Klaipėdos mieste iki šiol nebuvo išvystyta bendruomeninių socialinių paslaugų infrastruktūra asmenims su intelekto ir (ar) psichikos negalia. Miestas nedalyvavo 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotame pirmajame deinstitucionalizacijos etape, todėl bendruomenėje teikiamos paslaugos šiai tikslinei grupei liko nesukurtos. Tai reiškia, kad žmonės su negalia neturi galimybės gauti tinkamų gyvenimo sąlygų savo bendruomenėje, o jų socialinės globos poreikiai dažnai tenkinami institucinėse globos įstaigose kituose miestuose ar regionuose. Toks modelis apriboja galimybes gyventi įprastoje ir pažįstamoje aplinkoje bei apsunkina šeimų dalyvavimą globos procese. Remiantis 2022–2030 m. Klaipėdos regiono plėtros planu, Klaipėdos miesto savivaldybėje nėra nė vienų veikiančių grupinio gyvenimo namų, taip pat neteikiamos apgyvendinimo apsaugotame būste ar savarankiško gyvenimo paslaugos. Miesto savivaldybė, rengdama perėjimo nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų žemėlapį, aiškiai įvardijo didelį bendruomeninių paslaugų infrastruktūros trūkumą. Įvertintas poreikis apima dešimt grupinio gyvenimo namų, tris savarankiško gyvenimo būstus ir net septyniolika apsaugotų būstų. Nors šie poreikiai yra oficialiai pripažinti, jų įgyvendinimas vyksta lėtai, todėl mieste neįmanoma teikti šiuolaikinių, žmogaus teisėmis grįstų paslaugų suaugusiems asmenims su negalia. Dabartinė situacija Klaipėdos mieste yra nesuderinama su Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 19 straipsniu, kuris įpareigoja valstybes nares užtikrinti neįgalių asmenų teisę gyventi bendruomenėje ir gauti reikalingas paslaugas nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Konvencijoje pabrėžiama, kad neįgalieji neturi būti verčiami gyventi institucijose ar specialiai jiems skirtose įstaigose, jei tai neatitinka jų individualių pageidavimų. Analogiška kryptis išlaikoma ir Europos Sąjungos 2021–2030 m. Neįgaliųjų teisių strategijoje, kurioje viena pagrindinių krypčių – visapusiškas perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų, paremtų individualių poreikių vertinimu, žmogaus orumu ir įtrauktimi. Strategijoje numatyta, kad gyvenimas bendruomenėje, o ne izoliuotoje aplinkoje, yra būtina sąlyga užtikrinti lygiavertes galimybes, orią kasdienybę bei asmens pasirinkimo laisvę. Lietuvos Respublikos socialinės politikos gairės šiuo klausimu taip pat aiškiai formuluojamos 2020–2030 m. perėjimo nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų veiksmų plane, kurio tikslas – pertvarkyti globos sistemą taip, kad žmonės su negalia galėtų gyventi savo bendruomenėje, gauti integralias paslaugas ir naudotis universaliai pritaikyta aplinka. Plane pabrėžiama būtinybė mažinti institucinės globos vietų skaičių, kurti mažos apimties bendruomenines paslaugas, tokias kaip grupinio gyvenimo namai, ir užtikrinti, kad neįgalieji nebūtų atskiriami nuo visuomenės. Nacionaliniu lygmeniu tai dar labiau konkretizuojama 2021–2030 m. nacionalinėje neįgaliųjų teisių užtikrinimo programoje, kuri siekia sudaryti galimybes visiems neįgaliesiems gyventi visavertį gyvenimą, turėti galimybę naudotis jiems reikalingomis paslaugomis ten, kur jie gyvena, ir būti įtrauktiems į socialinį, kultūrinį bei ekonominį gyvenimą. Įvertinus bendruomeninių paslaugų trūkumą Klaipėdos mieste, iškyla socialinių, ekonominių ir sisteminių rizikų. Pavyzdžiui, tai gali apriboti galimybę užtikrinti žmogaus teisėmis grįstą gyvenimo modelį, kuriame asmuo su negalia galėtų pasirinkti, kur ir kaip gyventi. Institucinės globos dominavimas lemia žmonių izoliaciją, o jų artimieji neretai priversti prisiimti nuolatinės priežiūros naštą, kas sukelia perdegimą, riboja jų dalyvavimą darbo rinkoje ir mažina šeimos gerovę. Trūkstant įvairių apgyvendinimo formų – nuo intensyvios globos iki palaipsniui savarankiškesnio būsto – nėra sudaromos sąlygos atliepti individualius poreikius ir jų kaitą, todėl socialinė pagalba tampa neefektyvi ir fragmentuota. Projekto metu siūlomas sprendimas – grupinio gyvenimo namų tinklo kūrimas. Pastačius keturis naujus grupinio gyvenimo namus, Klaipėdos mieste pirmą kartą būtų sudarytos realios sąlygos teikti socialinę globą bendruomenėje, tuo pačiu užtikrinant žmogaus orumą, savarankiškumą ir galimybę dalyvauti visuomenės gyvenime. Projekto metu planuojama sukurti keturis grupinio gyvenimo namus Klaipėdos miesto savivaldybėje, Vilkijos g. 1, Vilkijos g. 17, Kaštonų g. 7 bei Užlaukio g. 51 sklypuose. Žemės sklypai priklauso Lietuvos Respublikai, Valstybinės žemės patikėjimo teise perleisti disponuoti Klaipėdos miesto savivaldybei. Šie namai teiks ilgalaikę ir (ar) trumpalaikę socialinę globą asmenims, turintiems intelekto ir (ar) psichikos negalią, užtikrinant jų gyvenimą bendruomenėje. Bendras numatomų sukurti namų talpumas – 40 asmenų. Projektas atitinka Klaipėdos regiono plėtros plano 2022–2030 m., tikslą 4.2. „Plėsti socialinių paslaugų spektrą ir pagerinti paslaugų prieinamumą bei kokybę“ bei Pažangos priemonę LT023-04-02-03 „Vystyti stacionarių ir nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūrą“. Projektas padės suma-žinti socialinių paslaugų teritorinius skirtumus, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms gyventojų grupėms – asmenims su negalia. Planuojant Projektą: atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas; Projektas orientuotas į neįgaliųjų tikslinę grupę, todėl užtikrinamas nediskriminavimo principo įgyvendinimas. Taip pat užtikrinami tvaraus vystymo principai: realizuojant trūkstama socialinių paslaugų infrastruktūrą, bus užtikrintas fizinis prieinamumas visiems, naujų pastatų statybai keliamas reikalavimas dėl A++ energinio efektyvumo klasės.