Pagrindinė problema, kurią siekiama spręsti Jungtiniu projektu – maži atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumai, didelis importuojamos elektros energijos suvartojimo kiekis, aukšta atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių technologijų kaina. Elektros energijos gamybos apimčių iš atsinaujinančių energijos išteklių didinimas yra svarbus šalies indėlis siekiant Europos tikslo tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu iki 2050 metų. Viena pagrindinių ir prioritetinių problemos priežasčių yra mažas gyventojų aktyvumas elektros energijos rinkoje. Lietuvoje šiuo metu jau yra daugiau kaip 175 000 vnt. elektros energiją gaminančių vartotojų, o laikotarpyje iki 2030 m., numatyta siekti 300 000 vnt. Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra tiesiogiai susijusi su gaminančių vartotojų skaičiaus augimu. Svarbu išskirti ir dideles investicijas į atsinaujinančių išteklių energiją gaminančius įrenginius, kuriems įsigyti gyventojai skiria didelę pajamų dalį. Šio Jungtinio projekto įgyvendinimas užtikrins, kad būtų siekiama užsibrėžtų pažangos plano strateginių tikslų pasiekimo. Planuojama, kad iki 2026 m. IV ketv. pabaigos namų ūkiuose papildomai bus įrengta 75,59 MW mažos iki 7 kW galios energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių, skirtų elektros energijos gamybai namų ūkių reikmėms. Elektros gamybos iš taršaus kuro sumažėjimas ten, kur ji yra gaminama, sąlygos geresnę gyventojų sveikatą. Gavus Europos Sąjungos fondų paramą ir įgyvendinus Jungtinį projektą, bus užtikrintas jo tęstinumas, prisidėta prie Europos Sąjungos ir nacionalinių strateginių dokumentų bei kitų teisės aktų nuostatų įgyvendinimo, Energetikos ministerijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūros veiklos tikslų bei užtikrinta ilgalaikė Jungtinio projekto nauda. Taip bus didinama atsinaujinančių energijos išteklių dalis, užtikrinant atsinaujinančių išteklių integraciją į elektros tinklus. Papildomai 75,59 MW padidinus atsinaujinančių išteklių energijos gamybos pajėgumus, padidės vietinės elektros energijos gamyba ir sistemos patikimumas, vartotojai energiją gamins savarankiškai ir efektyviai (sumažės elektros energijos gamybos nuostoliai), neteršdami aplinkos. Jungtinio projekto lėšomis numatoma kompensuoti dalį namų ūkių išlaidų, patirtų įsirengiant saulės šviesos elektrinę savo elektros energijos poreikiams tenkinti. Socialinė-ekonominė nauda, kurios tikimasi įgyvendinus Jungtinį projektą: elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių naudos mažiausiai 10 900 namų ūkių (viso apie 75,59 MW instaliuotos galios), kas leistų kasmet po Jungtinio projekto pabaigos ženkliai padidinti elektros energiją gaminančių vartotojų skaičių. Įgyvendinant Jungtinį projektą bus užtikrintas ir Aplinkos projektų valdymo agentūros administruojamų nacionalinių programų tęstinumas, dvigubo finansavimo rizikos valdymas. Jungtinio projekto veikla – gaminančių vartotojų investicijos į naujų AEI naudojančių elektros energijos gamybos pajėgumų sukūrimą, t. y. saulės elektrinių įrengimas elektros energijos vartojimo vietoje, geografiškai nutolusiose nuo elektros energijos vartojimo vietose, elektros energijos vartojimo vietoje daugiabučiame pastate ar jo teritorijoje. Atsižvelgiant į aukščiau įvardytus Jungtinio projekto tikslus, veiklas ir planuojamus rezultatus, JP ir JP projektai neturės neigiamo poveikio horizontaliesiems principams: Klimato kaitos švelninimas – investicijomis bus skatinamas gaminančių vartotojų skaičiaus didinimas, investuojant į mažos galios saulės elektrinių įrengimą namų ūkių elektros energijos poreikiams tenkinti. Veiklos prisideda siekiant su klimato kaita susijusio tikslo, todėl laikoma, kad veikla atitinka Reikšmingos žalos nedarymo horizontalųjį principą. Investicija prisideda mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) emisijas, didinant atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – AEI) naudojimą. Vertinama, kad planuojamos įgyvendinti veiklos neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jų poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad investicijos atitinka klimato kaitos švelninimo tikslą. Prisitaikymas prie klimato kaitos – planuojamos įgyvendinti veiklos neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jos poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą. Investicijos atitinka prisitaikymo prie klimato kaitos tikslą (planuojama veikla neturės neigiamos įtakos prisitaikymo prie klimato kaitos tikslui, žmonėms, gamtai ar turtui). Tausus vandens ir jūrų išteklių naudojimas ir apsauga – planuojamos įgyvendinti veiklos neturi jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jų poveikis yra nereikšmingas, t. y. nedaro tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą, todėl laikoma, kad veiklos atitinka Tausaus vandens ir jūrų išteklių naudojimo ir apsaugos tikslą. Perėjimas prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą – fotovoltinės plokštės, kurios naudojamos privačiuose namų ūkiuose ir kurioms nereikia specialių galios leidimų, laikomos buitine elektros ir elektronine įranga, kurios sutvarkymas yra pardavėjo atsakomybė. Atliekų prevenciją užtikrins bendrieji atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai, atsižvelgiant į aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos ir ekonominius aspektus. Todėl šios veiklos atitinka žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją ir perdirbimą, tikslą. Oro, vandens ar žemės taršos prevencija ir kontrolė – planuojamos įgyvendinti veiklos neturės jokio numatomo poveikio šiam aplinkos tikslui arba numatomas jų poveikis bus nereikšmingas, t. y. nedarys tiesioginio ir pirminio netiesioginio poveikio per visą gyvavimo ciklą. Todėl laikoma, kad veiklos atitinka oro, vandens ar žemės taršos prevencijos ir kontrolės tikslą. Biologinės įvairovės ir ekosistemų apsauga ir atkūrimas – oro, vandens ar žemės taršos prevenciją ir kontrolę užtikrina teisės aktai, kuriais vadovaujantis turi būti statomos ir eksploatuojamos elektrinės. Eksploatuojant saulės elektrines bus privalomai laikomasi poveikio aplinkai vertinimo metu nustatytų sąlygų ir reikalavimų neigiamam poveikiui aplinkai (orui, vandeniui, žemei) išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo pasekmėms likviduoti. Veiklos atitiks Saugomų teritorijų įstatymo ir Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo numatytus įsipareigojimus. JP projekto vykdytojas, teikdamas JP projekto paraišką, pateiks informaciją, ar saulės elektrinės įrengimo objektas yra saugomose teritorijose. Jeigu JP projekto pareiškėjas nurodo, kad saulės elektrinės įrengimo objektas yra saugomose teritorijose ir elektrinės įrengimo vieta yra ne ant pastato stogo ir ne sodyboje, elektrinės įrengimo objekto vieta turi būti suderinta su už saugomos teritorijos apsaugą atsakinga direkcija.