudaryti sąlygas visuomenės dialogui aktualiomis socialinėmis, kultūrinėmis ir net ekonominėmis temomis, užtikrinti teisę būti išgirstiems visų visuomenės grupių atstovams, tačiau bažnyčios pastatas neatitinka šiuolaikinio lankytojo, kuris įpratęs prie demokratiškos, funkcionalios, patogios architektūros, poreikių. Be to, daliai visuomenės grupių veiklos bažnyčioje yra tiesiog neprieinamos (pvz., judėjimo negalią turintiems lankytojams, senjorams) – į atvertų bažnyčios rūsių erdves veda statūs laiptai, nėra galimybės patekti liftu ar su kita pagalbine įranga, patekimo į pastatą takai nėra tinkami pasiekti pastatą (yra galimybė patekti tik į pirmą pastato aukštą). Projektu sprendžiama problema – kultūros paveldo objektas nėra efektyviai naudojamas kurti pridėtinę vertę šalies ekonomikoje ir stiprinti tautinę tapatybę, o nusidėvėjusi infrastruktūra neužtikrina sąlygų Kauno Dievo Kūno bažnyčios patalpose teikti aukštos kokybės viešąsias kultūros paslaugas. Atsižvelgiant į apibendrintas priežastis siūlomas problemos sprendimo būdas – Kauno Dievo Kūno bažnyčios atnaujinimas atveriant jos patalpas kultūrinėms reikmėms ir visuomenės poreikiams. Projektas atitinka reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui reikalavimus, t. y. yra tvarus aplinkos atžvilgiu ir vykdomas visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus. Projekto veiklų įgyvendinimo metu nepažeidžiami lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios ar kt.) principai – visi asmenys galės lankytis renginiuose. Atliekami tvarkomieji paveldosaugos ir tvarkomieji statybos darbai, pagal parengtus techninius projektus. Projektas savo veiklomis tiesiogiai prisideda prie šių horizontalių principų įgyvendinimo: a) visų lygybė; b) paprastas ir intuityvus naudojimas; c) nedidelių fizinių pastangų principas. Projekto įgyvendinimo metu nepažeidžiamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatos ir projektas neprieštarauja Chartijos nuostatoms pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01) (III priedas).