Nuotekų tvarkymo infrastruktūra yra neatsiejama gyvenamosios aplinkos dalis, leidžianti užtikrinti sveiką ir gerą gyvenimo kokybę. Netinkamai valomos nuotekos gali labai pakenkti vandens kokybei. Poveikis gali būti įvairus ir keliantis pavojų ištisoms ekosistemoms ir žmogui. Užterštas mikroorganizmais ar cheminėmis medžiagomis vanduo gali sukelti rimtų sveikatos problemų, todėl vis daugiau Lietuvos ir Jonavos rajono gyventojų įvertina centralizuoto nuotekų surinkimo ir tvarkymo privalumus, o aplinkos išsaugojimo ir tvarumo idėjos šiandien yra kaip niekad aktualios. Prieš išleidžiant į gamtinę aplinką gyventojų buitinės nuotekos turi būti surinktos ir tvarkomos reikalavimus atitinkančiose nuotekų tvarkymo sistemose. Paslaugos teikėjai turi siekti, kad jų turimos išleidžiamų nuotekų poveikį aplinkai mažinančios priemonės būtų naudojamos aplinkai palankiausiu būdu, privalo tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti nuotekų surinkimo ir tvarkymo sistemas, jas nuolat atnaujinti, kad gyventojai gautų kokybiškas ir teisės aktų reikalavimus atitinkančias nuotekų tvarkymo paslaugas. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme numatyta, kad viešojo vandens tiekimo teritorijose savivaldybės privalo užtikrinti viešąjį vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Viešosios nuotekų tvarkymo paslaugos yra griežtai reglamentuotos teisės aktais, todėl pasiūla yra labai ribota. Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimu UAB „Jonavos vandenys“ priskirtos viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo funkcijos visoje Jonavos rajono teritorijoje. Viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos gyventojams yra teikiamos nepertraukiamai. Jonavos rajone UAB „Jonavos vandenys“ eksploatuoja 228 km savitakinių bei spaudiminių nuotekų tinklų, tačiau esama infrastruktūra neapima visos Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane numatytos teritorijos, todėl centralizuotų nuotekų surinkimo ir valymo paslaugų prieinamumo poreikis ir prievolė tokias paslaugas teikti nėra pilnai patenkinti. Gyventojai, kurie neturi galimybės prisijungti prie centralizuotų tinklų, nuotekų šalinimą sprendžia savarankiškai, t. y. naudojasi vietinėmis nuotekų tvarkymo sistemomis, įsirengia nuotekų kaupimo – išgriebimo talpas arba tvarko kitais būdais. Naudojantis šiomis sistemomis teršiama aplinka, nes dažnais atvejais talpos yra nesandarios, sistemos veikia netinkamai, neefektyviai. Didžioji dalis prie centralizuotos sistemos neprisijungusių gyventojų nuotekų į paviršinius vandens telkinius išleidžiamos dalinai apvalytos arba nevalytos, taip darydamos neigiamą poveikį paviršinių vandens telkinių būklei. Vandens telkinių būklei gerinti būtina investuoti į centralizuotą nuotekų sistemos tvarkymo infrastruktūrą, tuo pačiu užtikrinant vartotojams teikiamų paslaugų atitiktį sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos ir paslaugų kokybės reikalavimams, aprūpinti kuo daugiau gyventojų ir kitų galimų vartotojų optimaliomis kainomis viešai tiekiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis. Reikiamos centralizuotos infrastruktūros nebuvimas ir paslaugų neprieinamumas riboja vartotojų galimybes, todėl yra būtinos papildomos investicijos į svarbiausias problemines sritis. Įvertinus esamą situaciją ir šiuo metu galiojančius teisės aktus, gerą inžinerinę praktiką bei siekiant sumažinti aplinkos taršą bei neigiamą poveikį žmonių sveikatai, reikėtų rekonstruoti nuotekų valymo įrenginius, ten kur šiuo metu poreikis yra didžiausias. Didžiausias nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos poreikis yra Bukonių k., Juškonių k., Liepių k., Upninkų k., Užusalių k., šios gyvenvietės atitinka Jonavos rajono geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane numatytas priemones. Minėtose gyvenvietėse - Bukonių k. (unik. Nr. 4400-6615-6421), Juškonių k. (unik. Nr. 4400-2091-2047), Liepių k. (unik. Nr. 4400-2921-9765), Upninkų k. (šiuo metu vyksta sklypo performavimo-pertvarkymo procedūros), Užusalių k. (unik. Nr. 4400-4812-9459) bus rekonstruojami nuotekų valymo įrenginiai. Apibendrintai projektu sprendžiamą problemą būtų galima apibrėžti taip - nepakankamas viešai teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas ir kokybė Jonavos rajono savivaldybėje. Įgyvendinus projekte numatytus minėtose gyvenvietėse nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros darbus bus geresnės būklės gyvenamoji aplinka, paviršiniai ir gruntiniai vandens ištekliai, nuotekų valymą ir tvarkymą vykdys licencijuota tvarkymo įmonė pagal teisės aktų reikalavimus, išsprendžiama kvapų, papildomų išlaidų išgriebimo duobių išsiurbimui ir (ar) vietinių nuotekų valymo įrenginių priežiūrai bei būtinų reinvesticijų problema, didės gyvenamosios vietovės patrauklumas investicijoms ir nuolatiniam gyvenimui. Projekto geografinė teritorija yra urbanizuota ir gana tankiai apgyvendinta sanitariniu, ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriais, todėl investicijos į nuotekų tvarkymo sistemos plėtrą yra geriausias būdas pagerinti teikiamų viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą, tuo užtikrinant ir gyventojų sveikatos bei aplinkos apsaugą. Projekto tiesioginį poveikį dėl viešai teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės labiausiai pajus Jonavos rajono savivaldybės Bukonių k., Juškonių k., Liepių k., Upninkų k., Užusalių k. gyventojai. Tikimasi, kad gyventojai pajus ir netiesioginį projekto poveikį – išaugs jų pasitikėjimas rajone viešai teikiamomis paslaugomis, pagerės gyvenamosios aplinkos kokybė, taip pat išaugs gyventojų, vietos bendruomenių pasitikėjimas ir pasitenkinimas vietos valdžios institucijomis. Projekto rezultatas – rekontruotos nuotekų valyklos, užtikrinantys sąlygas viešai teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo didinimui. Investicijų projektas „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo didinimas Jonavos rajone“ prisidės prie Kauno regiono plėtros problemos „2. Neužtikrinama socialinė gerovė ir tolygus užimtumas“ sprendimo „Gyventojų lūkesčių neatliepiančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos“ tikslo “2.4. Padidinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą“ bei (kodas LT022-02-04) uždavinio įgyvendinimo, taip pat prie ES Bendrosios vandens direktyvos tikslų įgyvendinimo ir aplinkos teršimo nevalytomis nuotekomis mažinimo. Projektas atitinka ir neprieštarauja horizontaliesiems principams: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių, nediskriminavimo (veiklose galės dalyvauti nepriklausomai nuo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios (judėjimo, regos, klausos ir kt.) ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems (universalus dizainas, atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas) užtikrinimą ir dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymosi. Projekto įgyvendinimo metu nebus pažeistos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatos ir projektas neprieštaraus Chartijos nuostatoms pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01) (III priedas).