Bendrai projektu prisidedama prie 2022–2030 m. Vilniaus regiono plėtros plane nurodytos problemos – „Nepakankamai tvari gyvenamoji aplinka“ ir šios problemos priežasties „Gyventojų poreikių neatitinkančios komunalinės paslaugos“, t.y., „Dėl netolygiai išvystytos infrastruktūros, neužtikrinamos gyventojų poreikius atitinkančios komunalinės paslaugos. Atliekų, vandentiekio, nuotekų surinkimo sistemos veikia vis dar pakankamai teršdamos aplinką“. Prisidedant prie šių bendrų regiono problemų sprendimo, suformuotos 7 konkrečios problemos, kurios sprendžiamos šiuo projektu: 1) Šalčininkų rajone, geriamojo vandens tiekimo paslauga (dėl nepakankamai išplėtotos vandens tiekimo infrastruktūros), teritoriniu aspektu teikiama netolygiai. IP planavimo etape, apžvelgus problemines teritorijas ir įvertinus reikšmingus aspektus (t.y., gyventojų skaičių gyvenvietėse nuo 200 iki 2000 gyv., vandens tiekimo paslaugos pasiūlą ir paklausą, atitikimą Šalčininkų rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiajam planui ir kt.) pasirinkta viena iš probleminių teritorijų, t.y.,Čiužiakampio gyvenvietė. Šioje gyvenvietėje geriamojo vandens tiekimo paslaugos teikiamos apie 29,13 proc. gyventojų. Gyventojai, kuriems nėra suteikta galimybė prisijungti prie centralizuotos geriamojo vandens tiekimo sistemos, naudojasi vietiniais kastiniais gruntinio vandens šuliniais. Ši situacija sąlygoja neigiamą poveikį gyventojų sveikatai ir neužtikrina Higienos normose HN 24:2003 “Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nurodytų geriamojo vandens kokybės reikalavimų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą informaciją, identifikuojama problema – nepakankamai užtikrinamas geriamojo vandens tiekimo paslaugos prieinamumas Čiužiakampio gyvenvietėje; 2) Šalčininkų rajone, centralizuota nuotekų tvarkymo paslauga (dėl nepakankamai išplėtotos nuotekų surinkimo infrastruktūros), teritoriniu aspektu teikiama netolygiai. IP planavimo etape, apžvelgus problemines teritorijas ir įvertinus reikšmingus aspektus (t.y., gyventojų skaičių gyvenvietėse nuo 200 iki 2000 gyv., nuotekų tvarkymo paslaugos pasiūlą ir paklausą, atitikimą Šalčininkų rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiajam planui ir kt.) pasirinkta viena iš probleminių Šalčininkų rajono teritorijų, t.y., Čiužiakampio gyvenvietė. Šioje gyvenvietėje centralizuotos nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos tik apie 10,64 proc. gyventojų. Gyventojai, kuriems nėra suteikta galimybė prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, naudojasi vietiniais nuotekų surinkimo šuliniais ar išgriebimo duobėmis. Dažni atvejai kai, išgriebimo duobės nėra sandarios ir nuotekos patenka į gruntą. Tai didina gruntinio vandens ir gamtinės aplinkos taršą, bei sąlygoja nekokybišką gyvenamą aplinką. Esant tokiai situacijai, nėra užtikrinamas tinkamas buitinių nuotekų tvarkymas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą informaciją, identifikuojama problema – nėra užtikrinamas nuotekų tvarkymo paslaugos prieinamumas Čiužiakampio gyvenvietėje; 3) Baltosios Vokės, Šalčininkėlių, Tribonių, Turgelių, Dieveniškių, Čiužiakampio, Zavišonių, Tabariškių ir Akmenynės gyvenvietėse, kaip ir visoje Lietuvoje, tiekiamas požeminis geriamasis vanduo. Todėl, kiekvienoje