Hiperspektrinis skenavimas (angl. HyperSpectral Imaging – HSI) tapo svarbia technologija duomenims rinkti miškininkystėje, žemės ūkyje, urbanizuotoje aplinkoje ir aplinkotyroje. Gebėdamas fiksuoti šimtus siaurų, ištisinių spektrinių juostų, hiperspektrinis skenavimas leidžia tiksliai nustatyti augalijos cheminę sudėtį, rūšinę įvairovę, struktūrines savybes, dirvožemio ir įvairių medžiagų tipus bei ankstyvus streso požymius. Iš principo, tai yra spektroskopijos ir nuotraukos derinys. VNIR diapazonas (400–1000 nm) yra jautriausias pigmentams ir lajos struktūrai, o SWIR bangos (1000–2500 nm) atskleidžia vandens kiekį, lignino–celiuliozės santykius ir cheminius pokyčius, kurie būtini vertinant miškų būklę, pasėlių produktyvumą bei dirbtinių dangų būklę. Šiuo metu iš orlaivių vykdomas hiperspektrinis skenavimas suteikia patikimiausius regioninio masto duomenis, o bepiločiais orlaiviais montuojami VNIR ir atsirandantys SWIR jutikliai sudaro galimybes itin didelės raiškos stebėsenai, reikalingai sstambaus mastelio monitoringui ir eksperimentiniams tyrimams. Nepaisant šių galimybių, keli iššūkiai vis dar riboja hiperspektrinio skenavimo praktinius taikymus. Technologiniai apribojimai – įskaitant kalibravimo netobulumus, ribotą lengvų SWIR jutiklių prieinamumą UAV platformose bei dideles orlaivinių sistemų sąnaudas ir sudėtingumą – apsunkina hiperspektrinių metodų diegimą skirtingais masteliais. Duomenų rinkimo ir apdorojimo procedūros išlieka fragmentiškos, o itin didelis duomenų kiekis ir dimensijos reikalauja pažangių, tačiau standartizuotų saugojimo, analizės ir integravimo su kitais duomenų šaltiniais metodų. Be to, nesuderinti protokolai tarp įvairių jutiklių sistemų apsunkina ilgalaikės stebėsenos bei kelių jutiklių duomenų sintezę. Norint išnaudoti visą hiperspektrinių technologijų potencialą, būtina toliau plėtoti jutiklių miniatiūrizavimą, kurti patikimas surinktų duomenų kalibravimo ir normalizavimo procedūras bei kurti naujus analitinius įrankius, galinčius VNIR–SWIR spektrinę informaciją paversti rodikliais ekosistemų stebėsenai, anglies sankaupų pokyčiams ir biologinei įvairovei vertinti, tiksliam žemės ūkiui ir urbanizuotos aplinkos diagnostikai. Vytauto Didžiojo universiteto Žemėsūkio akademijos mokslininkai jau daugiau kaip dešimtmetį specializuojasi tyrimuose, susijusiuose su hiperspektriniu skenavimu. Įvairių objektų spektrinėms savybėms tirti yra įrengta stacionari bei mobili laboratorija, kurioje naudojama savo laiku viena pažangiausių, NASA sukurtų hiperspektrinių kamerų. Nuotolinių tyrimų misijose naudojama kadro tipo VNIR Rikola kamera, kuri paprastai yra montuojama pilotuojamame orlaivyje, tačiau buvo sekmingai įtaisyta bepiločiuose orlaiviuose mokslinių tyrimų projektuose Lietuvoje, Suomijoje ir Prancūzijoje. Pastaruoju metu pradedama naudoti unikali hiperspektrinio ir lazerinio skenavimo sistema, kurią sudaro Rikola bei SWIR Specim AFX17 kameros, įmontuotos pilotuojamame ultralengvame orlaivyje. Atskiriems projektams vykdyti, šios kameros yra perkeliamos į bepiločius orlaivius, tačiau darbo efektyvumo sąskaita. Šiuo projektu yra siekiama iš esmės atnaujinti VDU turimą hiperspektrinio skenavimo infrastruktūrą, pirmiausia ją pritaikant naudoti bepiločiuose orlaiviuose. Projekto metu yra siekiama įsigyti pramoninius 400-2500 nm spektro zonose veikiančius hiperspektrinius jutiklius, INS/GNSS jutiklį ir kitas komponentus, kurių pagrindu sukomplektuotume originalią hiperspektrinių jutiklių sistemą, sveriančią iki 11 kg ir tinkamą montuoti į bepilotį orlaivį, užtikrindami, kad visas sistemos svoris būtų mažesnis už 25 kg. Sistema būtų visiškai suderinta su kitais VDU naudojamais jutikliais, jų montavimo platformomis, duomenų rinkimo misijų planavimo ir jų apdorojimo infrastruktūra. Šis projektas yra siejamas su VDU rengta paraiška „Resilient Forested Landscapes under Climate Change REFORCE“. Šiame projekte didelis dėmesys buvo planuojamas skirti miške kylančių rizikų stebėsenai ir modeliavimui, pažeidimų ankstyvai diagnostikai naudojant hiperspektrinį skenavimą. Be kitų veiklų, VDU mokslininkai būtų buvę atsakinti už darbinį paketą, susijusį su kraštovaizdžio analize, kur įvesties duomenys surenkami naudojant nuotolinius tyrimus. Dabartinis projektas išvystų turimus pajėgumus ir VDU mokslininkų potencialą panašaus lygio ir turinio paraiškose. Tikimasi, kad įgyvendinant projektą įsigyta įranga ženkliai prisidės prie visapusiško VDU, o tuo pačiu ir Lietuvos mokslinio, technologinio ir inovacinio potencialo skatinimo, optimizuojant egzistuojančius pajėgumus, išplečiant jų funkcionalumą ir bendradarbiaujant su verslu bei atitinkamoje srityje pirmaujančiais užsienio mokslininkais. Bus siekiama skatinti inovatyvius, duomenimis pagrįstus žmogų supančios aplinkos stebėsenos, duomenų rinkimo ir analizės, valdymo sprendimus. Projektas neprieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatoms bei aktyviai remia darnų vystymąsi, įskaitant reikšmingos žalos nedarymo principą. Palaiko lygias galimybes ir nediskriminavimą remiantis lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos, negalios (judėjimo, regos, klausos, kt.) pagrindu. Informacija apie projekto veiklas, infrastruktūros, fizinės ar e. aplinkos sprendimai, įskaitant prieinamumo visiems užtikrinimą, bus prieinama viešai. Vykdant viešuosius pirkimus bus taikomos naujos technologijos, kuriami ar diegiami inovatyvūs sprendimai remiantis inovatyvumo ir kūrybingumo principais. Projektas vykdomas užtikrinant paslaugų prieinamumą; inovatyvumą, atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymąsi.