Praktiškai visi gyventojai vartoja kultūros produktus, daugiausia – filmų ir videomenų, knygų ir spaudos, scenos menų srityse. Didžiausia sklaida pasiekiama TV kanalais, tačiau, įvertinus gyventojų virtualų įsitraukimą į visas kultūros sritis ir būdus, matyti, kad kultūros pasiekiamumo procentas mažėja, pirmiausiai dėl šiai dienai nepakankamos virtualių (elektroninių) kultūros paslaugų ir skaitmeninio / skaitmeninto turinio pasiūlos. Remiantis 2023 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos užsakymu atliktu 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų laikotarpio kultūros skaitmeninimo srities prioritetų strateginiu vertinimu (toliau – SSPS vertinimas) 84 proc. Lietuvos gyventojų naudoja kultūros turinį internete. SSPS vertinime tyrimo metu grupinių diskusijų dalyviai išskyrė pagrindinius iššūkius, susijusius su skaitmeninimo srities kultūros turiniu (toliau pateikiama ne prioriteto tvarka): • nepakanka komunikacinių ir marketingo priemonių; • sudėtinga lietuviško suskaitmeninto ir skaitmeninio kultūros turinio (toliau – SSKT) paieška; • lietuviškas skaitmeninis turinys nėra prieinamas populiariose naujienų platformose, kur atkeliauja daug potencialių vartotojų; • lietuviško turinio pasiūla ir konkurencija yra didžiulė; • internete lietuviško turinio dalis maža lyginant su pasauliniu; • žmonės lietuvišką turinį lygina su pasaulinėmis platformomis, į kurias investuojama daug lėšų ir žmogiškųjų resursų; • kartų skirtumas – vyresnio amžiaus vartotojams lietuviškas turinys yra vertybė; • daug lietuviškų platformų turi prieigos klaidas, t. y., svetainės ar portalai nėra pritaikyti žmonėms su negalia; • lietuviškas turinys nėra pasiekiamas / prieinamas lengvai; • skaitmeninis turinys nėra subtitruojamas; • lietuviškas legalus turinys yra per brangus; • SSKT peržiūrėjimas reikalauja gerų techninių resursų ir įrankių; • lietuviško turinio kūrėjai juo nesidalina, nebando jo komercializuoti. Nepakankamas skaitmeninio ir skaitmeninto kultūros turinio prieinamumas iš dalies yra nulemtas šių šiuo metu egzistuojančių problemų: • neužtikrintas kokybiškų, profesionalių, įvairių kultūros paslaugų tolygus prieinamumas riboja gyventojų įtrauktį į kultūrinį gyvenimą, kultūros turinio raiškos formos ir sklaidos priemonės neatitinka individualių vartotojų bei socialinių grupių poreikių ir lūkesčių; • kultūros įstaigų informacinių sistemų (toliau – IS) ir duomenų bazių (toliau - DB) techninių galimybių ribotumas, jų organizacinio, techninio ir semantinio sąveikumo trūkumas, duomenų fragmentacija, ribota prieiga prie informacijos ir duomenų rinkinių bei siūlomų el. paslaugų nesuderinamumas ir dubliavimas; • SSKT yra prieinami per daugybę skirtingų prieigos taškų, apie kuriuos dažnas visuomenėje nė nežino; • dalis DB neprieinama išorės vartotojui; • objektai nėra aprašyti metaduomenimis ar aprašyti nestandartizuotais duomenimis, kas padaro juos neprieinamais / nerandamais vartotojų; • žema suskaitmenintų ir atvertų kultūros išteklių dalis ir ribotas jų pakartotinis panaudojimas; • nepakankamai išugdytas kultūros išteklių valdytojų žinojimas apie licencijų, kurios leidžia ir (ar) riboja kultūros išteklių naudojimą / atvėrimą / perpanaudojimą; • nepakankamas kultūros išteklių valdytojų žinojimas, kompetencijos ir įgūdžiai dirbant su autorių teises ir gretutines teises atstovaujančiomis kolektyvinio administravimo asociacijomis dėl kultūros išteklių publikavimo elektroninėje erdvėje; • šiuolaikinių technologijų metaduomenų apdorojimui, paieškai ir navigacijai trūkumas; • šiuolaikinių technologijų, gebančių apdoroti ir suprasti „kalbą“, kuria gyventojai formuoja užklausas, suprasti tekstą, prisitaikyti ir mokytis iš naudotojų įpročių, siūlyti duomenų analitikos pagrindu susiformavusius sprendimus, trūkumas; • prieigos ribotumas ir skaitmeninių sprendimų bei pritaikyto turinio trūkumas negalią turintiems asmenims; • ribota kultūros išteklių intelektinė (nemokant kalbos ar neturint specialiųjų žinių objektui surasti) ir socialinė prieiga specialiuosius poreikius turintiems žmonėms; • nėra į tikslines grupes (pavyzdžiui, į vaikus, vyresnio amžiaus asmenys (65 m. ir vyresni)) orientuoto