gyvenvietėje yra po vieną arba kelias eksploatuojamas vandenvietes, kuriose įrengti atitinkamo pajėgumo gręžiniai. Įvertinus geriamojo vandens poreikį, matoma, kad esamų gręžinių nepakanka. Perspektyvoje, prijungiant prie centralizuotos vandens tiekimo sistemos vis daugiau gyventojų, poreikis didės. Dalyje nurodytų gyvenviečių (t.y., Baltosios Vokės, Šalčininkėlių, Tribonių, Turgelių, Dieveniškių, Čiužiakampio) išgaunamas požeminis vanduo neatitinka higienos normų HN 24:2024 reikalavimų. Dažnu atveju, ypač viršijami bendrosios geležies, amonio ir mangano kiekiai. Atsižvelgiant į nurodytą situaciją, identifikuojama problema - nėra užtikrinama geriamojo vandens kokybė ir nėra užtikrinamas patikimas ir nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimas; 4) Jašiūnų gyvenvietėje geriamasis vanduo tiekiamas centralizuotais vandens tiekimo tinklais. Vanduo išgaunamas iš dviejų vandenviečių (Popierinės g., aptarnauja 402 būst./804 gyv. ir Jaunimo g., aptarnauja 54 būst./108 gyv.). Šiose vandenvietėse vandens tiekimui įrengta po vieną gręžinį, kurių projektinis našumas 90 m³/d. Jašiūnų gyvenvietėje dėl vykdytos ar vykdomos vandens tiekimo infrastruktūros plėtros ir augančių vartotojų poreikių, nuolatos didėja geriamojo vandens poreikis. Todėl, susidaro problema, kad dėl gręžinių netinkamo pajėgumo, nėra galimybės užtikrinti patikimo ir nepertraukiamo geriamojo vandens tiekimo. Atsižvelgiant į situaciją, identifikuojama problema - nėra užtikrinamas patikimas ir nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimas; 5) Turgelių gyvenvietėje surinktos nuotekos valomos esamose nuotekų valymo įrenginiuose. Pagal 2024 m. AIVIKS ataskaitos duomenis, biologinių valymo įrenginių projektinis pajėgumas yra: hidraulinis – 274 m³/parą (100 tūkst. m³/metus), pagal GE – 1722. Valytos nuotekos išleidžiamos į Merkio upę. Esamas projektinis pajėgumas pagal GE yra perteklinis, kadangi įrenginiai buvo suprojektuoti pagal anksčiau galiojusius nuotekų tvarkymo reikalavimus. Šiuo metu šie įrenginiai nebeatitinka galiojančių aplinkosauginių normų, pirmiausia bendrojo azoto ir fosforo šalinimo efektyvumo. Be to, įrenginiai yra techniškai nusidėvėję – pasenę, jų konstrukcijos iširusios, todėl nėra užtikrinamas patikimas ir efektyvus darbas. Remiantis AIVIKS ataskaitomis, vertinant paskutinių trejų metų (2022, 2023 ir 2024 m.) duomenis, nuotekų valymo įrenginiai į gamtinę aplinką išleido nepakankamai išvalytas nuotekas. Išleidžiamose nuotekose vidutinė metinė bendro fosforo koncentracija siekė 4,466 mg/l, vidutinė metinė bendro azoto koncentracija siekė 42,25 mg/l. Į taršos leidimą azoto ir fosforo normatyvai neįrašyti, tačiau šie parametrai viršijo Nuotekų tvarkymo reglamente leistinas užterštumo normas, kurios bus taikomos nuo 2027 m. gruodžio 31 d. (t.y., bendrojo fosforo normatyvas 2 mg/l, o bendrojo azoto normatyvas 20 mg/l). Vertinant esamą situaciją ir tai, kad perspektyvoje prie nuotekų tvarkymo sistemos bus prijungta daugiau būstų, nuotekų kiekis didės ir to pasėkoje esama problema didės. Todėl, identifikuojama problema - nėra užtikrinamas tinkamas nuotekų tvarkymas; 6) Čiužiakampio gyvenvietėje šiuo metu nuotekų tvarkymo paslaugomis naudojasi tik 19 būstų (38 gyventojai). Planuojama nuotekų surinkimo tinklų statyba (~ 5,71 