Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra yra neatsiejama gyvenamosios aplinkos dalis, leidžianti užtikrinti sveiką ir gerą gyvenimo kokybę. Netinkamai valomos nuotekos gali labai pakenkti vandens kokybei. Poveikis gali būti įvairus ir keliantis pavojų ištisoms ekosistemoms ir žmogui. Užterštas mikroorganizmais ar cheminėmis medžiagomis vanduo gali sukelti rimtų sveikatos problemų, todėl vis daugiau Lietuvos ir Pasvalio rajono gyventojų įvertina centralizuoto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo ir tvarkymo privalumus, o aplinkos išsaugojimo ir tvarumo idėjos šiandien yra kaip niekad aktualios. Prieš išleidžiant į gamtinę aplinką gyventojų buitinės nuotekos turi būti surinktos ir tvarkomos reikalavimus atitinkančiose nuotekų tvarkymo sistemose. Paslaugos teikėjai turi siekti, kad jų turimos išleidžiamų nuotekų poveikį aplinkai mažinančios priemonės būtų naudojamos aplinkai palankiausiu būdu, privalo tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti nuotekų surinkimo ir tvarkymo sistemas, jas nuolat atnaujinti, kad gyventojai gautų kokybiškas ir teisės aktų reikalavimus atitinkančias nuotekų tvarkymo paslaugas. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme numatyta, kad viešojo vandens tiekimo teritorijose savivaldybės privalo užtikrinti viešąjį vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos yra griežtai reglamentuotos teisės aktais, todėl pasiūla yra labai ribota. 2015 m. gruodžio 22 d. Pasvalio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-195 UAB „Pasvalio vandenys“ priskirtos viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo funkcijos visoje Pasvalio rajono teritorijoje. Viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos gyventojams yra teikiamos nepertraukiamai. Pasvalio rajone UAB „Pasvalio vandenys“ Pasvalio ir Joniškėlio miestų bei 59 rajono miestelių ir kaimų vandentiekos ir vandenvalos ūkį. Visa tai sudaro 247,09 km vandentiekio, 139,44 km nuotekų bei 226,04 km paviršinių nuotekų tinklų, 78 arteziniai gręžiniai, 53 vandens gerinimo įrenginiai, 80 nuotekų siurblinių, 24 nuotekų biologinio valymo įrenginiai, tačiau esama infrastruktūra neapima visos Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane numatytos viešojo vandens tiekimo teritorijos, todėl centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo bei valymo paslaugų prieinamumo poreikis ir kokybė nėra pilnai patenkinti. Neturintys galimybės prisijungti prie centralizuoto geriamojo vandens tiekimo yra įsirengę vandens gręžinius arba šachtinius šulinius, kurių vanduo dažnais atvejais yra nesaugus vartoti, kadangi neatitinka higienos normos reikalavimų (HN 24:2003), yra užterštas nitritų, nitratų ar bakterijų. Gyventojai, kurie neturi galimybės prisijungti prie centralizuotų tinklų, nuotekų šalinimą sprendžia savarankiškai, t. y. naudojasi vietinėmis nuotekų tvarkymo sistemomis, įsirengia nuotekų kaupimo – išgriebimo talpas arba tvarko kitais būdais. Naudojantis šiomis sistemomis teršiama aplinka, nes dažnais atvejais talpos yra nesandarios, sistemos veikia netinkamai, neefektyviai. Didžioji dalis prie centralizuotos sistemos neprisijungusių gyventojų nuotekų į paviršinius vandens telkinius išleidžiamos dalinai apvalytos arba nevalytos, taip darydamos neigiamą poveikį paviršinių vandens telkinių būklei. Vandens telkinių būklei gerinti būtina investuoti į centralizuotos nuotekų sistemos surinkimo ir tvarkymo plėtrą, tuo pačiu užtikrinant vartotojams teikiamų paslaugų atitiktį sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos ir paslaugų kokybės reikalavimams, aprūpinti, kuo daugiau gyventojų ir kitų galimų vartotojų optimaliomis kainomis viešai tiekiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis. Reikiamos centralizuotos infrastruktūros nebuvimas ir paslaugų neprieinamumas riboja vartotojų galimybes, todėl yra būtinos papildomos investicijos į svarbiausias problemines sritis. Įvertinus esamą