Projektu sprendžiama problema – transporto sektorius Plungės mieste daro neigiamą poveikį aplinkai. Viena iš problemą lemiančių priežasčių – Plungės mieste nepakankamai išvystyta bevariklio transporto infrastruktūra. Nors Plungės r. savivaldybėje bendras nutiestų dviračių takų ilgis yra didžiausias Telšių apskrityje ir pastaraisiais metais ženkliai padidėjo (nuo 34,4 km 2023 m. pabaigoje iki 50,5 km 2024 m. pabaigoje), miesto ribose gyventojai yra nepatenkinti esama dviračių infrastruktūra – dalis takų netinkamos būklės, nepakankamai apšviesti arba takų trūksta. Problemai spręsti numatoma vystyti bevariklio transporto infrastruktūrą Plungės mieste, šiuo konkrečiu projektu įrengiant 1,97 km ilgio dviejų eismo juostų dviračių taką šalia Stoties gatvės, kuris prasidės ties tvenkiniu Plungės parke (6200467.56/365604.14 koordinatės) ir tęsis iki Birutės g. ir Stoties g. sankryžos. Plungės m. Stoties gatvė jungia miesto centrinę dalį, kurioje yra autobusų ir geležinkelio stotis su pramonine teritorija (Pramonės pr., Birutės g.), taip pat praeina šalia reikšmingo kultūros paveldo objekto – Plungės dvaro sodybos komplekso ir parko, kuriame įsikūręs Žemaičių dailės muziejus. Tako tiesimo teritorijoje didelis tako naudotojų potencialas - link Pramonės prospekto kairėje pusėje vyrauja daugiabučiai gyvenamieji namai, dešinėje – prekybos ir pramonės pastatai. Dviračių takas bus apšviestas. Nutiesus dviračių taką Plungės miesto gyventojams ir svečiams bus suteikta galimybė naudotis saugia, prieinama, pasiekiama ir darnia transporto infrastruktūra, projekto įgyvendinimas taip pat padės sumažinti neigiamą miesto poveikį aplinkai, ypatingą dėmesį skiriant oro kokybei. Tokiu būdu projektas prisidės prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų 11 darnaus vystymosi tikslo „Pasiekti, kad miestai ir gyvenvietės taptų įtraukūs, saugūs, atsparūs ir darnūs“ 11.2 uždavinio „Iki 2030 metų suteikti galimybę naudotis saugiomis, prieinamomis, pasiekiamomis ir darniomis transporto sistemomis visiems”. Projekto veikla atitinka Aprašo finansuojamą veiklą – dviračių eismui skirtos infrastruktūros vystymas savivaldybėse, nes projekto įgyvendinimo metu bus įrengtas dviračių takas Stoties g. Plungės mieste. Įgyvendinant viešosios bevariklio transporto infrastruktūros projektą nebus daroma reikšminga žala 6 aplinkos tikslams (klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie klimato kaitos, tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos, perėjimo prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, oro, vandens ar žemės taršos prevencijos ir kontrolės, biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos ir atkūrimo) - projekte nebus naudojamos kenksmingos aplinkai statybinės medžiagos. Takas nepatenka į vandens apsaugos zonas ir kitas saugomas teritorijas, kaip nurodyta pateikiamame "Projekto (įskaitant jungtinį projektą) atitikties reikšmingos žalos nedarymo horizontaliajam principui vertinimo reikalavimų apraše". Projekte nebus numatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principo įgyvendinimui. Taip pat projektas neturės neigiamos įtakos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymuisi. Projektas atitiks horizontaliųjų principų laikymosi reikalavimus – įrengiant bevariklio transporto infrastruktūrą bus laikomasi universalaus dizaino principo – ja be specialaus pritaikymo galės naudotis vaikai, suaugę, vyrai, moterys, senyvo amžiaus, asmenys su negalia, įvairių tautybių ir kitų socialinių grupių žmonės. Takas bus įrengtas vadovaujantis STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“ reikalavimais. Projektu sprendžiama problema ir jos priežastis atitinka 2022–2030 metų Plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Susisiekimo plėtros programos 6.1. uždavinyje „Didinti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį ir alternatyviųjų degalų vartojimą transporto sektoriuje, skatinti darnų įvairiarūšį judumą ir mažinti transporto sukeliamą aplinkos taršą“ įvardintą problemą ,,Transporto sektorius generuoja didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) ir transportui būdingų oro teršalų dalį Lietuvoje“ ir ją lėmusią priežastį „Netolygiai išvystyta bevariklio transporto infrastruktūra“.