km). Nutiesus naujus nuotekų surinkimo tinklus, prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos bus prijungti nauji 73 būstai (146 gyventojai). Tokiu būdu, bendrai nuotekų tvarkymo paslaugomis naudosis 92 būstai (184 gyventojai). Pagal galiojančius Lietuvos aplinkosaugos normatyvus, ES direktyvų reikalavimus ir Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus (įsigaliojančius nuo 2027 gruodžio 31 d.), azoto ir fosforo šalinimas iš buitinių nuotekų bus privalomas. Neužtikrinus šių junginių pašalinimo, didėtų eutrofikacijos rizika paviršiniuose vandenyse, būtų pažeidžiamos ekologinės normos ir ilgalaikiai aplinkos apsaugos tikslai. Atsižvelgiant į esamą situaciją ir tai, kad nuotekos išleidžiamos į Belžės upę, identifikuojama problema - nėra užtikrinamas tinkamas nuotekų tvarkymas; 7) Tribonių gyvenvietė (gyvenamieji namai) yra nutolę nuo centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos. Jų prijungimas pareikalautų ilgo magistralinių vamzdynų tiesimo, papildomų siurblinių ir didelių investicijų. Todėl šiuo metu, kaimo gyventojai neturi galimybės prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos. Buitinės nuotekos kaupiamos rezervuaruose ir periodiškai ištraukiamos bei išvežamos asenizacinėmis mašinomis. Tokiu būdu, nėra užtikrinamas tinkamas ir saugus nuotekų tvarkymas. To rezultate, galima gamtinės aplinkos (požeminio vandens ir kitų komponentų) tarša. Nesprendžiant esamos situacijos, didėtų gamtinės aplinkos tarša ir prastėtų gyvenamosios aplinkos kokybė. Atsižvelgiant į situaciją, identifikuojama problema - nėra užtikrinamas tinkamas nuotekų tvarkymas. Planuojamas projekto veiklų rezultatas (t.y.: nutiesti nauji VT ~5,54 ir NT~5,88 km Čiužiakampio gyv., prijungiant 45 būst./90 gyv. ir 73 būst./146 gyv.; pastatyti nauji VGĮ su vandens gręžiniais 5 vnt. Baltosios Vokės, Šalčininkėlių, Tribonių, Turgelių, Dieveniškių gyv.; įrengti nauji vandens gręžiniai 4 vnt. Zavišonių, Tabariškių, Dieveniškių ir Akmeninės gyv.; rekonstruoti vandens gręžiniai Jašiūnų gyv. 2 vnt.; pastatyti NVĮ 1 vnt. Čiužiakampio gyv.; rekonstruoti NVĮ 1 vnt. Turgelių gyv.; įrengtos atskiros NT sistemos 5 vnt. Turgelių gyv.), užtikrins didesnį viešų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Tai leis pagerinti minėtų gyvenviečių gyventojų gyvenimo sąlygas. Taip pat, bus sumažinta gamtinės aplinkos tarša ir pagerinta gyvenamosios aplinkos kokybė. Pareiškėjo finansinės galimybės yra ribotos, todėl šių projekto įgyvendinimui būtinos ES paramos lėšos. Projektas atitinka ir neprieštarauja horizontaliesiems principams: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių, nediskriminavimo (veiklose galės dalyvauti nepriklausomai nuo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios (judėjimo, regos ir kt.) ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems (universalus dizainas, atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas) užtikrinimą ir dėl ES pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymosi. Projekto įgyvendinimo metu nebus pažeistos ES pagrindinių teisių chartijos nuostatos ir projektas neprieštaraus Chartijos nuostatoms pagal 2016-07-23 Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi ES pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01) (III priedas).