Jungtinių Tautų rezoliucijoje „Keiskime mūsų pasaulį: darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m.“ (Transforming Our World: the 2030 Agenda for Sustainable Development) visų formų skurdo ir bado panaikinimas yra išskiriamas kaip svarbiausias pasaulinis mūsų laikų iššūkis. Tuo tarpu Rytų Europa yra vienas iš regionų, kur ekonominės nelygybės grėsmė itin aktuali vienišų motinų, vaikų ir vyresnio amžiaus asmenų atvejais. Podoktorantūros stažuotės projektu „Europos gyventojų nuskurdimas XVIII amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje: priežastys, procesas ir poveikis visuomenėms“ siekiama atkreipti dėmesį į šias problemas, nagrinėjant istorinį regiono nuskurdimo aspektą. Pabrėžtina mokslinė projekto reikšmė, mat šiuo metu trūksta išsamaus Rytų Europos skurdo istorijos tyrimo. Mokslinis tyrimas grindžiamas JT rezoliucijoje suformuotu požiūriu, pagal kurį skurdas turėtų būti laikomas daugialypiu reiškiniu, todėl įgyvendinant projektą bus pasitelkiamas istorijos, sociologijos, demografijos ir ekonomikos metodų derinys. Projektas didins visuomenės supratimą apie nuskurdimo ryšį su kitais socialiniais procesais (migracija, marginalizacija, prostitucija, našlyste, alkoholizmu, savižudybėmis, nusikalstamumu, socialine atskirtimi, trumpa gyvenimo trukme). Taip pat tikimasi, kad jis turės teigiamą poveikį stiprinant toleranciją migrantams. Ne mažiau svarbu ir tai, kad podoktorantūros stažuotės projektas bus itin naudingas didinat tarptautinį mokslininkės Kseniya‘os Tserashkova‘os karjeros matomumą bei plečiant mokslinius ryšius. Tai užtikrins mokslininkės integracija į priimančiosios institucijos akademinę bendruomenę, padalinio bei stažuotės vadovės prof. Jurgitos Verbickienės veiklas, galimybė tyrimo rezultatus pristatyti mokslinėse konferencijose bei suplanuotos trumpalaikės išvykos į užsienio institucijas projekto viešinimo bei tinklaveikos tikslais. Projekto veiklų vykdymas ir bendradarbiavimas su patyrusia stažuotės vadove leis tyrėjai didinti savo kompetencijas įvaldant naujus pažangius tyrimo metodus bei lavinant bendruosius gebėjimus (pavyzdžiui, vadovavimo studentams, dėstymo, mokslo sklaidos ir komunikacijos) ir taip pat pasidalinti su institucija savo žiniomis bei įgūdžiais. Savo ruožtu tyrėjos pritraukimas prisidės tiek prie priimančiosios institucijos, tiek prie Lietuvos tarptautiškumo didinimo ir žmogiškųjų išteklių stiprinimo mokslo srityje. Atsižvelgiant į horizontaliuosius principus bei ES pagrindinių teisių chartijos nuostatas: - Projektu neplanuojama veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti ir konkrečiai jis atitinka reikšmingos žalos nedarymo principą, t. y. bus tvarus aplinkos atžvilgiu ir vykdomas visapusiškai atsižvelgiant į Europos Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartus ir prioritetus. - Projektas nenumato apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos principams įgyvendinti ir projektas nepažeidžia Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų. - Projekto veiklos nepažeidžia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje numatytų žmogaus orumo, asmenų, privataus ir šeimos gyvenimo, sąžinės ir saviraiškos laisvės; asmens duomenų; prieglobsčio ir apsaugos perkėlimo, išsiuntimo ar išdavimo atvejų; teisių į nuosavybę ir teisių užsiimti verslu; lyčių lygybės, vienodo požiūrio ir lygių galimybių, nediskriminavimo ir neįgaliųjų teisių; vaiko teisių; gero administravimo, veiksmingo teisinės gynybos, teisingumo; solidarumo ir darbuotojų teisių; aplinkos apsaugos reikalavimų.