Projektu siekiama prisidėti prie Visagino miesto 2024-2029 m. vietos plėtros strategijos (toliau – Strategijos) veiksmo 1.1.1. „Organizuoti socialinių paslaugų teikimą Visagino miesto tikslinių grupių atstovų poreikiams patenkinti, tarpininkauti jas gaunant“ įgyvendinimo. Visagino miesto vietos plėtros strategijos 2024–2029 m. analizėje pabrėžiama, kad Visagino savivaldybėje vyksta nepalankūs demografiniai pokyčiai. Nors Visaginas yra viena iš nedaugelio Utenos apskrities savivaldybių, kuriose pastaraisiais metais gyventojų skaičius išlieka gana stabilus, pastebimos reikšmingos struktūrinės permainos pagal amžiaus grupes. 2018–2023 m. laikotarpiu vaikų dalis mieste sumažėjo 16,4 proc., darbingo amžiaus gyventojų – 4,5 proc., o vyresnių nei 65 metų asmenų padaugėjo net 19,1 proc. . Šiuo metu pagyvenusių žmonių dalis Visagino savivaldybėje jau viršija Lietuvos vidurkį (Strategijos SSGG analizės R2 rodiklis). Remiantis oficialiais duomenimis, 2024 m. sausio 1 d. Visagino savivaldybėje gyveno 19 587 nuolatiniai gyventojai, iš jų darbingo amžiaus asmenys sudarė 11 316, „Pagyvenusių asmenų“ (65 metų ir vyresnių) grupė sudarė 5 276 gyventojus, o 60 metų ir vyresnių žmonių skaičius siekė 7 853, t. y. apie 40,1 proc. visų savivaldybės gyventojų. Šie duomenys rodo spartų gyventojų senėjimą ir demografinės struktūros disbalansą – Visaginas iš jauniausio Lietuvos miesto palaipsniui tampa vienu sparčiausiai senstančių šalies miestų. Tokia situacija kelia iššūkių vietos darbo rinkai, socialinių paslaugų sistemai ir bendruomenės gyvybingumui, todėl tampa svarbiu aspektu planuojant ir įgyvendinant plėtros iniciatyvas. (Šaltinis: Sprendimas dėl Visagino savivaldybės 2024 metų socialinių paslaugų plano patvirtinimo, https://www.visaginas.lt/doclib/imngongzpctshayspr255rmexxf4489k) Pastaruosius trejus metus Labdaros ir paramos fondas „Visagino vaikams“ teikia pagalbą ne tik vaikams, bet ir vyresnio amžiaus Visagino gyventojams. Fondo veikloje pastebimas reikšmingas pokytis – keičiasi senjorų poreikiai ir vis dažniau išryškėja jų socialinės izoliacijos problema. Daugelis vyresnio amžiaus žmonių (sulaukus senatvės pensijos amžiaus, nutrūkus darbo santykiams, sumažėjus pajamoms) susiduria su asmeniniais sunkumais, su kuriais nežino, kaip tvarkytis, ir neretai nesupranta, į ką galėtų kreiptis pagalbos. Jie ne tik stokoja informacijos apie egzistuojančią pagalbos sistemą Lietuvoje, bet ir nežino, kaip šiomis paslaugomis tinkamai pasinaudoti. Senyvo amžiaus asmenys dažnai susiduria su sveikatos problemomis, mažėjančiu fiziniu pajėgumu, vienatve ar artimųjų netektimi. Šie veiksniai lemia socialinę izoliaciją ir atskirtį, daugelis praranda ryšį su bendruomene ir tampa pasyvūs socialiniame gyvenime. Atitrūkusius nuo aktyvaus socialinio gyvenimo asmenys, neretai sunku paskatinti įsitraukti į naujas veiklas ar bendruomenės iniciatyvas. Jam trūksta gebėjimų savarankiškai spręsti iškilusias problemas, siekiant ateityje išvengti galimų didesnių socialinių problemų. Individualios konsultacijos gali tokius gebėjimus stiprinti, padėti išvengti galimų socialinių problemų ar socialinės rizikos ateityje. Siekiant pritraukti senyvo amžiaus žmones gauti konsultacijas ir atsižvelgiant į jų patiriamą socialinę atskirtį, būtina pasiūlyti jiems artimas, suprantamas ir malonias veiklas. Pastebima, kad šios grupės atstovai vis daugiau dėmesio skiria savo sveikatai ir mieliau dalyvauja užsiėmimuose, susijusiuose su savijautos gerinimu ar bendravimu su bendraminčiais. Todėl būtent rūpinimosi sveikata, emocinės gerovės ir socialinio bendravimo veiklos gali tapti puikiu būdu mažinti jų socialinę atskirtį bei skatinti aktyvų dalyvavimą bendruomenėje. Praktinė patirtis rodo, kad įtraukiant senyvo amžiaus žmones į prasmingas veiklas – bendravimą su bendraamžiais, kūrybinius, pažinimo ar fizinio aktyvumo užsiėmimus – stiprinamas jų pasitikėjimas savimi, emocinis stabilumas ir bendruomeniškumo jausmas. Ateidami į sociokultūrinius renginius ir užsiėmimus, senyvo amžiaus visaginiečiai turės galimybę ne tik dalyvauti prasmingose veiklose, bet ir tokiu būdu būti įtraukti į socialinių paslaugų gavimą. Užmezgus ryšį su specialistais ir bendruomene, dalyviai geriau susipažins su esama pagalbos sistema, sužinos, kokios socialinės paslaugos jiems prieinamos, ir bus paskatinti jomis naudotis ateityje. Sukūrus palaikančią ir įtraukią aplinką, vyresnio amžiaus asmenys galės išlikti aktyvūs, jaustis reikalingi ir neprarasti ryšio su socialine aplinka. Gavus finansavimą šiame projekte numatytoms socialinėms paslaugoms, konsultacijoms, sociokultūrinėms veikloms vykdyti, bus sudaryta galimybė reikšmingai prisidėti prie tikslinės grupės asmenų socialinės atskirties mažinimo, padės sukurti aplinką, kurioje jų gyvenimas įgaus naujų spalvų, prasmės ir emocinės pusiausvyros. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus demografinius rodiklius, kurie aiškiai rodo, jog senyvo amžiaus asmenų skaičius ir jų dalis bendrame Visagino savivaldybės gyventojų skaičiuje nuosekliai didėja, galima teigti, kad socialinių paslaugų, sociokultūrinių veiklų poreikis šioje grupėje taip pat sparčiai auga ir ateityje tik didės. Projekto tikslas – teikti socialines paslaugas Visagino senyvo amžiaus asmenims ir gerinti jų socialinę aplinką. Tokiu būdu prisidedama prie Strategijos 1 SSPG analizėje - "Prastėjanti socialinė aplinka". Tikslinės grupės: a) 17 Visagino senyvo amžiaus asmenys (atitinka Aprašo 1 priedo 10 p.); b) 7 savanoriai. Projektu planuojama įgyvendinti tokius poveikius ir veiksmus per 15 mėn. projekto laikotarpį: 1. Socialinių paslaugų teikimas socialinę atskirtį patiriantiems gyventojams (atitinka Aprašo 2.1.1.1 p.). Tikslinės grupės atstovams bus teikiamos socialinės paslaugos – individualios konsultacijos, skirtos senyvo amžiaus asmenų, patiriančių asmeninių sunkumų, gebėjimams savarankiškai spręsti iškilusias problemas stiprinti. Šių konsultacijų tikslas – padėti išvengti galimų didesnių socialinių problemų ar socialinės rizikos ateityje. Projekto metu bus teikiamos 34 individualios konsultacijos po 60 min., kad konsultuoti tikslinės grupės atstovus apie Visagine teikiamas socialines, sveikatos priežiūros ir kitas pagalbos paslaugas, padėti žmonėms geriau orientuotis socialinės paramos sistemoje bei žinoti, kur ir kaip kreiptis pagalbos, skatinti savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi. Konsultacijos metu dalyvis galės pasinaudoti informaciniame buklete pateikta informacija apie sistemos teikiamą pagalbą, siekiant užtikrinti konsultacijų efektyvumą. Konsultacijoms teikti bus pritrauktas konsultantas ir išnuomotos patalpos, o bukletui parengti – pritrauktas informacijos ir vertimo specialistai. Socialinė paslauga atitinka Socialinių paslaugų katalogo SPIS kodą 101; paslaugos sudėtis – individualių ir (ar) grupinių konsultacijų organizavimas ir teikimas asmenims, patiriantiems sunkumų asmeniniame gyvenime ir (ar) šeimoje. 2. Sociokultūrinių paslaugų teikimas socialinę atskirtį patiriantiems gyventojams (atitinka Aprašo 2.1.1.1. p.). Projekte numatyta organizuoti ir vykdyti sociokultūrines veiklas, skatinant dalyvių aktyvų dalyvavimą bendruomenės gyvenime ir užkertant kelią socialinei izoliacijai. Projekto veiklomis bus siekiama atliepti įvairius tikslinės grupės poreikius, susijusius ne tik su socialine pagalba, bet ir su emocinės gerovės, savirealizacijos bei bendruomeniškumo stiprinimu. Projekte planuojama vykdyti jogos grupinius užsiėmimus (per 34 sav. – 68 užsiėmimai, po 2 užs. per sav.), pritaikytus vyresnio amžiaus ir socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms, bei 20 individualių užsiėmimų, kad jogos programa būtų pritaikyta dalyvių fizinėms ir emocinėms savybėms. Kiekviename grupiniame užsiėmime dalyvaus po 10 projekto dalyvių. Užsiėmimų metu bus stiprinamas fizinis aktyvumas, lavinamas kvėpavimas, pusiausvyra ir lankstumas, mažinamas stresas bei vienišumo jausmas. Tokios veiklos padeda gerinti dalyvių emocinę savijautą ir stiprinti sveikatą, kuriant palaikančią ir motyvuojančią aplinką. Projekte taip pat numatyta organizuoti 5 išvykstamuosius laisvalaikio renginius – išvyką į Lietuvos nacionalinę filharmoniją į koncertą ir keturias išvykas į Aukštaitijos dvarus – Paliesiaus, Ilzenbergo, Burbiškio ir Bistrampolio. Yra numatytos sekančios Dvarų pažinimo programos: ekskursijos, užsiėmimai, pažintinės programos ir koncertas. Veiklas organizuos veiklų koordinatorius, jis pristatys visuomenei sukurtų veiklų rezultatus. Renginių metu numatytas dalyvių maitinimas ir bilietų įsigijimas, taip pat bus nuomojamas autobusas. Socialinė paslauga atitinka Socialinių paslaugų katalogo SPIS kodą 207; paslaugos apibrėžtis – laisvalaikio organizavimo paslaugos, teikiamos siekiant išvengti socialinių problemų ir didinti socialinę įtrauktį. Jas gaunantys asmenys (šeimos) gali bendrauti, dalyvauti grupiniuose užsiėmimuose, užsiimti mėgstama veikla. 3. Savanoriškos veiklos skatinimas (atitinka Aprašo 2.1.5.p.) Numatyta į projektą įtraukti 7 savanorius, jų veiklos apimtis projekte – 925 valandos. Savanoriai padės projekto dalyviams užpildyti dalyvių anketas, surinkti dokumentus, pagrindžiančius jų priklausymą tikslinei grupei, informuos apie projekto veiklas ir pagal poreikį padės dalyviams jose dalyvauti. Savanorių veiklai koordinuoti bus samdomas savanorių koordinatorius. Savanoriams bus organizuojami 10 valandų savanorystės mokymai. Mokymams numatyta įsigyti lektoriaus paslaugas ir išsinuomoti patalpas. Savanoriška veikla (atitinka Aprašo 2.1.5 punktą) bus laikoma pareiškėjo nuosavu nepiniginiu indėliu – prisidėjimu prie projekto, sudarančiu 9,3 proc. visos projekto vertės. Matomumo ir informavimo priemonės daromi savo lėšomis. Projekto įgyvendinimo metu nebus pažeidžiami horizontalieji principai ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatos: darnaus vystymosi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą; lygių galimybių, nediskriminavimo, įskaitant prieinamumo visiems užtikrinimą; inovatyvumo (kūrybingumo).