situaciją ir šiuo metu galiojančius teisės aktus, gerą inžinerinę praktiką bei siekiant sumažinti aplinkos taršą bei neigiamą poveikį žmonių sveikatai, reikėtų pakloti naujus vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklus ir pastatyti/rekonstruoti nuotekų valymo įrenginius, ten kur šiuo metu jų nėra ar veikia neefektyviai, o poreikis yra didžiausias. Didžiausias vandentvarkos objektų plėtros ir (ar) rekonstrukcijos poreikis yra Joniškėlio mstl., Ustukių k., Girsūdų k., Valakėlių k., kurie atitinka Pasvalio rajono geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane numatytas priemones. Apibendrintai projektu sprendžiamą problemą būtų galima apibrėžti taip - nepakankamas viešai teikiamų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas ir kokybė Pasvalio raj. savivaldybėje. Įgyvendinus projekte numatytus vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir tvarkymo infrastruktūros plėtros darbus bus geresnės būklės gyvenamoji aplinka, paviršiniai ir gruntiniai vandens ištekliai, nuotekų valymą ir tvarkymą vykdys licencijuota tvarkymo įmonė pagal teisės aktų reikalavimus, išsprendžiama kvapų, papildomų išlaidų išgriebimo duobių išsiurbimui ir (ar) vietinių nuotekų valymo įrenginių priežiūrai bei būtinų reinvesticijų problema, didėja gyvenamosios vietovės patrauklumas investicijoms ir nuolatiniam gyvenimui. Projekto geografinė teritorija yra urbanizuota ir gana tankiai apgyvendinta sanitariniu, ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriais, todėl investicijos į vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo sistemos plėtrą Pasvalio rajone yra geriausias būdas pagerinti teikiamų viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą, tuo užtikrinant ir gyventojų sveikatos bei aplinkos apsaugą. Projekto tiesioginį poveikį dėl viešai teikiamų vandens tiekimo, nuotekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų kokybės labiausiai pajus Pasvalio rajono savivaldybės Joniškėlio mstl., Ustukių k., Girsūdų k., Valakėlių k. gyventojai. Tikimasi, kad gyventojai pajus ir netiesioginį projekto poveikį – išaugs jų pasitikėjimas rajone viešai teikiamomis paslaugomis, pagerės gyvenamosios aplinkos kokybė, taip pat išaugs gyventojų, vietos bendruomenių pasitikėjimas ir pasitenkinimas vietos valdžios institucijomis. Investicijų projektas „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo didinimas Pasvalio savivaldybėje“ Panevėžio regiono plėtros problemos “6. Netvari aplinka“ giluminės priežasties “6.4. Dalis gyventojų neaprūpinami kokybiškomis vandens tiekimo nuotekų tvarkymo paslaugomis.” sprendimo ir Panevėžio regiono plėtros plano pažangos priemonės „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo didinimas“ (kodas LT025-06-03-05) veiklos „1. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo didinimas Panevėžio regione“, poveiklės „1.4. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo didinimas Pasvalio savivaldybėje“, įgyvendinimo, taip pat prie ES Bendrosios vandens direktyvos tikslų įgyvendinimo ir aplinkos teršimo nevalytomis nuotekomis mažinimo. Projektas atitinka ir neprieštarauja horizontaliesiems principams: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių, nediskriminavimo (veiklose galės dalyvauti nepriklausomai nuo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios (judėjimo, regos, klausos ir kt.) ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems (universalus dizainas, atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas) užtikrinimą ir dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymosi. Projekto įgyvendinimo metu nebus pažeistos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatos ir projektas neprieštaraus Chartijos nuostatoms pagal 2016 m. liepos 23 d. Europos Komisijos pranešimą – Rekomendacijų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų skirstant Europos struktūrinių ir investicinių fondų (ESI fondų) paramą (2016/C 269/01) (III priedas).