Geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo didinimas Kėdainių rajone Įgyvendinama

Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra yra neatsiejama gyvenamosios aplinkos dalis, leidžianti užtikrinti sveiką ir gerą gyvenimo kokybę. Netinkamai valomos nuotekos gali labai pakenkti vandens kokybei. Poveikis gali būti įvairus ir keliantis pavojų ištisoms ekosistemoms ir žmogui. Užterštas mikroorganizmais ar cheminėmis medžiagomis vanduo gali sukelti rimtų sveikatos problemų, todėl vis daugiau Lietuvos ir Kėdainių rajono gyventojų įvertina centralizuoto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo ir tvarkymo privalumus, o aplinkos išsaugojimo ir tvarumo idėjos šiandien yra kaip niekad aktualios. Prieš išleidžiant į gamtinę aplinką gyventojų buitinės nuotekos turi būti surinktos ir tvarkomos reikalavimus atitinkančiose nuotekų tvarkymo sistemose. Paslaugos teikėjai turi siekti, kad jų turimos išleidžiamų nuotekų poveikį aplinkai mažinančios priemonės būtų naudojamos aplinkai palankiausiu būdu, privalo tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti nuotekų surinkimo ir tvarkymo sistemas, jas nuolat atnaujinti, kad gyventojai gautų kokybiškas ir teisės aktų reikalavimus atitinkančias nuotekų tvarkymo paslaugas. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme numatyta, kad viešojo vandens tiekimo teritorijose savivaldybės privalo užtikrinti viešąjį vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos yra griežtai reglamentuotos teisės aktais, todėl pasiūla yra labai ribota. 2015-10-30 Kėdainių savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-252 UAB „Kėdainių vandenys“ priskirtos viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo funkcijos visoje Kėdainių rajono teritorijoje. Viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos gyventojams yra teikiamos nepertraukiamai. Kėdainių rajone UAB „Kėdainių vandenys“ vandentiekio įrenginius ir tinklus eksploatuoja Kėdainių rajono savivaldybėje. Bendrovė eksploatuoja 53 vandenvietes, 358,93 km vandentiekio tinklų, 32 nuotekų valymo įrenginius, 120 nuotekų perpumpavimo stočių, 265,3 km nuotekų tinklų. Nors gyventojų skaičiaus mažėjimas stebimas visoje Lietuvoje taip pat ir Kėdainių rajono savivaldybėje, tačiau vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas yra kasdienis tikslinės grupės poreikis, kurio užtikrinimas turi itin didelę įtaką aplinkos užterštumui ir žmonių sveikatai, todėl viešojo nuotekų tvarkymo paslaugų teikėjo funkcijoms, paslaugos apimčiai ar sudėčiai šis pokytis įtakos neturi. Taip pat stebimas būstų skaičiaus didėjimas ir didėjantis darbo užmokestis rodo didesnę perkamąją galią, užtikrina dar didesnei daliai rajono gyventojų galimybę įsigyti nuosavą būstą, didina rajono patrauklumą. Atitinkamai didėjančiam būstų skaičiui augs ir paklausa. Esama infrastruktūra neapima visos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane numatytos viešojo vandens tiekimo teritorijos, todėl centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo bei valymo paslaugų prieinamumo poreikis ir kokybė nėra pilnai patenkinti. Neturintys galimybės prisijungti prie centralizuoto geriamojo vandens tiekimo yra įsirengę vandens gręžinius arba šachtinius šulinius, kurių vanduo dažnais atvejais yra nesaugus vartoti, kadangi neatitinka higienos normos reikalavimų (HN 24:2003), yra užterštas nitritų, nitratų ar bakterijų. Gyventojai, kurie neturi galimybės prisijungti prie centralizuotų tinklų, nuotekų šalinimą sprendžia savarankiškai, t. y. naudojasi vietinėmis nuotekų tvarkymo sistemomis, įsirengia nuotekų kaupimo – išgriebimo talpas arba tvarko kitais būdais. Naudojantis šiomis sistemomis teršiama aplinka, nes dažnais atvejais talpos yra nesandarios, sistemos veikia netinkamai, neefektyviai. Didžioji dalis prie centralizuotos sistemos neprisijungusių gyventojų nuotekų į paviršinius vandens telkinius išleidžiamos dalinai apvalytos arba nevalytos, taip darydamos neigiamą poveikį paviršinių vandens telkinių būklei. Vandens telkinių būklei gerinti būtina investuoti į centralizuotos nuotekų sistemos surinkimo ir tvarkymo plėtrą, tuo pačiu užtikrinant vartotojams teikiamų paslaugų atitiktį sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos ir paslaugų kokybės reikalavimams, aprūpinti, kuo daugiau gyventojų ir kitų galimų vartotojų optimaliomis kainomis viešai tiekiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis. Reikiamos centralizuotos infrastruktūros nebuvimas ir paslaugų neprieinamumas riboja vartotojų galimybes, todėl yra būtinos papildomos investicijos į svarbiausias problemines sritis. Įvertinus esamą situaciją ir šiuo metu galiojančius teisės aktus, gerą inžinerinę praktiką bei siekiant sumažinti aplinkos taršą bei neigiamą poveikį žmonių sveikatai, reikėtų pakloti naujus vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklus ir pastatyti/rekonstruoti vandens gerinimo ir nuotekų valymo įrenginius, ten kur šiuo metu jų nėra ar veikia neefektyviai, o poreikis yra didžiausias. Didžiausias vandentvarkos objektų plėtros ir rekonstravimo poreikis yra Beinaičių k., Kalnaberžės k., Meironiškių k., Krakių mstl., Miegėnų k., Dotnuvos mstl., Akademijos mstl., Šlapaberžės k., Josvainių mstl., Labūnavos k., Šėtos mstl., Nociūnų k., Pajieslio k., Pagirių mstl., Lančiūnavos k., kurie atitinka Kėdainių rajono geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane numatytas priemones. Apibendrintai projektu sprendžiamą problemą būtų galima apibrėžti taip - nepakankamas viešai teikiamų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas ir kokybė Kėdainių rajone. Įgyvendinus projekte numatytus vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir tvarkymo infrastruktūros plėtros/modernizavimo darbus bus geresnės būklės gyvenamoji aplinka, paviršiniai ir gruntiniai vandens ištekliai, nuotekų valymą ir tvarkymą vykdys licencijuota tvarkymo įmonė pagal teisės aktų reikalavimus, išsprendžiama kvapų, papildomų išlaidų išgriebimo duobių išsiurbimui ir (ar) vietinių nuotekų valymo įrenginių priežiūrai bei būtinų reinvesticijų problema, didėja gyvenamosios vietovės patrauklumas investicijoms ir nuolatiniam gyvenimui. Projekto geografinė teritorija yra urbanizuota ir gana tankiai apgyvendinta sanitariniu, ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriais, todėl investicijos į vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sistemos plėtrą Kėdainių rajone yra geriausias būdas pagerinti teikiamų viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą, tuo užtikrinant ir gyventojų sveikatos bei aplinkos apsaugą. Projekto tiesioginį poveikį dėl viešai teikiamų nuotekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų kokybės labiausiai pajus Kėdainių rajono savivaldybės gyventojai. Tikimasi, kad gyventojai pajus ir netiesioginį projekto poveikį – išaugs jų pasitikėjimas rajone viešai teikiamomis paslaugomis, pagerės gyvenamosios aplinkos kokybė, taip pat išaugs gyventojų, vietos bendruomenių pasitikėjimas ir pasitenkinimas vietos valdžios institucijomis. Projekto rezultatas – nutiestų nuotekų tinklų ilgis km – 21,82, naujai nutiestų vandens tinklų ilgis, km – 17,16; galimybė prie centralizuotos sistemos prisijungti ir gauti kokybiškas vandens tiekimo paslaugas 545 gyventojui, o galimybė prie centralizuotos sistemos prisijungti ir gauti kokybiškas nuotekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas – 647 gyventojams. Investicijų projektas „Geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo didinimas Kėdainių rajone“ prisidės prie Kauno regiono plėtros plano problemos “Neužtikrinama socialinė gerovė ir tolygus užimtumas“ giluminės priežasties „Gyventojų lūkesčių neatliepiančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos“ sprendimo ir Kauno regiono plėtros plano pažangos priemonės „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo didinimas“ (kodas LT022-02-04-01) uždavinio „Padidinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą“, taip pat prie ES Bendrosios vandens direktyvos tikslų įgyvendinimo ir aplinkos teršimo nevalytomis nuotekomis mažinimo. Projektas atitinka ir neprieštarauja horizontaliesiems principams: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių, nediskriminavimo (veiklose galės dalyvauti nepriklausomai nuo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios (judėjimo, regos, klausos ir kt.) ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems (universalus dizainas, atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas) užtikrinimą ir dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymosi. Projekto įgyvendinimo metu nebus pažeistos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatos ir projektas neprieštaraus Chartijos nuostatoms pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01) (III priedas).