ir diferencijuoto inovatyvaus kultūros turinio (produktų); • senstant technologijoms kyla grėsmė, kad turima informacija gali būti prarasta arba tapti nenuskaitoma ir nebebus prieinama vartotojui. Atsižvelgiant į Kultūros ministerijos vykdytą jai pavaldžių įstaigų apklausą bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir UAB „Visionary Analytics“ dėl „2021–2027 m. visuomenės skaitmeninimo išankstinio poveikio vertinimo paslaugų“ ataskaitą, kultūros sektoriaus elektroninių paslaugų kontekste identifikuotos informacinių sistemų ir skaitmeninių išteklių semantinio, techninio, teisinio, organizacinio ir sudėtinių el. paslaugų sąveikumo trūkumas. Žvelgiant iš ekonominės pusės, matoma kompleksinė problema – augantys IS ir DB infrastruktūros palaikymo kaštai. Nėra sisteminių, valstybinio lygmens sprendimų dėl įvairių formatų skaitmeninio turinio ilgalaikio išsaugojimo, apimant skaitmeninės informacijos valdymą, vientisumą ir patikimumą. Iškyla grėsmė, kad senstant technologijoms turima informacija bus prarandama ir (ar) taps nenuskaitoma. Skaitmeniniai ir skaitmeninti kultūros ištekliai, kaip pridėtinę vertę turintis atvirų duomenų resursas vis dar per menkai panaudojamas turizmo ir verslo sektorių plėtrai, visuomenės švietimo, mokslinių tyrimų ir kitais visuomenės pažangos tikslais. Šiuo metu skaitmeniniai ir suskaitmeninti kultūros ištekliai išskaidyti per skirtingas sistemas, todėl neįgudęs vartotojas ilgai užtrunka ieškodamas informacijos, duomenų ar norėdamas pasinaudoti kultūros paslaugomis. Visuomenė neskatinama domėtis, vartoti ir dalyvauti kultūroje, nes stokojama šiuolaikinio vartotojo poreikius atitinkančio skaitmeninio kultūros turinio. Trūksta patrauklaus ir šiuolaikinio vartotojo poreikius atitinkančio audiovizualinio (kaip labiausiai vartotojų naudojamo) turinio. Taip pat vartotojų apklausos rodo kuruoto (atrinkto, susintetinto, vartotojui patrauklia forma ir būdu pateikto, skirtingoms auditorijoms pritaikyto) turinio bei edukacinio turinio poreikį. Svarbu pabrėžti, kad dalis kultūros išteklių, pavyzdžiui, scenos meno kūriniai, nėra kaupiami jokioje sistemoje, bet yra pasiklydę įvairių įstaigų interneto tinklapiuose, socialiniuose tinkluose ir pan. Negalią turintiems vartotojams pasiūla ir prieiga prie skaitmeninių kultūros išteklių yra dar menkesnė. Apibendrinant, esminė projektu sprendžiama problema – žemas kultūros skaitmenizacijos lygis ir nepakankamas ar nepatrauklus skaitmeninio ir skaitmeninto kultūros turinio prieinamumas. Problemoms spręsti iškelti šie projekto uždaviniai: • Kultūros įstaigų IS / DB pritaikymas darbui su eKultūra ir (ar) duomenų sąsajumo užtikrinimas ir (arba) duomenų sukėlimas į eKultūrą – vieningo suskaitmeninto ir skaitmeninio kultūros ir audiovizualinio turinio, elektroninių paslaugų ir sklaidos portalo sukūrimas; • Šiuolaikinių technologijų pagrindu patrauklių vartotojui el. paslaugų ir produktų duomenų įveiklinimui, pakartotiniam naudojimui sukūrimas; • Kultūros turinio skaitmeninimas, siekiant kurti šiuolaikinio vartotojo poreikius atitinkančius produktus ir paslaugas; • Visuomenės komunikacijos strategijos parengimas ir įgyvendinimas: projekto rezultatų viešinimas, sklaida, skatinimas pakartotinai naudoti skaitmenintą turinį. Projektu taip pat prisidedama prie 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 08-001-04-01-03 „Investicijos į kultūros išteklių skaitmeninimą ir prieinamumą“ įgyvendinamo Nacionalinio pažangos plano ketvirtojo strateginio tikslo „Stiprinti tautinį ir pilietinį tapatumą, didinti kultūros skvarbą ir visuomenės kūrybingumą“ įgyvendinamo uždavinio Nr. 4.1 „Skatinti gyventojus dalyvauti kultūrinėse veiklose ir prisidėti prie kultūros plėtros“. Projekto įgyvendinimo metu nebus pažeidžiami horizontalieji principai – darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą, lygių galimybių ir nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos ar įsitikinimų, pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems reikalavimo užtikrinimą, taip pat atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas ir reikalavimus dėl atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymosi.