Projekto poreikis kyla dėl nepakankamos gyventojų perspėjimo sistemos aprėpties ir efektyvumo. Projektas sprendžia kelias esmines problemas, susijusias su gyventojų perspėjimo apie ekstremalias situacijas sistema. Šiuo metu egzistuojanti sistema yra nepakankamai efektyvi ir aprėpia tik 43 proc. Lietuvos gyventojų, todėl daugelis žmonių nėra tinkamai informuojami apie galimas grėsmes. Tai lemia didesnį žūčių ir sužalojimų skaičių ekstremalių situacijų metu. Investicijos į šį projektą padės atnaujinti ir išplėsti perspėjimo sistemą, taip sumažinant galimas nelaimes ir jų pasekmes. Nauja įranga ir infrastruktūra leis greičiau ir efektyviau informuoti gyventojus apie grėsmes, todėl jie galės laiku imtis reikiamų veiksmų. Projekto siekiami rezultatai apima sirenų įrengimą, programinės įrangos diegimą ir jų įjungimą į bendrą sirenų valdymo sistemą bei taip pat anksčiau įrengtų sirenų įjungimą į bendrą sirenų valdymo sistemą. Siekiant veiksmingumo, naujų sirenų išdėstymo konkrečias vietas planuojama atrinkti taikant GIS duomenų analizes ir daugiakriterinę analizę investavimo prioritetinei eilei nustatyti. Taip pat projekto veiklos skirtos atnaujinti Gyventojų perspėjimo ir informavimo informacinę sistemą (toliau -GPIS), pastarąją transformuojant į Daugiakanalės perspėjimo platformos informacinę sistemą (toliau - DPPIS), kuri apimtų tiek Sostinės, tiek Vidurio ir vakarų Lietuvos regionus. Gresiant ar susidarius krizei ar ekstremaliajai situacijai operatyvus ir daugiakanalis gyventojų perspėjimas yra kritiškai svarbus. Naudojant keletą perspėjimo priemonių (sirenos, trumpųjų perspėjimo pranešimų į mobiliuosius telefonus sistema, mobilioji programėlė, soc. tinklai ir kt.) su skirtingomis valdymo sistemomis gyventojų perspėjimo procesas pailgėja ir nėra toks efektyvus. Sprendžiant šią problemą, bus siekiama sukurti bei įdiegti Lietuvos gyventojų perspėjimui skirtą daugiakanalę perspėjimo platformą, kuri leidžia per vieną valdymo sistemą vienu metu aktyvuoti pagrindines perspėjimo priemones. Kartu bus atnaujinta Lietuvoje dar 2012 m. įdiegta trumpųjų perspėjimo pranešimų į mobiliuosius telefonus sistema (angl. cell broadcast), kuri šiuo metu jau yra pasenusi bei neatitinka esamų poreikių ir saugumo standartų. Veikla bus įgyvendinama sostinės ir VVL regionuose. Projekto tęstinumas bus užtikrinamas per veiksmingą valdymo struktūrą ir aiškiai apibrėžtus veiksmų planus. Tikimasi, jog projekto veikla padidins sistemos patikimumą ir aprėptį, užtikrinant, kad didesnis gyventojų skaičius bus tinkamai perspėjamas apie galimas grėsmes. Projektu siekiama padidinti sirenų aprėptį iki 75 proc. Lietuvos gyventojų. Projektas prisideda prie 2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijos programos 15 specialaus prioriteto „Civilinės infrastruktūros atsparumo ir civilinės parengties stiprinimas“ 15.1 uždavinio „Sukurti atsparią gynybos infrastruktūrą, pirmenybę teikiant dvejopo naudojimo infrastruktūrai, taip pat, siekti skatinti karinį mobilumą ES ir gerinti civilinę parengtį“. Įgyvendinant projekto veiklas bus laikomasi klimato ir aplinkos apsaugos standartų, atsižvelgiant į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnį, Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Paryžiaus susitarimą. Projektas yra neutralus lygių galimybių, nediskriminavimo (dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos ar įsitikinimų, pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, negalios ar kt.), įskaitant prieinamumo visiems užtikrinimą, atžvilgiu. Nors projekto veiklos tiesiogiai neturės poveikio inovatyvumo (kūrybingumo) horizontaliojo principo, nes nėra susijusios su sisteminių inovacijų ekosistemos problemų sprendimu ar atviros, laisvos, savimi pasitikinčios ir kūrybingos visuomenės, kuri yra būtina inovatyvumo sąlyga, ugdymu, tačiau ir neturės neigiamo poveikio šiam horizontaliajam prioritetui.